O vieno iš savo gimtadienių proga pasidovanojo sau ypatingą dovaną – 108 km bėgimą. Artėjant didžiausiai bėgimo šventei Kaune – „Kauno AKROPOLIO maratonui“, Vilius pataria į maratono distanciją žvelgti pagarbiai ir jai tinkamai pasiruošti, o visiems bėgikams nepamiršti svarbiausio atributo – šypsenos.
Nei dienos be bėgimo
„Kiek mano gyvenime yra bėgimo? Stengiuosi, kad nebūtų nei dienos, praleistos nebėgant, o jei taip nutinka, kad neprabėgu – tądien jaučiuosi blogai,“ – šypsosi Vilius Aleliūnas, praeitais metais grįžęs į aktyvų sportą ir nuosekliai besiruošiantis svarbiausiems sezono orientavimosi startams pagal griežtą treniruočių planą.
Sportininkas skaičiuoja, kad vidutiniškai šaltuoju metų laiku, per pasiruošimo fazę, nubėga bent po šimtą kilometrų per savaitę.
„Rudenį galbūt dar padidinsiu bėgamų kilometrų skaičių, nes kirba mintis nubėgti dar vieną savo gyvenimo maratoną. Kol iš viso esu jų nubėgęs tik tris. Tiesiog man svarbesni orientavimosi startai, be to, maratonui visada ruošiuosi rimtai – nes jei bėgu, tai bėgu rezultatui ir kažkokiam pasiekimui. Tad laiko užima tiek pasirengimas, tiek laikotarpis po maratono: jį nubėgęs, porai savaičių iškrentu iš ritmo ir turiu atsigauti“, – apie savo santykį su prestižiniu klasikiniu maratonu pasakoja sportininkas.
Vestuvinis maratonas – vietoje kopūstų sriubos
Pirmą kartą pasiryžti nubėgti maratoną paskatino lažybos su draugu – kad pavyks pagerinti uošvio, žymaus sportininko Svajūno Ambrazo, laiką bei peržengti 2 val. 30 min. laiką. Tuomet užsispyrimas ir ryžtas išties padarė savo, Vilius pagerino Svajūno laiką, bet lažybas pralaimėjo, nes trasoje užtruko 2 val. 33 min. Antrajam maratonui sportininkas ruošėsi gerokai kruopščiau ir rimčiau, bet rezultatas nebuvo toks, kokio laukė.
Na, o trečiasis maratonas tapo įsimintiniausiu – nes juo Vilius ir jo žmona Vesta papuošė savo vestuvių šventę.
„Ten jau rezultatas buvo kiek prastesnis,“ – juokiasi pašnekovas, tvirtindamas, kad nepaisant nieko, tai buvo nuostabi šventė ir nepamirštamas renginys.
„Mintis bėgti per vestuves kilo man, tad ir organizuoti viską ėmiausi pats. Antrąją vestuvių dieną svečiams vietoje raugintų kopūstų sriubos padovanojome bėgimo maratone startą. Žmona ir svečiai bėgo pusmaratonį, kai kurie – dar trumpesnes distancijas, o, pavyzdžiui, mano tėvai apskritai pasirinktą distanciją ne bėgo, o ėjo. Tad kiekvienas rado sau tinkamą trasą ir tempą. Tikrą maratoną bėgau tik aš vienas, su dideliu svečių komandos palaikymu. Tiesa, organizaciniai rūpesčiai lėmė, kad nespėjau nei papusryčiauti, nei pasiruošti tam maratonui, tad jis buvo fiziškai pats sudėtingiausias. Bet užtat koks įsimintinas! Šį rudenį, artėjant vestuvių penktosioms metinėms, neapleidžia mintis, kad galbūt būtų labai simboliška prabėgti ir ketvirtą savo gyvenimo maratoną – taip pažymint pirmą apvalesnę mūsų santuokos datą,“ – svarsto Vilius.
Į pasiruošimą pataria žvelgti rimtai
Nors šiandien fiziškai labai sunkų vestuvinį maratoną Vilius prisimena su šypsena, tačiau vis dėlto į maratono distanciją žvelgia pagarbiai, tvirtindamas, kad tokiam bėgimui reikia ir atsakingai pasiruošti, ir duoti kūnui laiko atsigauti po to.
„Visada tikslingai ruošiuosi ir maratonui, ir bet kokioms varžyboms – jei nori rezultato, turi tikslą – tai ir darai viską, kad jį pasiektum. Jei sportuoji tik šiaip, dėl savo malonumo, užtenka tiesiog judėti, nebūtina bėgti tokių ilgų atstumų. Žmonėms linkiu išsikėlus tikslą visų pirma neperspausti ir atsargiai žiūrėti į savo sveikatą, pulsą, kūno pojūčius – tuomet ir tas rezultatas bus smagiau ir saugiau pasiekiamas.
Galiu pasakyti iš savo patirties: kai keletą metų treniravausi be jokio plano, tai labai greitai atsiliepė per suprastėjusią sveikatą ir pablogėjusią savijautą. Mėgėjai dažnai pamiršta, kokia svarbi yra disciplina ir planas, per greitai bando pasiekti tikslą. Bet be darbo joks tikslas nebus pasiekiamas, ypač maratono distancijoje.
Mano pavyzdys: vieno savo gimtadienio proga bėgau 108 kilometrus tam visiškai nepasiruošęs. Pasekmės? Nubėgt nubėgau, bet man tai kainavo gerą pusmetį be sporto ir iki šiol jaučiamus tam tikrus likusius skausmus,“ – dalijasi patirtimi sportininkas.
Užsispyrimo ir atkaklumo nestokojantis Vilius neslepia, kad yra gan azartiškas sportininkas, tad rezultatų gerinimas, varžymasis su kitais jam yra svarbus ir padeda gyvenime pasiekti šiek tiek daugiau – tiek darbinėje, tiek sportinėje aplinkoje: „Draugai ir mane geriau pažįstantys žmonės žino, kad dažnai siūlau lažintis – iš atsispaudimų, pritūpimų. Taip smagiau, tai papildomas stimulas. Tad man azartas labai priimtinas ir mane labai veža – yra dėl ko stengtis ir dar smagiau laimėti: juk tuomet nugali ne tik varžybose, bet ir lažybose!“
Balandžio 23 dieną Kaune vyksiančio „Kauno AKROPOLIO maratono“ dalyviams Vilius linkėjo ne tik atsakingai siekti užsibrėžtų tikslų, bet ir nepamiršti geros nuotaikos: „Palinkėčiau kiekvienam bėgančiam bėgti su šypsena ir žiūrėti į priekį visada pozityviai; judėti, nesvarbu, kas benutiktų“.
