Šveicarijoje įsikūrusios ukrainiečių nevyriausybinės organizacijos ir įvairių tautybių savanoriai surengė protestą, kurio dalyviai įveikė 3,5 kilometro iki Olimpinių namų.
Demonstrantai reiškė nepritarimą Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimui tarptautinėse sporto šakose, įskaitant kitų metų Paryžiaus olimpines žaidynes.
Kelyje skambėjo dainos ir šūkiai: „Olimpinės žaidynės – be Rusijos“.
Pasiekę Olimpinius rūmus, protestuotojai atkreipė dėmesį į 27 Ukrainos miestus, kuriuose per Rusijos agresiją buvo padaryta dižiulė žala sportininkams ir sporto objektams.
Ukrainos sportininkų profesinės sąjungos atstovai Davidas Zacharianas ir Serhijus Žužas įteikė peticiją, kurią, jų teigimu, pasirašė daugiau nei 290 000 žmonių, raginančių IOC neleisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti 2024 m. Paryžiaus varžybose.
IOC pripažino protestuotojų susirūpinimą ir sakė, kad anksčiau šią savaitę priėmė mitingo organizatorius savo būstinėje.
„IOC gerbia žmonių teisę taikiai demonstruoti. Mes reguliariai bendraujame su tais, kurie nerimauja dėl olimpinio judėjimo ar olimpinių žaidynių, – sakė IOC atstovas. – Praėjusią savaitę Olimpiniuose namuose susitikome trimis organizatorių atstovais, kad išgirstume jų nuomonę ir pristatytume savo poziciją.
Vykstančios diskusijos ir artėjantis IOC Vykdomojo komiteto posėdis nesusijęs su Rusijos ar Baltarusijos pasus turinčių sportininkų dalyvavimu 2024 m. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse ar Milano-Kortinos 2026 metų žiemos olimpinėse žaidynėse.
Šis sprendimas bus priimtas atitinkamu laiku.
Šiuo metu vyksta diskusijos dėl rekomendacijų tarptautinėms federacijoms dėl sportininkų, turinčių Rusijos ar Baltarusijos pasus, dalyvavimo jų vadovaujamose tarptautinėse varžybose artimiausiais mėnesiais.
2022 m. gruodį vykusiame olimpiniame viršūnių susitikime IOC, kaip olimpinio judėjimo lyderio, buvo paprašyta rasti kelią neutraliems individualiems sportininkams, turintiems Rusijos ar Baltarusijos pasą, šiemet dalyvauti tarptautinėse varžybose.
Per pastaruosius keturis mėnesius IOC konsultavosi su olimpiniu judėjimu ir šios konsultacijos tebesitęsia.“
Po Rusijos agresijos į Ukrainą IOC rekomendavo neleisti dalyvauti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams tarptautinėse varžybose, tačiau pastaraisiais mėnesiais ėmė ieškoti būdų, kaip jiems grįžti „griežtomis neutralumo sąlygomis“.
Šis klausimas dominuos IOC Vykdomosios tarybos posėdyje nuo antradienio (kovo 28 d.) iki ketvirtadienio (kovo 30 d.).
IOC prezidentas Thomas Bachas gynė sprendimą siekti Rusijos ir Baltarusijos sportininkų sugrįžimo tvirtindamas, kad jis yra „atsakingas už žmogaus teises ir Olimpinę chartiją“.
Vienas pasiūlymas buvo Rusijos ir Baltarusijos sportininkams varžytis Azijos varžybose, atsižvelgiant į kelionių apribojimus ir pasipriešinimą jų dalyvavimui Europoje.
IOC žingsnis sukėlė susiskaldymą sporto pasaulyje. Nors dauguma federacijų toliau neįsileidžia rusų, jiems pavyko padaryti įtaką bokso ir fechtavimo organizacijoms.
Po IOC sprendimo 35 valstybių grupė paragino patikslinti neutralumo apibrėžimą, o Ukraina grasina boikotu 2024 m. Paryžiaus olimpiadai.
IOC kritikai tvirtina, kad Rusijos ir Baltarusijos sportininkus politiniais tikslais toliau naudotų abiejų šalių režimai.
