Praėjusį savaitgalį Norvegijos žiemos sporto šventovėje Holmenkolene pasibaigus paskutiniajam biatlono pasaulio taurės etapui Lietuvos atstovai galutinėse lentelėse pamatė kelis akį džiuginusius skaičius.
Vyrų Tautų taurės įskaitoje Lietuva užėmė aukščiausią istorijoje 14-ąją vietą, moterų Tautų taurės įskaitoje pakartojo geriausią rezultatą ir užėmė 22-ąją vietą.
Nedaug trūko, kad karjeros rekordą pasiektų Lietuvos biatlono lyderis Vytautas Strolia. Jis galutinėje įskaitoje užėmė 27-ąją vietą – dviem eilutėmis žemesnę negu pernai.
Finišas
Lietuvos biatlono bendruomenės viltys, kad V.Strolia pagerins praėjusio sezono rezultatą, buvo didelės. 30-metis anykštėnas nuo sezono pradžios iki sausio pabaigos iškovojo taškus 13 iš 14 pasaulio taurės lenktynių (taškai skiriami sportininkams, kurie užima 1–40 vietas).
Vis dėlto vasario mėnesį per pasaulio pirmenybes lietuvių rezultatų kreivė, ir ne vien V.Strolios, staiga smuko žemyn, o paskutiniuose sezono etapuose atgauti geros sportinės formos nepavyko.
Jei sausio pabaigoje po Anterselvos etapo V.Strolia bendrojoje įskaitoje užėmė 22-ąją vietą, tai per likusias lenktynes prarado penkias pozicijas ir nukrito į 27-ąją vietą.
Geriausias V.Strolios karjeros rezultatas – 25-oji vieta, užimta praėjusį sezoną (2021–2022 m.).
Praėjusį sezoną V.Strolia buvo vienintelis taškus iškovojęs Lietuvos biatlonininkas. Šią žiemą prie jo vėl prisidėjo Karolis Dombrovskis, kuris galutinėje pasaulio taurės įskaitoje užėmė 70-ąją vietą.
Lietuvių rekordai
Geriausias V.Strolios rezultatas šį sezoną buvo šeštoji vieta (bendro starto lenktynėse Rūpoldinge). Jo karjeros rekordas – ketvirtoji vieta, užimta 2022 metų sausį sprinto lenktynėse Rūpoldinge.
Karolis Dombrovskis šį sezoną geriausiai pasirodė per sprinto lenktynes Anterselvoje, kur užėmė 27-ąją vietą.
Vyrų biatlono pasaulio taurės etapuose startavo dar trys lietuviai. Geriausias Tomo Kaukėno rezultatas buvo 34-oji vieta (asmeninėse lenktynėse pasaulio pirmenybėse Oberhofe), Maksimo Fomino – 52-oji vieta (asmeninėse lenktynėse Estersunde), Nikita Romanovas į trasą iššliuožė tik kartą ir užėmė 55-ąją vietą asmeninėse lenktynėse Rūpoldinge.
Tautų taurė
Vyrų Tautų taurės galutinėje įskaitoje Lietuva užėmė 14-ąją vietą – aukščiausią istorijoje. Lietuviai pagerino trijų praėjusių sezono rezultatą. Tris praėjusius sezonus mūsų šalies pavadinimas buvo įrašytas 16-ojoje galutinės lentelės eilutėje.
Šį sezoną iškart už lietuvių išsirikiavo Kanada (15-oji vieta), Estija (16-oji vieta), Lenkija (17-oji vieta) ir Latvija (18-oji vieta). Tautų taurės lentelėje klasifikuotos 35 šalys. Paskutinę vietą užėmė Vengrija, priešpaskutinę – Didžioji Britanija.
Nors Latvija užėmė žemesnę vietą, šios šalies biatlono lyderis Andrejus Rastorgujevas finišo tiesiojoje aplenkė V.Strolią ir galutinėje įskaitoje pakilo į 22-ąją vietą. Vienintelis taškus iškovojęs Estijos sportininkas Rene Zahkna užėmė 60-ąją vietą.
Vyrų estafetės galutinėje įskaitoje Lietuva užėmė 15-ąją vietą (klasifikuotos 23 šalys), mišrios estafetės – 19-ąją vietą (klasifikuotos 27 šalys).
Neįveikiamas
Pasaulio taurę ketvirtąjį kartą iškovojo norvegas Johannesas Thingnesas Bo. Anksčiau svarbiausias sezono prizas jam buvo įteiktas 2019, 2020 ir 2021 metais.
Šią žiemą J.Th.Bo dominavimas buvo stulbinantis. Jis laimėjo net 16 iš 21 lenktynių. Skaičius tikriausiai būtų buvęs didesnis, bet sezono lyderis kovo mėnesį praleido Estersundo etapą ir dvejose lenktynėse leido pergalėmis pasidžiaugti varžovams.
Nuo sausio pradžios 29 metų J.Th.Bo startavo vienuolikoje asmeninių rungčių lenktynių ir visose vienuolikoje lenktynių užėmė pirmąją vietą.
Pridėjus pasaulio pirmenybių varžybas, kurios nebeskaičiuojamos pasaulio taurės įskaitoje, J.Th.Bo šią žiemą laimėjo 19 iš 25 lenktynių.
J.Th.Bo pagerino jam priklausiusį sezono rekordą. 2018–2019 metų sezone J.Th.Bo pasiekė 16 pergalių, bet tuomet pasaulio pirmenybių lenktynės dar būdavo skaičiuojamos ir pasaulio taurės įskaitoje.
Per visą karjerą J.Th.Bo laimėjo 74 lenktynes. Visų laikų lentelėje jis užima trečiąją vietą ir atsilieka tik nuo karjerą baigusių norvego Olės Einaro Bjorndaleno (95) ir prancūzo Martino Fourcade‘o (83).
Norvegai
Šį sezoną po vienerias pasaulio taurės lenktynes laimėjo norvegai Sturla Holmas Lagreidas, Vetle Chirstiansenas ir Johannesas Dale, švedas Martinas Ponsiluoma bei vokietis Benediktas Dollis.
Bendrojoje įskaitoje antrąją vietą užėmė S.H.Lagreidas, trečiąją – V.Chirstiansenas. Sezono galutinės lentelės pirmajame dešimtuke yra net penkios norvegų pavardės (šeštąją vietą užėmė čempiono vyresnysis brolis Tarjei Bo, septintąją – J.Dale).
Pernai pasaulio taurę iškovojęs prancūzas Quentinas Fillonas-Maillet šią žiemą tenkinosi aštuntąją vietą.
Suprantama, norvegai buvo pirmi ir vyrų Tautų taurės galutinėje įskaitoje. Tautų taurę Norvegija iškovojo šeštą kartą iš eilės ir devintą kartą per pastaruosius dešimt sezonų.
Antrąją vietą Tautų taurės galutinėje įskaitoje užėmė Prancūzija, trečiąją – Vokietija.
Lietuvos moterys
Lietuvos biatlonininkės pasaulio taurės taškų šią žiemą neiškovojo. Visuose pasaulio taurės etapuose ir pasaulio pirmenybėse startavo dvi lietuvės: Natalija Kočergina ir Gabrielė Leščinskaitė.
Geriausias N.Kočerginos rezultatas buvo 45-oji vieta (sprinto lenktynėse Anterselvoje), G.Leščinskaitės – 47-oji vieta (asmeninėse lenktynėse per pasaulio pirmenybes Oberhofe).
Praėjusį sezoną (2021–2022 m.) pasaulio taurės taškus iškovojo tik G.Leščinskaitė, kuri pernai galutinėje įskaitoje užėmė 81-ąją vietą. N.Kočergina taškus pastarąjį kartą gavo 2019–2020 metų sezone.
Nors lietuvės visą sezoną buvo tarp atsiliekančių, moterų Tautų taurės galutinėje įskaitoje Lietuva užėmė 22-ąją vietą ir pakartojo geriausią visų laikų rezultatą.
Anksčiau lietuvės 22-ąją vietą užėmė keturis kartus (praėjusį kartą – 2017–2018 m. sezone). Praėjusį sezoną moterų Tautų taurės galutinėje įskaitoje Lietuva užėmė tik 28-ąją vietą.
Tautų taurė
Šią žiemą moterų Tautų taurės lentelėje klasifikuotos 29 šalys. Paskutinę 29-ąją vietą užėmė Australija, priešpaskutinę 28-ąją vietą – Grenlandija.
Kitų dviejų Baltijos šalių biatlonininkės mūsiškes aplenkė. Estija užėmė 11-ąją vietą, Latvija – 20-ąją vietą.
Moterų Tautų taurę iškovojo Prancūzija, antrąją vietą užėmė Švedija, trečiąją – Norvegija.
Prancūzės Tautų taurės laimėtojomis tapo pirmą kartą nuo 1996 metų. Praėjusius keturis sezonus šis prizas buvo įteiktas Norvegijai.
Čempionė
Moterų pasaulio taurė praėjusį savaitgalį pirmą kartą įteikta prancūzei Juliai Simon. Antrąją vietą galutinėje įskaitoje užėmė italė Dorothea Wierer, trečiąją – kita italė Lisa Vittozzi.
Pernai pasaulio taurę iškovojusi norvegė Marte Olsbu Roiseland šią žiemą liko tik 15-ojoje vietoje, o po paskutiniųjų sezono lenktynių paskelbė, kad baigia sportininkės karjerą.
Moterų biatlono varžybos šį sezoną buvo daug sunkiau nuspėjamos negu vyrų. Pasaulio taurės lenktynes laimėjo devynios biatlonininkės. Po tris pergales šventė J.Simon, D.Wierer, vokietė Denise Herrmann ir švedė Elvira Oberg, po dvi – M.O.Roiseland, švedė Hana Oberg ir austrė Lisa Theresa Hauser, po vieną – L.Vitozzi ir švedė Anna Magnusson.
Lietuvos biatlonininkų rezultatai pasaulio taurės galutinėje įskaitoje
Sezonas Biatlonininkas Vieta Taškai
1997–98 L.Barila 61 12
2012–13 T.Kaukėnas 63 62
2013–14 T.Kaukėnas 58 62
2015–16 T.Kaukėnas 75 24
2016–17 T.Kaukėnas 73 32
2017–18 V.Strolia 97 3
2018–19 K.Dombrovskis 86 16 V.Strolia 88 15
2019–20 V.Strolia 49 86 K.Dombrovskis 73 24 T.Kaukėnas 85 10
2020–21 V.Strolia 55 74 K.Dombrovskis 68 27
2021–22 V.Strolia 25 352
2022–23 V.Strolia 27 274 K.Dombrovskis 70 27
Lietuvos biatlonininkių rezultatai pasaulio taurės galutinėje įskaitoje
Sezonas Biatlonininkė Vieta Taškai
1991–92 K.Strolienė 48 –
1992–93 K.Strolienė 72 –
2005–06 D.Rasimovičiūtė 63 17
2006–07 D.Rasimovičiūtė 59 24
2007–08 D.Rasimovičiūtė 68 12
2008–09 D.Rasimovičiūtė 56 94
2009–10 D.Rasimovičiūtė 49 99
2010–11 D.Rasimovičiūtė 80 22
2011–12 D.Rasimovičiūtė 46 123
2012–13 D.Rasimovičiūtė 60 60 N.Kočergina 95 6
2013–14 D.Rasimovičiūtė 68 36 N.Kočergina 90 12
2014–15 N.Kočergina 90 4 G.Leščinskaitė 95 2
2017–18 N.Kočergina 97 3
2018–19 N.Kočergina 86 14
2019–20 N.Kočergina 89 7
2021–22 G.Leščinskaitė 81 22
Lietuvos vietos pasaulio taurės Tautų taurės galutinėje įskaitoje
Vyrai Sezonas Moterys
Vieta Taškai Vieta Taškai
14 4522 2022–23 22 1895
16 3341 2021–22 28 1030
16 3856 2020–21 24 1970
16 3611 2019–20 25 1566
20 3010 2018–19 24 1880
22 2349 2017–18 22 1933
22 2988 2016–17 22 2781
20 2673 2015–16 22 2718
22 2554 2014–15 22 2643
24 1424 2013–14 23 1641
23 2093 2012–13 24 2127
25 1655 2011–12 23 1667
29 435 2010–11 27 899
31 593 2009–10 29 784
39 41 2008–09 27 1171
– 0 2007–08 23 759
– 0 2006–07 26 810
36 186 2005–06 27 577
25 851 2004–05 23 1137
25 686 2003–04 28 449
34 187 2002–03 32 130
25 778 2001–02 31 409
21 1702 2000–01 31 178
