Taip IOC sureagavo į britų skaitmenizacijos, kultūros, žiniasklaidos ir sporto valstybės sekretorės Lucy Frazer prašymą palaikyti draudimą Rusijai ir Baltarusijai dalyvauti varžybose Didžiojoje Britanijoje.
Pasak insidethegames.biz, L.Frazer parašė laišką IOC olimpinio partnerio (TOP) programos nariams, kuriame išdėstė vyriausybės susirūpinimą dėl abiejų šalių dalyvavimo tarptautiniame sporte.
„Vyriausybės neturi spręsti, kurie sportininkai gali dalyvauti kokiose tarptautinėse varžybose, – rašoma IOC pranešime. – Tai būtų pabaiga pasaulio sportui, kokį mes turime dabar.
Labai tikimės, kad Didžiosios Britanijos vyriausybė gerbs sporto autonomiją, kurią ji pabrėžė tiek daug sprendimų, pareiškimų ir JT rezoliucijų.“
IOC savo argumentuose nurodė naujausią Jungtinių Tautų (JT) rezoliuciją.
Šis pasiūlymas buvo priimtas per JT Generalinę Asamblėją pernai gruodį ir remia sporto nepriklausomybę ir autonomiją bei Tarptautinio olimpinio komiteto misiją vadovaujant olimpiniam judėjimui.
IOC yra įsitikinęs, kad sprendimas, kurie sportininkai gali dalyvauti tarptautinėse varžybose, turėtų priklausyti tik sporto organizacijoms ir būtų pagrįstas tik sportiniais nuopelnais.
„Atsižvelgiant į tai, olimpiniai rėmėjai nedalyvauja šiame sprendimų priėmimo procese, – teigiama pareiškime. – Demokratinio sprendimų priėmimo proceso metu tebevyksta konsultacijos su visomis olimpinio judėjimo suinteresuotomis šalimis – sportininkų atstovais, 206 nacionaliniais olimpiniais komitetais ir tarptautinėmis federacijomis.
Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad dalyvavimas 2024 m. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse nėra diskusijų dalis, o jos yra sutelktos į artėjančias tarptautines varžybas, kurioms išimtinai priklauso tarptautinėms federacijoms.“
Laiškas buvo adresuotas „Airbnb“, „Alibaba“, „Allianz“, „Atos“, „Bridgestone“, „Coca Cola“, „Deloitte“, „Intel“, „Omega SA“, „Proctor and Gamble“, „Samsung“, „Toyota“ ir „Visa“, nes nes jų vykdomieji vadovai yra Jungtinėje Karalystėje. Vienintelis „Panasonic“ buvo praleistas dėl japonų valdymo.
Ministrė priešinasi IOC pasirinktam keliui ieškoti būdų, kaip sugrąžinti Rusijos ir Baltarusijos atletus į 2024 m. Paryžiaus olimpines žaidynes.
Vasario mėnesį L.Frazer pirmininkavo tarptautiniam viršūnių susitikimui, kuriame dalyvavo daugiau nei 35 šalys, įskaitant būsimą olimpinių žaidynių šeimininkę Prancūziją.
Tuomet 35 šalių koalicija pasirašė bendrą pareiškimą, raginantį IOC patikslinti „neutralumo“ apibrėžimą dėl Rusijos ir Baltarusijos atstovų galimybių dalyvauti olimpiadoje.
Praėjusią savaitę Tarptautinė fechtavimo federacija (FIE) nusprendė leisti rusams ir baltarusiams grįžti į savo varžybas nuo šių metų balandžio antros pusės.
IOC, vadovaujamas Monrealio olimpiados fechtavimo aukso medalio laimėtojo Thomaso Bacho, paskelbė komentarą šiuo klausimu.
„IOC atkreipė dėmesį į FIE sprendimą, – sakoma pranešime. – Pažymime, kad dėl dalyvavimo tarptautinėse varžybose sąlygų FIE remiasi atitinkamomis IOC rekomendacijomis.“
FIE balsavimas vyko neeiliniame kongrese internetu: 89 balsai už, 46 prieš ir 2 susilaikė.
Ukrainos fechtavimo federacijos bandymai blokuoti tokį sprendimą nepavyko.
IOC taip pat teigia, kad „su dideliu susidomėjimu stebi“ diskusijas dėl Rusijos ir Baltarusijos dalyvavimo šių metų Vimbldono teniso turnyre.
Draudimui galiojant praėjusiais metais, britams buvo skirta bauda ir neskirti reitingo taškai žaidėjams.
Kol kas nepaskelbta, kaip bus šiemet, o turnyras vyks liepos 3–16 dienomis.
„Tai, kas šiuo metu diskutuojama olimpiniame judėjime, niekuo nesiskiria nuo to, kas jau vyksta daugelyje tarptautinių sporto šakų, – rašoma TOK pranešime. – Dar praėjusį savaitgalį matėme Ukrainos žaidėją, kuri laimėjo WTA turnyrą Ostine, Teksase, finale įveikusi žaidėją su Rusijos pasu.
Šiame kontekste su dideliu susidomėjimu stebime diskusiją apie žaidėjų, turinčių Rusijos ar Baltarusijos pasus, dalyvavimą Vimbldone.“
