„Manau, kad tai yra labai svarbu. Ir ne tik mums, bet visai Lietuvai. Tai prisideda prie specialiųjų poreikių turinčių vaikų integracijos į visuomenę“, – apie apdovanojimo reikšmę žurnalistams sakė I.Katinienė.
I.Katinienės vadovaujamame gimnastikos klube „Skrydis“ sportuoja beveik 80 specialiųjų poreikių turinčių gimnastų, o čia atliekamų paslaugų kokybę geriausiai įvertina patys vaikai.
„Šiandien klube turime 76 vaikus, turinčius specialiųjų poreikių. Tarp jų – vaikai su Dauno sindromu, vaikai su autizmo spektro sutrikimu ir kitais sutrikimais.
Darbas yra labai mielas ir labai vertas pastangų. Kai ateina mergaitė ir tau sako „trenere, aš tave myliu“, arba ruošiantis šventei vienas berniukas irgi prieina ir man sako „Irina, aš tave myliu, bet tu taip vargini mane su tomis vėliavomis“, pasidaro labai smagu“, – šypsodamasi vaikų atsiliepimus prisimena trenerė.
Imtis šios kilnios ir pilnos iššūkių misijos I.Katinienę paskatino lemtinga patirtis Paryžiuje, tačiau žengti pirmuosius žingsnius paprasta nebuvo – reikėjo daug ko išmokti:
„Viskas prasidėjo, kai viešėjome Prancūzijoje su aukšto meistriškumo sportininkais, Paryžiuje, ir aš pamačiau vieną po kitos į salę atvedamas vaikų su Dauno sindromu grupes ir tai, kaip su jais dirba treneriai.
Tada kilo idėja, bet tam reikėjo pasiruošti, tam reikėjo pasisemti žinių, labai daug literatūros perskaiyti ir apie Dauno sindromą, ir apie autizmo spektro sutrikimą, dalyvauti paskaitose, konferencijose, kad galėčiau įsitikinti, ar tikrai galiu kažką padėti tam vaikui ne tik fiziškai, bet ir morališkai, nes tikrai, net sunku šnekėti, ką mes gauname, kokie vaikai ateina. Ir paskui – po trejų, ketverių metų, matome, kad tie vaikai pradeda šokinėti, atlikti sudėtingus pratimus.“
Irinos auklėtinės 16 metų Goda Čepulytė, 20 metų Diana Kutko ir 15 metų Nikita Marija Šalugaitė 2022 m. Dauno sindromą turinčiųjų pasaulio sportinės gimnastikos čempionate Italijoje visos iškovojo prizines vietas. Suaugusiųjų čempionate daugiakovėje Goda užėmė 2 vietą, Diana – 3 vietą.
Taip pat G.Čepulytė iškovojo pirmą vietą atraminiame šuolyje ir laisvuosiuose pratimuose bei antrą vietą pratimuose ant buomo ir lygiagrečių. Nikita Marija iškovojo pirmą vietą pratimuose ant lygiagrečių ir laisvuosiuose pratimuose, antrą vietą atraminiame šuolyje ir trečią vietą pratimuose ant buomo.
Įdomu tai, kad G.Čepulytė buvo pati pirmoji I.Katinienės auklėtinė nuo tada, kai ši pradėjo treniruoti vaikus su specialiaisiais poreikiais.
„Mes pradėjome nuo trijų mergaičių, viena iš jų – Goda Čepulytė, kuri yra pati pirma mūsų gimnastė ir ji jau aštuonis metus sportuoja pas mus, o 2022 m. pasaulio čempionate Italijoje ji iškovojo medalius“, – sakė trenerė ir pridūrė, kad didžioji dalis jos sportininkų turi itin didelių specialiųjų poreikių.
„Bet tokių vaikų, su tokiu intelektu, mes turime nedaug – pagrinde pas mus labai didelių specialiųjų poreikių turintys vaikai, kuriems kiekvienas žingsnis, kiekvienas žodis, kiekvienas rankos pakėlimas, nekalbant apie užlipimą ant suoliuko yra iššūkis, o pratimai ant buomo tokiems vaikams išvis yra fantastika.“
I.Katinienė pabrėžė, kad specialiųjų poreikių vaikai patiria tokias pačias emocijas, kaip visi kiti ir išsiskiria savo nuoširdumu bei tiesmukumu.
„Tie vaikai yra tikri, tikri vaikai. Jie niekuo nesiskiria nuo įprastos raidos vaikų. Jie taip pat verkia, taip pat džiaugiasi. Vienintelis dalykas, kuo jie skiriasi – jie nemoka meluoti – ką turi dūšioje, tą ir sako. Ir tai yra labai džiugu“, – sakė ji.
Visgi Irinos vadovaujamas gimnastikos klubas susiduria ir su tam tikrais sunkumais – didžiulės sportinių patalpų išlaikymo išlaidos neleidžia pasamdyti daugiau trenerių, o tai savo ruožtu atima galimybę priimti daugiau vaikų.
„Mes nuomojame patalpas, mums reikia išlaikyti tas patalpas, o šiais metais labai brangios ir patalpos, ir šildymo mokesčiai. Penki treneriai dirbame su 267 vaikais, iš jų 76 vaikai yra specialiųjų ugdymo poreikių.
Yra tokių vaikų, kurie negali pasilikti be mamos. Šeštadieniais dirbame kartu su jų tėveliais, o tuos vaikus, kurie jau praėjo tam tikrą etapą, mes integruojame į bendras grupes. Ir manau, kad tai yra maksimumas. Aišku, mes galėtume priimti ir daugiau vaikų, bet tam reikia daugiau trenerių, o treneriams reikia mokėti atlyginimus“, – paaiškino gimnastikos klubo „Skrydis“ prezidentė.
Tačiau labiausiai I.Katinienė išgyvena dėl to, kad Lietuvoje labai trūksta jaunų žmonių, norinčių treniruoti specialiųjų poreikių turinčius vaikus.
„Mano didžiausia svajonė – kad jaunimas sektų mano pėdomis. Kad mano pradėtas darbas nebūtų paliktas. Norėtųsi tęstinumo“, – vylėsi trenerė.
