Netoli Viljandžio miesto esantis Vortsjono ežeras buvo puikiai tinkamas kovoms – ledo storis siekė net 25 cm.
Pirmomis dienomis temperatūra buvo pliusinė ir ant ledo kaupėsi vanduo, vėliau ežeras pasidengė sniego sluoksniu bei įsigalėjo silpnas šaltukas.
Ledas visą laiką išliko tinkamas buriuotojams. Organizacinio komiteto vadovas Ramūnas Glizickas tikino, kad „nors veiksmas persikėlė į Estiją, mums pavyko mobilizuotis ir deramai organizuoti tokio aukšto rango varžybas, daugelis dalyvių įvertino jį kaip vieną geriausiai organizuotų čempionatų, prie to prisidėjo ir itin kompetentinga teisėjų brigada iš Kanados, Estijos ir Lietuvos“.
Iš devynių pasaulio šalių – Estijos, Suomijos, Švedijos, Lenkijos, Čekijos, Latvijos, JAV, Ukrainos ir Lietuvos atvykę 100 sportininkų varžėsi net trijų ledburių klasėse: burlenčių, jėgos aitvarų ir sparnų.
Pirmą dieną vyko kurso lenktynės: burlentėse dominavo Lietuvos atstovai, o dideliu greičiu visus stebino Giedrius Liutkus. Jam neprilygo antrą vietą iškovojęs Audrius Voverys, trečias liko Gediminas Gresevičius.
„Wings“ arba sparnų klasėje pirmavo suomis Reima Salo. Jėgos aitvaruose užtikrintai kilpas suko švedai Frankas Kroenertas, antras liko Andreasas Gustafssonas, estas Madis Kallas bandė kovoti, tačiau jam pritrūko sėkmės ir jis liko trečias. Lietuviai Aidas Pivoriūnas ir Tautvydas Macijauskas tenkinosi kuklesnėmis vietomis.
Antrąją dieną dėl silpno vėjo ir snygio lenktynių surengti nepavyko, o trečioji diena sportininkus pasitiko vidutinio stiprumo vėju.
Varžybų teisėjas R.Gradauskas pasidžiaugė: „Įvyko ledburių slalomas, jėgos aitvarų „Cors race“ ir „fun slalomo lenktynių“ 76 startai. Visų labai lauktas slalomas vyko sklandžiai, o distancijoje netrūko sportinės kovos ir gerų emocijų.“
Slalome užtikrintai nugalėjo Paulius Voverys, kuris nepaliko jokių šansų savo konkurentams. Labai gerai lenktyniavo ir kitas Lietuvos burlentininkas Martynas Juodeška, kuris galiausiai iškovojo antrą vietą.
Kurso lenktynių nugalėtojui Giedriui Liutkui nesisekė, jis jau pirmame atrankos važiavime darė daug klaidų ir nors vėliau atsitiesė bei demonstravo gerą techniką bei greitį, tačiau surinkti baudos taškai neleido pakilti aukštai. Latvis A. Leontjevas užėmė trečią poziciją.
„Wings“ klasėje geriausiai sekėsi čekui Miroslavui Pacoldui, „Fun slalom“ lenktynėse nepavejamas buvo Lenkijos atstovas Jedrzejus Citukas.
Varžybas užbaigė maratonas, kurio metu lenktynininkai ežero ledu nuvažiavo per 60 kilometrų. Įspūdingu greičiu vėl visus stebino Giedrius Liutkus, kuris nuo starto vis didino atotrūkį ir, nors šaltis stingdė rankas, tai nesutrukdė jam užtikrintai laimėti.
Permaininga kova vyko dėl antros-trečios vietų. Jaunasis lenkų sportininkas J.Citukas ilgą laiką važiavęs trečioje pozicijoje paskutiniame rate netekęs jėgų nusileido tempą didinusiam P. Voveriui.
Latvis A.Leontjevas sugebėjo išsaugoti antrą poziciją. Maratono „Top 10“ galutinėje įskaitoje ir vėl dominavo Lietuvos atstovai.
„Wings“ klasės maratone sėkmingiausiai ir vėl važiavo važiavo čekas. M.Pacoldas, o jėgos aitvaruose geriausiai sekėsi švedams – tik šį kartą laimėjo fiziškai stipresnis Andreasas Gustafssonas.
Čempionatą užbaigė jėgos aitvarų „freestailas“, geriausiai figūras atliko estas Raigo Piho.
Po čempionato pavyko savo nuomonę apie varžybas išdėstė galingiausiai pirmenybėse pasirodęs „Cors race“ ir maratone triumfavęs G.Liutkus.
– Kaip pavyko laimėti pasaulio čempionate dvejose klasėse?
– Važiuodamas į čempionatą jokių lūkesčių neturėjau, nes paskutinį kartą tokio lygio renginyje dalyvavau dar 2016 metais. Bet šį kartą pavyko prieš pat čempionatą laimėti Estijos taurės etapą ir jaučiau, kad įranga dirba gerai.
Dar pora dienų pasitreniravau tame pačiame ežere ir atlikau paskutines korekcijas, kurios visiškai pasiteisino pasaulio čempionate. Pasirinkau teisingas bures, dažniausiai ir teisingas pačiūžas.
– Kokią įrangą naudojote?
– Pirmadienį, kai buvo didžiausias vėjas, naudojau 5.6 m2 dydžio taip vadinamą slalominę burę. Kitomis dienomis taip vadinamas „foilines“ – vandens sparnų vasaros – 6.6 m2 ir 7.8 m2 dydžio bures. Ledrogės buvo visada tos pačios – mano bičiulio R. Glizicko Lietuvoje pagamintos trijų pačiūžų ledrogės. Visos burės yra tos pačios, kurias naudoju ir vasarą.
– Kaip pavyksta treniruotis vis šiltesnėmis žiemomis?
– Žiemos yra neprognozuojamos. Buvo keletas žiemų, kai aš apskritai nebuvau užlipęs ant ledo. Šiemet prieš išvykstant į Estiją aš iš viso čiuožiau berods vos penkis kartus. Būtent todėl norėjau dar kelias dienas pasitreniruoti Estijoje prieš pat čempionatą.
Aš asmeniškai neskiriu buriavimo į vasarą ir žiemą. Jei yra bent keli laipsniai aukščiau nulio ir nėra ledo, aš buriuoju vandenyje. Jei yra saugus ledas – buriuoju ant ledo. Tai vienas kitą papildantys ir padedantys buriavimui būdai.
– Kiek laiko užsiimate šiuo sportu?
– Ledrogėmis buriuoju maždaug nuo 2009 metų. Vasaromis buriuoju virš 30 metų.
– Kokie žiemos ledrogių privalumai ar trūkumai lyginant su buriavimu vasarą?
– Esminis skirtumas yra taip vadinama trimatė dimensija. Vasarą yra bangos, kurias reikia suvaldyti. Net jei tai ir neidelės pusės metro bangelės. Pavyzdžiui, Kauno mariose tai įtakoja greitį ir plaukimo stilių.
Ant ledo iš esmės visada yra daugmaž lygus ir stabilus paviršius. Ant vandens mes galime matyti ateinantį gūsį ar vėjo pasisukimą.
Ant ledo dažniausiai mes galime tik jausti vėjo pokyčius. Pagrindinis buriavimo žiemą privalumas – galime patys išsimesti ženklus, žmonės gali ateiti ir viską stebėti betarpiškai, tiesiog ant ledo.
Savo mintimis pasidalino ir P.Voveris
– Koks jausmas laimėti pasaulio čempionato rungtį?
– Tai jau ne pirmas kartas, bet kaskart be galo džiaugiuosi, o jausmas neapsakomas. Kiekvienais metais tobulėja ledrogių įranga, konkurentai atvyksta vis stipriau pasiruošę, todėl darosi vis sunkiau ir įdomiau.
– Čempionate dalyvauja jūsų tėtis Audrius ir dažnai jį aplenkiate. Ar paskui šeimoje nekyla nesutarimų?
– Turiu pasidžiaugti, kad su tėčiu sutariame puikiai ir džiaugiamės vienas kito laimėjimais. Tačiau po finišo kartais mėgstam pajuokauti. Vienas kitą pašpilkuojame, klausdami, ar negėda yra aplenkti vienas kitą.
– Filmuotoje medžiagoje kelis čiuožimus kamera ant jūsų rogių buvo atsukta į galą. Ar taip pasielgta norint parodyti kaip lenkiate konkurentus?
– Manau visi kameros kampai įdomūs, tačiau negaliu slėpti, kad slalomo trasoje jaučiuosi labai užtikrintai ir žinau, kad lenkimų tikrai bus.
– Pasaulio čempionatą pirmą kartą surengė Lietuva. Kaip manote, ar pavyko viskas?
– Turiu nemažai varžybinės patirties ir drąsiai galiu teigti, kad lietuviai parodė aukštą sportinį meistriškumą ir puikiai surengė varžybas. Tikiuosi. tai pasikartos ateityje.
– Ką palinkėtumėte ledrogių sportui?
– Nepaisant sunkiai prognozuojamo klimato, ledrogių sportas gyvuoja ir juda gera linkme. Tikiuosi išvysti su kolegomis aptartą idėją – surengti varžybas ledo arenoje naudojant dirbtinius vėjo šaltinius.
