Nepaisant Vyriausybės nenoro finansiškai prisidėti prie šio išskirtinio renginio, „Žalgirio“ arenos valdytojai kartu su Kauno savivaldybės vadovais įtikino Eurolygos atstovus galintys priimti finalo ketverto dalyvius.
Miesto biudžetui tai kainavo 1,5 mln. eurų, tačiau nekyla abejonių, kad šios išlaidos atsipirks per įvairius mokesčius, prekių ir paslaugų pardavimą.
Krepšinio aistruoliai jau dabar Kaune užsakinėja viešbučių kambarius gegužės 19–21 dienoms, kai atvyks pajėgiausios šio sezono Senojo žemyno komandos. Kokios tai bus komandos – dar neaišku.
Priims 4 šalių rinktines
Atnaujintas Dariaus ir Girėno stadionas buvo atidarytas praėjusių metų pabaigoje, kai futbolo sezonas buvo bepasibaigiąs.
Jau tuomet Lietuvos futbolo federacijos (LFF) vadovai paskelbė, kad kelerius artimiausius metus visas namų rungtynes nacionalinė rinktinė žais Kaune.
Dariaus ir Girėno stadione šiemet ji pasirodys mažiausiai keturis kartus.
Atrankoje į 2024 metų Europos futbolo čempionatą Lietuvos rinktinė birželio 17 dieną susitiks su Bulgarija, rugsėjo 7-ąją – su Juodkalnija, rugsėjo 10-ąją – su Serbija ir spalio 17-ąją – su Vengrija.
„Kauno Žalgirio“ futbolo komanda praėjusiame šalies A lygos čempionate pirmą kartą klubo istorijoje iškovojo sidabro apdovanojimus.
Aukšta vieta suteikė galimybę klubui pasirodyti Europos futbolo turnyre, todėl aistruolių laukia dar daugiau intriguojančių futbolo dvikovų.
Pasiūlys tinkamą erdvę
Kauno savivaldybės Sporto skyriaus vedėjas Tadas Vasiliauskas spėjo, kad 2023-iaisiais Dariaus ir Girėno stadione gali vykti Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas.
„Pastaraisiais metais lengvaatlečiai rinkdavosi įvairiuose šalies miestuose ir aplenkė Kauną, nes tiesiog nebuvo tinkamos erdvės varžyboms“, – kalbėjo T.Vasiliauskas.
Dariaus ir Girėno stadione taip pat gali vykti regbio varžybos.
T.Vasiliauskas priminė, kad 2023-iaisiais vyks dar du gerai žinomi tarptautiniai sporto renginiai – kovo pabaigoje rengiamas Algirdo Šociko bokso turnyras, o balandžio 23-iąją į Kauno maratoną kviečiami bėgimo mėgėjai.
Pernai vyko jau dešimtasis Kauno maratonas, ir pirmą kartą jis surengtas ne birželį, o balandį.
Pokyčiai susiję su vasarą pasitaikančiomis karščio bangomis, kurios trukdo sportininkams siekti aukščiausių rezultatų.
Pernai Kauno maratone dalyvavo daugiau kaip 3 tūkst. bėgikų, o kauniečiui Remigijui Kančiui pavyko pasiekti trasos rekordą.
Variklių garso neišgirs
Vadinamųjų techninių sporto šakų mėgėjams Kaunas – gerokai mažiau patraukli renginių vieta.
Pakaunėje įsikūrusios „Nemuno žiedo“ automobilių trasos atnaujinimas beviltiškai įstrigęs, todėl svarbių lenktynių artimiausiais metais tikėtis neverta.
Kelis kartus greičio mėgėjus džiugino Kauno mariose vykusios F2 vandens formulių lenktynės, kuriose puikiai sekėsi kauniečiui Edgarui Riabko.
Dėl pandemijos čempionatas sunyko, teko atšaukti dalį etapų.
Tarptautinės vandens sporto sąjungos (UIM) paskelbtame šių metų varžybų kalendoriuje rengti F2 lenktynių etapo Kaune nenumatyta, tačiau į sąrašą įtraukta Klaipėda ir Kupiškis.
