Švedijoje – kaip namie
„Danijos rinktinė – fantastiškais įgūdžiais pasižyminčių patikrintų pasaulinio lygio žaidėjų ir jaunų talentų mišinys, – sveikindamas aukso medalius iškovojusius rankininkus sakė Danijos nacionalinio olimpinio komiteto vadovas Hansas Natorpas. – Ši pergalė yra visos Danijos rankinio sistemos vaisius. Būsimos žvaigždės auga visose Danijos sporto salėse, kuriose daugybė trenerių padeda atsiskleisti pradedančių rankininkų talentui.
Negalima pamiršti, kad danai yra fantastiška rankinio tauta, kuri myli šį žaidimą ir visuomet palaiko rinktinę. Tai irgi yra pergalės sudėtinės dalys“.
Danijos rankininkai didelį sirgalių palaikymą jautė ir per Švedijoje bei Lenkijoje vykusias pasaulio pirmenybes. Danai per grupių varžybas žaidė Malmės arenoje, kuri yra vos už pusvalandžio kelio nuo Kopenhagos centro. Per visas šešerias Malmėje vykusias rungtynes tribūnas raudonai nudažydavo keliolika tūkstančių per Eresundo sąsiaurį persikėlusių sirgalių.
Proveržis įvyko neseniai
Nors Danija laikoma viena iš rankinio žaidimo pradininkių, šios šalies vyrų rinktinė ilgus dešimtmečius atsiliko nuo pasaulio rankinio lyderių. XX amžiuje danai vos vieną kartą laimėjo pasaulio salės rankinio pirmenybių medalius (sidabrą 1967 m.) ir nė karto nepateko tarp olimpinių žaidynių ar Europos pirmenybių prizininkų.
Proveržis įvyko tik XXI amžiuje, kuriame danai laimėjo septynis Europos pirmenybių, šešis pasaulio pirmenybių ir du olimpinių žaidynių medalių komplektus. Tarp jų – 2019, 2021 ir 2023 metų pasaulio pirmenybių, 2008 ir 2012 metų Europos pirmenybių bei 2016 metų Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių aukso medalius.
Karjera kybojo ant plauko
Praėjusį dešimtmetį pasiektos Danijos rinktinės pergalės pirmiausiai siejamos su Mikkelio Hanseno vardu. Šis kairysis pusiau kraštinis, kuriam dabar 35-eri, triskart buvo išrinktas geriausiu pasaulio metų rankininku ir su karjerą prieš dešimtmetį baigusiu Larsu Christiansenu laikomas vienu iš dviejų geriausių visų laikų Danijos rankininku.
Nuo galingų M.Hanseno metimų ne kartą kentėjo visos stipriausios pasaulio komandos. Tačiau Danijos rinktinės lyderio žaidime būdavo ir spragų – jis neretai piktnaudžiaudavo individualiais veiksmais ir net tuomet, kai nesisekdavo, atkakliai bandydavo pramušti varžovų gynybą.
Šių metų pasaulio pirmenybėse M.Hansenas žaidė daug ramiau ir brandžiau. Jis rečiau mesdavo į vartus, dažniau pasidalindavo kamuoliu su komandos draugais, bet dėl to tapo dar naudingesnis.
Galbūt M.Hansenas tapo santūresnis ir dėl to, jog pernai jo karjera vos nenutrūko. Kovo mėnesį danų žvaigždei buvo atlikta kelio operacija, o po jos plaučiuose susidarė kraujo krešuliai. M.Hansenas nemažai laiko praleido ligoninėje nežinodamas, ar dar galės grįžti į aikštę.
„Dabar džiaugiuosi vien dėl to, kad galiu žaisti rankinį ir vėl būti aikštėje, – sekmadienį po paskutiniųjų pasaulio pirmenybių rungtynių sakė M.Hansenas. – Kita vertus, buvo labai sveika kurį laiką likti už aikštės ribų ir apmąstyti, koks esu laimingas dėl to, kad galiu užsiimti mėgstama veikla“.
Pasak M.Hanseno, jis apgailestavo tik dėl vieno dalyko. Pernai rankininkas negalėjo taip, kaip norėjo, atsisveikinti su Paryžiaus PSG klubu, kurio aprangą vilkėjo dešimt sezonų. Prieš išvykdamas danų veteranas būtų mielai nudžiuginęs sirgalius dar vienu kitu įvarčiu, bet galėjo tik pamojuoti jiems ranka iš tribūnos.
M.Hansenas iš Prancūzijos sostinės grįžo į tėvynę ir nuo praėjusių metų rudens žaidžia „Aalborg“ komandoje.
Jaunosios kartos indėlis
M.Hansenas pasaulio pirmenybėse įmetė 41 įvartį ir šio turnyro rezultatyviausių žaidėjų lentelėje užėmė devintąją vietą. Danijos rinktinėje dar rezultatyviau žaidė du jaunosios kartos rankininkai. 23 metų dešinysis pusiau kraštinis Mathiasas Gidselis įmetė 60 įvarčių, 22 metų įžaidėjas Simonas Pytlickas – 51 įvartį.
Abu jaunuoliai buvo išrinkti į šių metų pasaulio pirmenybių geriausių žaidėjų simbolinę komandą, o M.Gidselis namo taip pat išsivežė rezultatyviausio ir naudingiausio turnyro rankininko prizus.
„Asmeniniai prizai nieko nereiškia. Stovėdamas ant garbės pakylos ir rankose laikydamas čempionų taurę galvoju tik apie tai, kad žaidžiu geriausioje pasaulio komandoje. Šalia manęs geriausi pasaulio rankininkai, tokioje komandoje lengva pelnyti įvarčius“, – teigė Berlyno „Füchse“ klube žaidžiantis M.Gidselis.
„Puiku, kad į mūsų gretas įsiliejo pajėgūs jauni rankininkai. Jie šiek tiek sujaukė komandos hierarchiją, bet man dėl to žaisti tapo lengviau, – tvirtino M.Hansenas. – Jų indėlis labai didelis ir aikštėje, ir už jos ribų. Jie labai subrendę, palyginti su tuo, kokie mes buvome tokio amžiaus. Jie jau dabar yra brandūs žaidėjai“.
Bilietą teko išmesti
Nors jaunosios kartos rankininkai per pasaulio pirmenybes nuveikė labai daug, svarbiausių turnyro rungtynių didvyriu tapo sunkiose kovose užgrūdintas 31 metų įžaidėjas Rasmusas Lauge.
Jis dėl traumos praleido pasaulio pirmenybių pradžią, o prieš savaitę jau buvo susikrovęs krepšius ir užsisakęs traukinio bilietą keliauti namo, nes dėl blauzdos skausmo nesijautė galintis padėti komandai. R.Lauge liko tik po ilgo ir emocingo pokalbio su treneriu Nikolajumi Jacobsenu ir kapitonu Mikkeliu Hansenu.
Antrąją turnyro savaitę treneris trumpam įleisdavo R.Laugę į aikštę komandai ginantis, bet iki finalo R.Lauge žaidė tik 24 minutes ir neįmetė nė vieno įvarčio.
Sekmadienį tai buvo visiškai nesvarbu. Finale R.Lauge žaidė 27 minutes ir prancūzų vartininkus pramušė dešimt kartų – daugiau nei bet kuris kitas rankininkas.
„Finalas bus prisimenamas dėl įspūdingo R.Laugės pasirodymo. Jam turnyras buvo sudėtingas, bet per svarbiausias rungtynes jis patvirtino, kad yra pasaulinio lygio žvaigždė“, – apie „Veszprém“ klubui atstovaujantį rankininką rašė Danijos televizijos TV2 interneto svetainė.
O „Ekstra Bladet“ dienraštis būtent R.Laugės nuotrauką pirmadienį išspausdino pirmajame puslapyje. „Rasmusas – aukso grynuolis“, – šalia triumfuojančio rankininko atvaizdo parašė „Ekstra Bladet“.
