Trečiasis Danijos rankininkų triumfas pasaulio pirmenybėse buvo ypatingas

Pasaulio pirmenybių finale Stokholmo arenoje, stebint 23 tūkstančiams žiūrovų, čempionės vardą gynusi Danijos rinktinė sekmadienį užtikrintai įrodė pranašumą prieš olimpinę čempionę Prancūzijos komandą. Danai nė sykio neleido varžovams išsiveržti į priekį ir šventė pergalę 34:29 (16:15). Nugalėtojams daugiau nei pusę įvarčių įmetė Rasmusas Lauge (10) ir Simonas Pytlickas (9).

Rungtynėse dėl bronzos medalių Ispanijos rinktinė nugalėjo Europos čempionę Švedijos komandą 39:36 (18:22).

Danijos rinktinė pasaulio pirmenybėse triumfavo trečią kartą. Danai pirmą sykį aukso medalius iškovojo 2019 metais, po to pakartojo pergalę 2021 metais, o šiais metais tapo pirmąja komanda, nugalėjusia triskart iš eilės.

Iš viso Danijos kolekcijoje dabar yra septyni pasaulio pirmenybių medalių komplektai. Danai triskart buvo vicečempionai ir sykį laimėjo bronzos medalius.

Prancūzijos rinktinė iškovojo dvyliktuosius planetos pirmenybių medalius. Prancūzai šešiskart buvo čempionai (1995, 2001, 2009, 2011, 2015 ir 2017 m.), antrą kartą tapo vicečempionais ir keturis kartus buvo apdovanoti bronza.

Skaičiuojant visų spalvų medalius, Prancūzijos komanda pavijo Švedijos rinktinę, kuri per visą pasaulio pirmenybių istoriją taip pat iškovojo dvylika medalių (po keturis – aukso, sidabro ir bronzos), o šiais metais žaisdama namie nesugebėjo papildyti apdovanojimų kolekcijos.

Paskutinės turnyro rungtynės prasidėjo pašėlusiu tempu. Danai įmetė tris pirmuosius įvarčius, o 7-ąją minutę jiems padidinus persvarą 6:2, prancūzų treneris Guillaume‘as Gille‘is paspaudė minutės pertraukėlė mygtuką.

Po pertraukėlės vaizdas aikštėje dar ilgokai nesikeitė: sparta nesumažėjo, skirtumas svyravo apie keturis įvarčius, o 16-ąją min. danai pirmą kartą padidino persvarą iki penkių įvarčių 12:7.

Prancūzai pakeisti žaidimo pobūdį sugebėjo tik antrojo kėlinio viduryje. Tempui kritus, aptirpo ir skirtumas – rankininkai ilsėtis išėjo danams pirmaujant vos vienu įvarčiu 16:15.

Antrojo kėlinio pirmojoje atakoje Prancūzijos rinktinė išlygino rezultatą. Tačiau prancūzai nė sykio neišsiveržė į priekį, o po kelių minučių Danijos komanda pradėjo pamažu tolti. Skirtumas padidėjo iki trijų įvarčių (20:17), paskui – iki keturių (30:26). Likusį laiką danai aikštėje jautėsi labai užtikrintai ir jų sirgaliams raminamųjų vaistų nereikėjo.

Po mažojo finalo nukabinę nosis sėdėjo tūkstančiai švedų sirgalių. Turnyro šeimininkų komanda, kuri grupių varžybose ir ketvirtfinalyje pasiekė septynias pergales iš eilės, pirmenybių pabaigoje liko be nieko.

Sekmadienį Švedijos rinktinė mažajame finale nusileido Ispanijos rankininkams 36:39 (22:18). Pirmajame kėlinyje tribūnos ošė iš pasitenkinimo, nes švedai žaidė daug geriau ir užtikrintai pirmavo. Tačiau per pertrauką komandas tarsi kas pakeitė – antrojo kėlinio pradžioje ispanai, įmetę šešis įvarčius paeiliui, persvėrė rezultatą 25:23 ir nuo tada tvirtai laikė žaidimo gijas savo rankose.

Ispanijos rinktinė iškovojo penktuosius pasaulio pirmenybių medalius. Ispanai dukart buvo pasaulio čempionai (2005 ir 2013 m.) ir trečią kartą užlipo ant trečiojo garbės pakylos laiptelio (2011, 2021 ir 2023 m.).

Dėmesio vertas kitas Ispanijos rinktinės pasiekimas. Ji medalius laimėjo penktajame iš eilės didžiajame turnyre (2020 m. Europos pirmenybėse, 2021 m. pasaulio pirmenybėse, Tokijo olimpinėse žaidynėse, 2022 m. Europos pirmenybėse ir šiose pasaulio pirmenybėse).

Finalo rungtynėms teisėjavo makedonai Džordžis Načevskis ir Slave Nikolovas. Tarptautinės rankinio federacijos (IHF) sprendimas skirti šią teisėjų porą sukėlė dar vieną nepasitenkinimo bangą Danijoje.

Sausio viduryje, jau prasidėjus pasaulio pirmenybėms, Danijos televizija TV2 atskleidė, kad Šiaurės Makedonijos teisėjai minimi sutartų rungtynių byloje ir įtariami ryšiais su kriminalinio pasaulio atstovais. Tačiau IHF niekaip nereagavo į žiniasklaidos pranešimus ir skyrė šiuos teisėjus per svarbiausias turnyro rungtynes.

Rungtynėms dėl trečiosios vietos teisėjavo prancūzės seserys Charlotte ir Julie Bonaventuros, kurių sprendimai šiose pasaulio pirmenybėse taip pat sulaukė prieštaringų vertinimų.

Rezultatyviausiu pasaulio pirmenybių žaidėju tapo Danijos rinktinės lyderis Mathiasas Gidselis. 22 metų danų įžaidėjas per 9 rungtynes įmetė 60 įvarčių.

M.Gidselis paskutinę turnyro dieną aplenkė anksčiau namo išvykusį čilietį Erwiną Feuchtmanną, kuris per 7 rungtynes įmetė 54 įvarčius.

53 įvarčius pelnė vokietis Juri Knorras, 51 – danas Simonas Pytlickas, 45 – islandas Bjarki Maras Elissonas, po 44 – ispanas Aleksas Duišebajevas, vengras Richardas Bodo ir olandas Kay Smitsas.

Danija – Prancūzija 34:29 (16:15). Lauge 10, Pytlickas 9, Gidselis 6, Saugstrupas 2, Mensah 2, Kirkelokke 2, E.Jakobsenas 1, M.Hansenas 1, Haldas 1 / Remili 6, Memas 5, Richardsonas 4, Prandi 3, Tournat 3, Fabregas 3, Lenne‘is 2, Lagrade‘as 1, Mahe 1, Nahi 1. 23050 žiūrovų.

Ispanija – Švedija 39:36 (18:22). Figuerasas 9, A.Duišebajevas 7, Fernandezas 5, Canellasas 5 / Wanne 9, Ekbergas 7, Lagergrenas 5. 22650 žr.

Vokietija – Norvegija 28:24 (16:13). Witzke 5, Hafneris 5, Golla 5 / Gullerudas 6. 6260 žr.

Egiptas – Vengrija 36:35 (po dviejų pratęsimų; 17:11, 28:28, 31:31). Mohamedas 12 / Lėkai 7, Bodo 7. 8980 žr.

Kitas vietas užėmė:

9. Kroatija, 10. Slovėnija, 11. Serbija, 12. Islandija, 13. Portugalija, 14. Nyderlandai, 15. Lenkija, 16. Bahreinas,

17. Brazilija, 18. Juodkalnija, 19. Argentina, 20. JAV, 21. Belgija, 22. Kataras, 23. Žaliasis Kyšulys, 24. Iranas,

25. Tunisas, 26. Čilė, 27. Šiaurės Makedonija, 28. Korėja, 29. Saudo Arabija, 30. Marokas, 31. Alžyras, 32. Urugvajus.

Priešolimpiniais metais rengiamos pasaulio pirmenybės yra ne vien pasaulio pirmenybės, bet ir vienas iš olimpinių žaidynių atrankos etapų. Šių metų pasaulio pirmenybėse svarbiausią olimpinę užduotį įvykdė Danijos rinktinė, iškovojusi kelialapį į 2024 metų Paryžiaus olimpines žaidynes.

Olimpiniame vyrų rankinio turnyre dalyvaus dvylika komandų. Pirmoji teisę varžytis olimpinėse žaidynėse gavo jų šeimininkė Prancūzijos rinktinė.

Pasaulio pirmenybėse rankininkai kovojo dėl vieno kelialapio į Paryžiaus žaidynes ir šešių kelialapių į olimpinės atrankos turnyrą. Kadangi prancūzai pateko į pasaulio pirmenybių finalą, dar prieš paskutines rungtynes paaiškėjo, kad į Paryžių tikrai keliaus ir kita finalininkė Danijos rinktinė.

Komandos, kurios pasaulio pirmenybėse užėmė nuo trečiosios iki aštuntosios vietos, užsitikrino teisę žaisti olimpinės atrankos turnyre. Tai – Švedija, Ispanija, Vokietija, Norvegija, Vengrija ir Egiptas.

Šios komandos dar gali išvengti atrankos turnyro, nes dėl olimpinių kelialapių taip pat bus kovojama žemynų pirmenybėse arba atskiruose žemynų olimpinės atrankos turnyruose.

Po vieną tiesioginį kelialapį į Paryžiaus olimpines žaidynes gaus Panamerikos žaidynių čempionai (turnyras vyks 2023 m. rudenį Čilės Santjage), Azijos atrankos turnyro nugalėtojai (2023 m. rudenį Dohoje), Afrikos čempionai (2024 m. sausį Kaire) ir Europos čempionai (2024 m. sausį Vokietijoje).

Šiuose keturiuose turnyruose taip pat bus kovojama dėl likusių šešių kelialapių į olimpinės atrankos turnyrą, kuris bus surengtas 2024 metų kovo mėnesį.

Jei Afrikos čempionu taps Egiptas, o Europos čempionate tiesioginį olimpinį kelialapį iškovos kažkuri iš pasaulio pirmenybėse 3–8 vietą užėmusių komandų, teisę žaisti olimpinės atrankos turnyre gaus pasaulio pirmenybėse devintąją ir dešimtąją vietas užėmusios komandos. Tai – Kroatija ir Slovėnija.