Sustokime ir prisiminkime: skaudžiausios 2022-ųjų sporto bendruomenės netektys

Portalas lrytas.lt kviečia sustoti šiame skubančiame pasaulyje ir prisiminti skaudžiausias 2022-ųjų sporto pasaulio netektis.

2022-ųjų sausį Lietuvos rankinio bendruomenę sukrėtė skaudi netektis. Sausio 31 dieną Anapilin iškeliavo 66-erių legendinis Lietuvos rankininkas bei treneris Valdemaras Novickis.

V.Novickis paliko gilų pėdsaką mūsų šalies rankinio istorijoje. 1980 metais jis su SSRS rinktine tapo olimpinių žaidynių vicečempionu, o 1988 metais ir olimpiniu čempionu. Jo kolekcijoje taip pat yra ir pasaulio vicečempiono (1978 m.) bei čempiono titulai (1982 m.).

V.Novickio vardas yra neatsiejamas nuo Kauno „Granito“ klubo, su kuriuo jis kaip žaidėjas tapo IHF taurės nugalėtoju (1987 m.) bei antrosios vietos laimėtoju (1988 m.), taip pat SSRS čempionato vicečempionu (1981 m. ir 1985 m.).

Baigęs sportininko karjerą V.Novickis tapo rankinio treneriu ir nuo 1993 iki 2000 metų vadovavo atkurtos Lietuvos nacionalinei rinktinei, su kuria 1997 metais dalyvavo pasaulio čempionate, o 1998 metais – Europos čempionate.

Ilgus metus V.Novickis ėjo vyriausiojo „Granito-Kario“ trenerio pareigas ir tapo daugkartiniu šalies čempionu bei taurės laimėtoju.

Balandį mus paliko ir vienas pagrindinių Prienų krepšinio klubo „auksinių“ pergalių kalvių Aurimas Bartuška. Jam buvo 56-eri.

Ne vienerius metus Prienų krepšinio ekipos direktoriaus pareigas ėjęs A.Bartuška svariai prisidėjo prie šios komandos iškilimo.

Jam vadovaujanti tuometinė Prienų („Rūdupis“ ir „TonyBet“) dvejus metus iš eilės iškovojo Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) taurę (2012–2013, 2013–2014 metai) bei dukart pasidabino šalies pirmenybių bronzos medaliais (2010–2011, 2011–2012 m.).

A.Bartuška buvo artimas ne tik krepšinio, bet ir gamtos žmogus. Jis užėmė ir Prienų urėdijos Verknės girininko pareigas.

2022-ieji lemtingi tapo ir Kanados ledo ritulio legendai Guy Lafleurui. Viena iš Kanados ledo ritulio pažibų pralaimėjo kovą plaučių vėžiui, kuris buvo diagnozuotas 2020-ųjų rudenį.

G.Lafleuras stipriausioje planetos ledo ritulio lygoje praleido su pertraukomis praleido beveik 20 metų, o per juos sugebėjo penkis kartus tapti pirmenybių čempionu (1973, 1976, 1977, 1978, 1979 metais).

Per savo NHL karjerą puolėjas atstovavo „Montreal Canadiens“ (1971–1985), „New York Rangers“ (1988–1989) ir „Quebec Nordiques“ (1989–1991) ekipoms.

Ledo ritulininkas taip pat tris kartus (1976, 1977, 1978 metais) yra laimėjęs prestižinį „Art Ross“ trofėjų (naudingiausio lygos žaidėjo titulą).

Sėkmingiausias G.Lafleurui buvo 1977-ųjų sezonas. Tuomet jis reguliariajame sezone surinko net 136 taškus, o įspūdingą asmeninį pasirodymą vainikavo iškovota čempionų taurė.

Pavasarį į avariją patekęs buvęs Kolumbijos rinktinės žaidėjas bei Madrido „Real“ ekipoje rungtyniavęs saugas Freddy Rinconas Anapilin iškeliavo balandį. Jam buvo 55-eri.

F.Rincono vairuojamas automobilis susidūrė su autobusu. Kartu su futbolininku transporto priemonėje buvo dar keturi žmonės. Susižeidė visi automobilio keleiviai bei autobuso vairuotojas. F.Rincono būklė buvo sunki – jis patyrė smegenų sužalojimą.

F.Rinconas žaisdamas už Kolumbijos rinktinę įmušė 17 įvarčių ir dalyvavo trijuose pasaulio čempionatuose.

Jis su Carlosu Valderrama dalijasi daugiausiai sužaistų rungtynių už Kolumbijos rinktinę pasaulio čempionatuose rekordu.

Abu futbolininkai Kolumbijos marškinėlius vilkėjo 10 rungtynių. Be „Real“ jis taip pat žaidė „Napoli“, „Palmeiras“ ir „Santos“ klubuose. Futbolininkas taip pat vedė „Corinthians“ 2000 m. į pergalę pirmą kartą surengtame FIFA klubų pasaulio čempionate.

Gegužę pasaulinę krepšinio bendruomenę sukrėtė skaudi netektis. Eidamas 47-uosius metus mirė legendinis Vokietijos krepšininkas Ademola Okulaja.

205 cm ūgio Nigerijos šaknų turėjęs puolėjas Vokietijos krepšinio rinktinei atstovavo 1995–2007 metais ir buvo ilgametis šios komandos kapitonas, sužaidęs 172 oficialias rungtynes.

Atstovaudamas Vokietijos rinktinei jis 2002 pasaulio krepšinio čempionate iškovojo bronzos medalį.

Klubiniame krepšinyje A.Okulaja vilkėjo tokių komandų kaip Berlyno ALBA, „Barcelona“, Malagos „Unicaja“, „Valencia“ bei Maskvos srities „Chimki“ marškinėlius.

2008 metais jam buvo diagnozuota onkologinė liga ir metus laiko puolėjas praleido atlikdamas chemoterapiją. Įveikęs ligą A.Okulajas sužaidė dar vieną sezoną, atstovaudamas Bambergo „Brose“ klubui.

2010 metais krepšininkas pakabino sportinius batelius ant vinies.

Pavasarį mus paliko ir legendinis Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkas Kęstutis Gražulis.

K.Gražulis gimė 1956 m. birželio 8 d. Krosnėnuose (Lazdijų rajone). Futbolo pradmenų mokėsi Kybartuose pas trenerį Vytautą Kochanauską. 1976 m. tapo TSRS studentų žaidynių vicečempionu.

1977–1985 m. žaidė Vilniaus „Žalgirio“ meistrų komandoje. Gynėjas sužaidė 269 rungtynes (tarp 20 daugiausiai sužaidusių sovietiniu laikotarpiu), įmušė 3 įvarčius.

1979 m. su „Žalgirio“ pagrindu sudaryta Lietuvos rinktine sužaidė 5 rungtynes Tautų spartakiadoje. Kartu su komanda iš II lygos pakilo į I lygą, o 1983 m. startavo ir aukščiausioje lygoje. Pelnė pirmąjį komandos įvartį po daugiau nei 20 metų sugrįžus į aukščiausią lygą.

Be „Žalgirio“ taip pat žaidė Vilniaus „Šviesos“, Klaipėdos „Atlanto“, Kybartų „Sveikatos“ komandose. Sūnus Donatas Gražulis 2002–2004 metais taip pat atstovavo „Žalgiriui“, vėliau pradėjo futbolo trenerio karjerą.

Liepą mirė garsus Lietuvos sportinių šokių treneris ir teisėjas, vienas iš pirmųjų šokio entuziastų Lietuvoje Jonas Gintautas Baltaragis.

J. G. Baltaragis savo gyvenimą su šokiais susiejo 1964 m., kuomet tuometiniame Kauno politechnikos institute pradėjo lankyti šokių kursus, vėliau šoko „Sūkurio“ klube ir buvo vienas iš pirmųjų sportinių šokių entuziastų Lietuvoje. Per savo varžybinę karjerą J. G. Baltaragis keturis kartus (1967 m., 1968 m., 1971 m., 1972 m.) su partnerėmis tapo Lietuvos pirmenybių nugalėtoju, tarptautinių konkursų diplomantu, jam buvo suteikta tarptautinė meistriškumo klasė.

Vėliau J. G. Baltaragis kartu su žmona Vida Baltaragiene ėmėsi šokių pedagogų darbo, Kaune įsteigė sportinių šokių klubą „Rolo“ ir didelis būrys jų auklėtinių garsino klubo ir Lietuvos vardą. J. G. Baltaragis savo pedagoginės karjeros metu kelias dešimtis kartų buvo apdovanotas kaip Lietuvos čempionų ar pirmenybių nugalėtojų treneris. Visi Lietuvos sportinių šokių bendruomenės nariai pažinojo J. G. Baltaragį ir kaip novatorišką, žingeidų ir aktyvų žmogų.

Jis niekada nelikdavo nuošalyje, kuomet reikėdavo imtis iniciatyvos, priimti sprendimus: aktyviai dalyvavo Lietuvos sportinių šokių federacijos veikloje. Itin daug darbų nuveikė, tobulinant teisėjavimo kanonus – pats buvo ne tik nacionalinės, bet ir tarptautinės kategorijos teisėjas, varžybose atlikdavęs ir vyriausiojo bei techninio vertintojo pareigas. Ne vienas J. G. Baltaragio pasiūlymas, atliktas darbas stipriai prisidėjo prie sportinių šokių plėtros ir populiarinimo Lietuvoje.

J. G. Baltaragis daugeliui kėlė pagarbią nuostabą, nes beveik tris dešimtmečius kartu su sėkmingai puoselėjama veikla sportinių šokių srityje, kartu dirbo ir inžinieriaus, mokslininko darbą mokslinių tyrimų institute. Visur kartu dirbančių žmonių jis buvo gerbiamas už gebėjimą išsakyti tvirtą, ryžtingą nuomonę su pagarba oponentams.

Rugsėjį vykusio Europos krepšinio čempionato metu netikėtai mirė vieno garsiausių šalies krepšinio trenerių ir buvusio Lietuvos krepšinio federacijos garbės prezidento Vlado Garasto sūnus Virgilijus.

Virgilijus Garastas gimė 1959-ųjų balandžio 28 dieną, pats trumpai buvo treneriu, tačiau nuo krepšinio nenutolo – žaidė Kauno krepšinio mėgėjų lygoje.

Jis studijavo tuomečiame Kūno kultūros institute Kaune (dabar – Lietuvos sporto universitetas).

Prieš savo mirtį Virgilijus Garastas palaikė Lietuvos krepšinio rinktinę Vokietijoje vykusiame Europos krepšinio čempionate.

Spalį, būdamas vos 39-erių, Anapilin iškeliavo praeityje Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL) rungtyniavęs krepšininkas Benas Steponėnas.

Anykštėnui širdis sustojo Anykščių sporto centre vykusių draugiškų krepšinio rungtynių metu.

Paskutinį sezoną Nacionalinėje krepšinio lygoje B.Steponėnas varžėsi 2011–2012 metų sezone. Tąsyk jis gynė Molėtų „Ežerūno“ garbę.

Palikęs NKL krepšininkas varžėsi žemesnio pajėgumo Lietuvos krepšinio lygose.

Bene skaudžiausia 2022-ųjų krepšinio netektimi tapo NBA legendos Billo Russello mirtis.

Jis laikomas labiausiai tituluotu visų laikų NBA krepšininku.

Atstovaudamas „Boston Celtics“ klubui 1956–1969 m. jis 11 kartų tapo NBA čempionu. To nepavyko pasiekti jokiam kitam žaidėjui. 208 cm ūgio vidurio puolėjas 5 kartus buvo pripažintas geriausiu NBA krepšininku. Be to, 1956 m. Melburno olimpinėse žaidynėse B.Russellas su JAV rinktine iškovojo aukso medalį.

NBA komisaras Adamas Silveris sekmadienį paskelbtame pranešime pavadino B.Russellą „didžiausiu čempionu visose komandinėse sporto šakose“.

B.Russellas per karjerą atkovojo 21 620 kamuolių – vidutiniškai po 22,5 per rungtynes. Jis per vienerias rungtynes ​​atkovojo 51 kamuolį, o dar dvejose – 49 kamuolius ir 12 sezonų iš eilės atkovojo 1000 ir daugiau kamuolių. R.Russellas per savo karjerą taip pat vidutiniškai pelnydavo po 15,1 taško ir atlikdavo 4,3 rezultatyvaus perdavimo.

Iki Michaelo Jordano žygdarbių B.Russellas daugelio buvo laikomas geriausiu žaidėju NBA istorijoje.

2011 m. buvęs prezidentas Barackas Obama B.Russellą apdovanojo Laisvės medaliu – aukščiausiu apdovanojimu civiliui. O 2017 metais NBA jam įteikė apdovanojimą už viso gyvenimo nuopelnus.

Metų pabaigoje pasaulinę futbolo bendruomenę persmelkė gedulo nuotaikos. Eidamas 83 metus mirė geriausiu visų laikų futbolininku laikomas brazilas Pele. XX a. futbolo simbolis ne kartą yra sulaukęs šios sporto šakos karaliaus epiteto.

Pastaruoju metu legendinis brazilas kovojo su kvėpavimo takų infekcija bei storosios žarnos vėžiu.

Vis dėlto ne vieną saldžią pergalę savo karjeroje nuskynęs ir tris kartus pasaulio čempionu tapęs Pele pralaimėjo šią lemiamą savo gyvenimo kovą.

1940-ųjų spalio 23-iąją Brazilijoje gimęs Pele didžiąją dalį karjeros praleido Brazilijos „Santos“ (1956–1974 m.) komandoje, o ją baigė Niujorko „Cosmos“ ekipoje , kurioje žaidė 1975–1977 m.

Pele yra vienintelis futbolininkas istorijoje, kuriam pavyko tris kartus laimėti pasaulio čempiono titulą. Atstovaudamas Brazilijai jis tą padarė 1958, 1962 ir 1970 metais.

Iš viso futbolo pažiba per 840 oficialių rungtynių buvo įmušęs net 775 įvarčius. Tuo metu įskaitant neoficialias dvikovas brazilas per 1363 rungtynes įmušė net 1281 įvartį.

1999 metais FIFA Pele paskelbė geriausiu XX amžiaus futbolininku, o Tarptautinis olimpinis komitetas brazilą pripažino geriausiu šimtmečio sportininku, nors jis nė karto nedalyvavo olimpinėse žaidynėse.

Nors Pele yra laikomas geriausiu visų lakų futbolininku, tačiau per savo karjerą jis nė karto oficialiai nelaimėjo „Auksinio kamuolio“ (Ballon d'Or) apdovanojimo, nes praeityje jis buvo skiriamas tik Europos futbolininkams.

Baigęs profesionalaus futbolininko karjerą jis tapo šios sporto šakos ambasadoriumi bei pasinėrė į labdaringą veiklą.