Netikėta trijų trenerių kaita
Kauno „Žalgirio“ krepšinio ekipa 2022-siais žengė gan keistokus žingsnius – praėjusiais metais sezoną pradėjusį austrą Martina Schillerį tų pačių metų spalį pakeitė slovėnas Jure Zdovcas. Jis pagal kontraktą ir turėjo užbaigti sezoną, tačiau šių metų balandį „Žalgiris“ ryžosi dar vienam netikėtam sprendimui.
Kovo mėnesį pasklido naujiena, kad po sezono slovėną pakeis tuomet dar 44-erių Kazys Maksvytis. Bet J.Zdovcui užbaigti darbą ekipoje nepavyko – balandžio 11-ąją prie kauniečių ekipos vairo stojo lietuvis, kuris kartu prisiėmė ir nacionalinės rinktinės stratego pareigas. Tuo tarpu J.Zdovcui padėkota už neužbaigtą darbą Lietuvoje.
„Ne paslaptis, kad K.Maksvytis vasarą turės praleisti daug laiko darbuojantis Lietuvos vyrų krepšinio rinktinėje, tad likusius šio sezono mėnesius galės išnaudoti pažinčiai su komandoje esančiais krepšininkais ir treneriais, perteikti savo filosofiją ir mentalitetą“, – balandį tikino „Žalgirio“ vadovas Paulius Motiejūnas.
„Gavęs pasiūlymą pasakiau taip. Tada gavau antrą klausimą – ar galiu pradėti nuo rytojaus? Atsakymas irgi buvo taip.
Taip atsidūriau čia. Manau, kad treneris savo kelyje turi nevengti netikėtų iššūkių, nes jeigu pradėsi ieškoti lengviausio kelio, nustosi tobulėti. Ateinu į nelengvą situaciją, bet manau, kad išeisime“, – prieš LKL atkrintamąsias kovas kalbėjo „Žalgirį“ perėmęs K.Maksvytis.
Tačiau toks jau trečiasis sezono trenerio pakeitimas „Žalgirio“ neišgelbėjo nuo pirmojo per visą klubo istoriją netikėto antausio – kauniečiai LKL čempionate pirmą kartą liko trečioje vietoje.
Pirmasis kartas – ir iškart žvaigždė
Tik įžengus į vyrų sportą disko metikui Mykolui Aleknai, jo varžovai ne tik pradėjo aikčioti, bet ir suskubo jam rodyti pagarbą. Dabar jau 20-metis šį sezoną diską už 69 metrų ribos metė keturis kartus, versdamas už galvų griebtis tiek eilinius žiūrovus, tiek sporto šakos specialistus.
Prieš vasaros startus M.Alekna, dar būdamas 19 metų, mėtė jaunimui skirtą diską, kuris sveria 1,75 kg. Tačiau per pusmetį priprato prie 2 kg įrankio.
Kalbėdamas apie pasaulio ir Europos čempionatus, M.Alekna tikino, kad debiutas tose varžybose bus gera galimybė tik pasižiūrėti ir apšilti kojas... Bet viskas buvo kitaip ir daug kam netikėta.
Virš 69 metrų diskas skriejo ir svarbiausiose sezono varžybose – pasaulio bei Europos čempionatuose. Judžine, JAV, ketvirtuoju bandymu M. Alekna nuskraidino įrankį 69,27 m ir užsitikrino sidabro medalį, nusileisdamas tik slovėnui Kristjanui Čehui.
Europos čempionate Miunchene lietuviui pavyko numesti dar toliau. 69,78 metro – toks buvo penktasis M. Aleknos bandymas – atnešė aukso medalį. Ir tai buvo pirmasis jo Europos čempionatas, kuriame jis startavo kaip suaugęs sportininkas.
M.Alekna ne tik tapo visų laikų jauniausiu šios rungties Europos čempionu, bet ir čempionato rekordininku – tiek žemyno pirmenybėse nebuvo numetęs niekas, net ir jo tėtis – legendinis Virgilijus Alekna.
M.Alekna tapo ketvirtuoju Lietuvos disko metiku, laimėjusiu Europos čempionatą. 1986 m. tai padarė Romas Ubartas, 2006 m. – V. Alekna, o 2018 m. – A. Gudžius.
Netikėti 0,100 balo lėmė medalį
28-erių Robertas Tvorogalas pastaruoju metu tapo nuolatiniu medalių medžiotoju svarbiausiose varžybose. 2019 metais jis iškovojo Europos žaidynių auksą, o 2020 metais, taip pat triumfuodamas pratimų ant skersinio rungtyje, tapo pirmuoju lietuviu, tapusiu Europos sportinės gimnastikos čempionu.
Medalių kolekcija jis papildė ir 2022 metais. Vokietijos Miuncheno mieste vykusiame Europos čempionate R. Tvorogalas pelnė sidabrą.
Tačiau tas medalis turėjo netikėtą – apmaudo ir teisėjų klaidų – prieskonį.
Po pasirodymo ant skersinio Lietuvos sportininkas neabejojo esąs tarp prizininkų, tačiau teisėjų parodyti balai nuvylė. R. Tvorogalas už savo pasirodymą iš pradžių gavo tik 13,900 balo, kurie išstūmė mūsų sportininką nuo medalių pakylos.
Lietuvos komanda suskubo pateikti apeliaciją ir reikalavo perskaičiuoti balus – šiaip ne taip sutikę su reikalavimu, arbitrai skaičiuodami galutinę balų sumą pridėjo dar 0,100 balo už sudėtingumą.
To užteko, kad lietuvis su 14 balų iš ketvirtosios vietos pakiltų į antrąją ir pasidabintų sidabru.
Pašalinimas iš rinktinės ir įspūdingas keturių medalių startas
Liepos viduryje Lietuvos plaukimo federacijos vadovybė su prezidentu Tomu Kučinsku priešakyje netikėtai nutarė dėl galimų drausmės pažeidimų, buvusių per Europos jaunimo plaukimo čempionatą, pašalinti iš rinktinės sudėties 15-metę Smiltę Plytnykaitę.
Toks netikėtai griežtas sprendimas dėl vienos iš perspektyviausių šalies plaukikių sulaukė nemenkų kritikos strėlių, juolab, kad S.Plytnikaitė rengėsi vykti į Europos jaunimo festivalį slovakų Banska Bistycoje.
Naujai išrinktas plaukimo fedceracijos vadovas, kadaise ir pats garsus Lietuvos sportininkas Saulius Binevičius, ėmėsi painioti Gordijaus mazgą. Lrytas.lt žiniomis, jaunoji plaukikė buvo kaltinama neva rengtu vakarėliu su linksmybėmis pasibaigus čempionatui.
Tačiau visą tai matęs rinktinės treneris net nebandė raminti komandos narę, o tik viską viešbutyje filmavo telefonu ir klausinėjo kas dar su sportininke šėlo bei surengė prie kambario sienos visiškai neteisėtą savavališką apklausą.
Po sprendimo išprašyti sportininkę iš rinktinės S.Binevičius ėmėsi žingsnių taisyti padėti ir po kurio laiko pateikė antrojo pasitarimo dėl S.Plytnikaitės sprendimų išklotinę: „Pirmame posėdyje iš septynių dalyvavusių Vykdomojo komiteto narių aš vienintelis balsavau prieš nuobaudą jaunajai plaukikei, kadangi įžvelgiau požymių, kad sprendimas priimamas galimai neišlaikant pačios LPF pasitvirtintų drausmės pažeidimų tyrimo ir vertinimo procedūrų, neatlikus išsamaus tyrimo, be to, nesudarius sportininkei galimybės „būti išklausytai“.
Taip pat galimai pažeidžiant proporcingumo bei lygiateisiškumo principą, nes kitų minėtame čempionate dalyvavusių sportininkų galimi pažeidimai būtų tiriami specialiosios komisijos, jiems būtų sudarytos galimybės išdėstyti savo poziciją (įgyvendinta teisė „būti išklausytam“) dėl galimų pažeidimų, būtų išklausyti čempionate dalyvavę treneriai ir kitas personalas, įvertintos visos objektyviam sprendimui priimti ir individualizuotų drausminančių priemonių taikymui reikšmingos aplinkybės ir tik tuomet būtų priimti atitinkami ir visapusiškai pasverti sprendimai.
Kadangi iki išvykos į Europos jaunimo olimpinį festivalį, kuriame turėjo dalyvauti ir paminėta sportininkė, buvo likęs kritiškai trumpas laiko tarpas, todėl nedelsiant po įvykusių diskusijų iniciavau skubų Lietuvos plaukimo federacijos Vykdomojo komiteto posėdį dėl Lietuvos plaukimo federacijos Vykdomojo komiteto 2022.07.15 sprendimo suspenduoti minėtą sportininkę panaikinimo.
Kaip ir galima buvo tikėtis, dauguma Lietuvos plaukimo federacijos Vykdomojo komiteto narių balsavo už tai, kad Lietuvos plaukimo federacijos Vykdomojo komiteto 2022.07.15 sprendimas suspenduoti minėtą sportininkę būtų panaikintas ir sportininkei būtų išlaikyta galimybė sudalyvauti Europos jaunimo olimpiniame festivalyje“.
Nuvykusi į festivalį Slovakijoje S.Plytnikaitė netikėtai jos didžiausiems priešams ir nedraugams, tapo geriausia šalies ir žaidynių sportininke: plaukikė laimėjo du aukso, vieną sidabro ir vieną bronzos apdovanojimą.
„Norėjau gerai suplaukti ir pasigerinti savo rezultatą, bet kad iškovosiu keturis medalius – net neturėjau tokios minties“, – pasakojo Smiltė.
Užkeiktas aštuntfinalis
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, besirengusi Europos krepšinio čempionatui, vasarą tapo neoficialia Senojo žemyno kontrolinių akistatų čempione. Per rugpjūčio mėnesį vykusias draugiškas ir pasaulio pirmenybių atrankos rungtynes tik lietuviai nepatyrė nė vieno pralaimėjimo: žaidė septynerias draugiškas ir dvejas pasaulio pirmenybių atrankos rungtynes, o per jas Kazio Maksvyčio treniruojama komanda pasiekė devynias pergales.
Tačiau toks netikėtai sėkmingas rezultatas nedavė gerų vaisių Europos čempionate. Lietuviai šiaip ne taip iš ketvirtosios B „mirtininkų“ grupės vietos su dviem laimėjimais ir trimis nesėkmėmis sugebėjo prasibrauti į atkrintamuosius mačus, kur privalėjo aštuntfinalyje kautis su Ispanija.
Prieš pirmenybes Lietuva žaidė kontrolines dvikovas su Ispanija ir ją dukart nugalėjo – namie 78:76 ir 82:77 išvykoje.
Tačiau trečiasis kartas nemelavo – lietuviai po pratęsimo 94:102 krito nuo ispanų ir netikėtai anksti pasitraukė iš kovų dėl Europos pirmenybių apdovanojimų.
Tai buvo jau antrasis iš eilės pirmenybių aštuntfinalis, kurį pralaimėjo lietuviai.
Netikėtas atleidimas
Tandeme ne vienerius metus dirbę krepšinio specialistai Darius Maskoliūnas ir Šarūnas Jasikevičius staiga pasuko skirtingais keliais.
Vasarą „Barcelona“ klubas nusprendė atleisti Š.Jasikevičiaus asistentu dirbusį tuomet 51-erių krepšinio specialistą D.Maskoliūną.
D.Maskoliūnas – ištikimas Š.Jasikevičiaus bendražygis. Į „Barcelona“ klubą jis atvyko būtent kartu su Šaru 2020-siais, prieš tai trejus metus kartu dirbus Kauno „Žalgiryje“.
Toks „Barcelona“ sprendimas buvo išties netikėtas, nors buvo bandoma paaiškinti, jog klubas privalėjo kažką aukoti.
Mat praėjusiame sezone „Barcelona“ neiškovojo dviejų itin svarbių trofėjų – Šaro komanda suklupo Eurolygos ir Ispanijos čempionato finaluose, kur abu kartus krito prieš Madrido „Real“ krepšininkus.
Vienintelis to sezoną iškovotas trofėjus – Ispanijos Karaliaus taurė.
Diskvalifikacija ir po to sekęs pasaulio rekordas
Geriausia Lietuvos plaukikė Rūta Meilutytė Melburne vykusiame pasaulio čempionate 25 metrų baseine plaukė 100 m krūtine rungties finale, finišavo antroje vietoje, tačiau po finišo buvo diskvalifikuota ir liko be medalio bei 8 tūkst. JAV dolerių piniginio prizo.
Lietuvos sportininkė baigė distanciją po Rio de Žaneiro olimpinės čempionės Lilly King, atsilikusi 0,24 sek. Tačiau netrukus prie jos pavardęs atsirado netikėtos raidės DSQ, reiškiančios diskvalifikaciją.
Paaiškėjo, kad lietuvė po starto atliko neleistinus judesius kojomis.
Pagal oficialias plaukimo krūtine taisykles, po starto ir kiekvieno posūkio baseine sportininkai gali padaryti tik po vieną spyrį kojomis delfinu, po kurio kojos iškart turi pradėti judėti plaukimo krūtine stiliumi.
R. Meilutytė po starto padarė du judesius kojomis delfinu.
Toks netikėtas įvykis neišmušė mūsų sportininkės iš vėžių: ji po to ne tik laimėjo pasaulio čempionės titulą 50 metrų krūtine diskancijoje, bet ir pusfinalyje pasiekė šio nuotolio pasaulio rekordą.
