Tik įžengęs į vyrų sportą jaunasis Mykolas Alekna privertė varžovus su juo skaitytis, o Lietuvą didžiuotis bei skaičuoti jaunojo disko metiko apdovanojimus.
20-metis šį sezoną diską už 69 metrų ribos metė keturis kartus, versdamas už galvų griebtis tiek eilinius žiūrovus, tiek sporto šakos specialistus.
Virš 69 metrų diskas skriejo ir svarbiausiose sezono varžybose – pasaulio bei Europos čempionatuose.
Judžine, JAV, ketvirtuoju bandymu M. Alekna nuskraidino įrankį 69,27 m ir užsitikrino sidabro medalį, nusileisdamas tik slovėnui Kristjanui Čehui.
Europos čempionate Miunchene, Vokietijoje, pavyko numesti dar toliau. 69,78 metro – toks buvo penktasis M. Aleknos bandymas – atnešė aukso medalį.
M.Alekna ne tik tapo visų laikų jauniausiu šios rungties Europos čempionu, bet ir čempionato rekordininku – tiek žemyno pirmenybėse nebuvo numetęs niekas, net ir jo tėtis, legendinis Virgilijus Alekna.
M.Alekna tapo ketvirtuoju Lietuvos disko metiku, laimėjusiu Europos čempionatą. 1986 m. tai padarė Romas Ubartas, 2006 m. – V. Alekna, o 2018 m. – A. Gudžius.
„Kaip šiandien atsimenu, kai Mykolas atėjo treniruotis – jis norėjo priaugti raumenų ir patikti merginoms. Su kaupu šiuos tikslus įvykdėme“, – juokėsi taip pat Metų trenerio prizą atsiėmęs M.Aleknos treneris Mantas Jusis.
– Pradžioje treneris gavo Metų prizą, o po to ir Jūs tapote Metų sportininku. Koks jausmas?, – po pagerbimo buvo paklaustas M.Alekna.
– Smagu. Sezonas buvo sėkmingas ir Lietuvos žmonių ir specialistų įvertinimas yra labai malonus. Metų sportininko apdovanojimsa tikrai labai smagus.
– Tėvelis Virgilijus Alekna net keturis kartus buvo rinktas Lietuvos metų sportininku. Kalbėjotės apie titulus su juo?
– Ne, tikrai nekalbėjau.
– Bandysite konkuruoti su juo titulais? Bent pasivyti?
– Gal ir nieko būtų pakonkuruoti. Dar apie tai nebuvau pagalvojęs. Jis keturis kartus buvo... Man dar daug laiko yra – būtų smagu pasivyti.
– Kokie tikslai kitais metais Jūsų laukia?
– Kitais metais lauks pasaulio čempionatas. Vienas iš tikslų yra užimti prizinę vietą. Ir revanšuotis pasaulio čempionui Kristjanui Čehui. Būtų neblogai ir laimėti disko metimo sektoriuje ten.
– Turite minčių apie kažkokį konkretų rezultatą?
– Apie rezultatus negalvoju. Svarbiausia išlikti sveikam, negauti jokių traumų. Tuomet galima kalbėti apie nuoseklias treniruotes, o tada rezultatai savaime kils.
– Kam skirtumėte geriausio 2022-ųjų metų sportininko prizą žiūrint į savo nominaciją?
– Aš manau... Sau bučiau skyręs prizą. Nes daug pasiekiau.
– Tuo momentu, kai išgirdote savo pavardę, pasakėte sau „taip ir turėjo būti“?
– Nemeluosiu. Tikėjausi gauti titulą, nes metai buvo sėkmingi. Aišku, ne tik man buvo geri metai – visam Lietuvos sportui buvo geri.
– Neapmaudu, kad neteko kartu stovėti ant podiumo su Metų sportininke Rūta Meilutyte? Ji neatvyko į ceremoniją...
– Jo. Dar nė karto nebuvau sutikęs Rūtos, būtų malonu su ja pasimatyti, o ypač tokioje ceremonijoje.
– R.Meilutytė jau penktą kartą laimėjo Metų sportininkės titulą.
– Labai smagu, kad ji sugrįžo į sportą ir mėgaujasi juo. Asmeniškai jos nepažįstu, bet kiek matau, ji labai motyvuota. Už ją labai džiaugiuosi...
– Treneris M.Jusis per savo nominacijos apdovanojimą pajuokavo apie jūsų pirmuosius tikslus disko metimo sektoriuje.
– Treneris mėgsta per dantį patraukti – prie to jau pripratau. Pasijuokėme šiek tiek ir viskas. Gera jo kalba.
– Iki kada dar būsite Lietuvoje ir vėl vyksite į Ameriką mokytis ir treniruotis?
– Būsiu iki sausio 13 dienos. Pabūsiu su šeima, bet planas ir neapleisti treniruočių proceso.
