EEVZA čempionate triumfavo lenkės, antrąją vietą užėmė ukrainietės, trečiąją – latvės. Į antrąjį Europos čempionato atrankos etapą pateko penkios rinktinės.
Turnyro starte lietuvės 0–3 (20:25, 17:25, 15:25) pralaimėjo Ukrainos ekipai. 6 taškus Lietuvai pelnė Vakarė Bartkutė.
Vėliau mūsiškės 1–3 (19:25, 22:25, 25:23, 11:25) nusileido Sakartvelo bendraamžėms. Šįkart rezultatyviausiai žaidė Rusnė Radavičiūtė (13 tšk.), Gintarė Nutautaitė (11 tšk.) ir V. Bartkutė (10 tšk.).
Trečiosiose rungtynėse Lietuvos tinklininkės 0–3 (14:25, 15:25, 15:25) neatsilaikė prieš šeimininkes latves. Rezultatyviausia mūsiškių gretose vėl buvo V. Bartkutė (6 tšk.).
Kitame susitikime Lietuvos jaunių rinktinė 0–3 (12:25, 13:25, 17:25) pralaimėjo turnyro favoritei ir visas rungtynes laimėjusiai bei čempione tapusiai Lenkijos komandai. Rezultatyviausia lietuvių žaidėja V. Bartkutė pasižymėjo 5 taškais.
Paskutinėse rungtynėse lietuvės metė iššūkį estėms, bet turėjo pripažinti varžovių pranašumą 1–3 (20:25, 20:25, 25:20, 27:29). Mūsiškėms 20 taškų pelnė G. Nutautaitė, 15 – R. Radavičiūtė.
„Rezultatus galima vertinti dviprasmiškai. Jie nebuvo kai kuriose rungtynėse visiškai beviltiški, bet realybė tokia, kad visos varžovės kartu dirba daugiau negu mes, žaidžia geriau negu mes. Visada galima rasti pateisinamų priežasčių – dalis žaidėjų pas mus buvo po traumų, dalis sirguliavo, daugumai iš jų tai buvo pirmosios tokio lygio varžybos. Tačiau faktas yra aiškus – savo žaidimo technika, sprendimų priėmimu aikštelėje, tiksliu elementų išpildymu mes ženkliai atsiliekame. Ir tai yra visų mūsų darbo rezultatas.
Kad buvo pasiruošimo stoka, galima pamatyti pagal gerėjantį mūsiškių žaidimą turnyro pabaigoje. Esčių komanda buvo gana pajėgi, visos žaidėjos rungtyniauja moterų pirmenybėse, o mes joms pralaimėjome tik po atkaklios kovos. Lietuvės pradėjo atsipalaiduoti ir mažiau bijoti“, – mintimis dalinosi Lietuvos rinktinės treneris Kęstutis Galdikas.
Treneris pabrėžė, kad būtent jaudulys pakišo koją svarbiausiose rungtynėse su Sakartvelu. Su įtampa nesusitvarkiusios lietuvės net 19 sykių suklydo paduodamos. Trenerio teigimu, labai sunku nesijaudinti, kai pirmą kartą atsiduri tokiose varžybose.
K. Galdikas taip pat pabendravo su kitų šalių komandų atstovais ir pabandė paieškoti atsakymų, kodėl kitos šalys tolsta nuo mūsų.
„Po turnyro turime daug minčių. Norėsime grįžę Lietuvoje kalbėtis tiek su federacija, tiek su kitais Lietuvos treneriais, ieškoti būdų kaip apjungti jėgas, kad galėtume net ir neturėdami lėšų neatsilikti nuo kitų šalių. EEVZA čempionate duomenimis išsiskyrė tik lenkės ir latvės. Ukrainos jaunių komanda praėjusiais metais žaidė Ukrainos moterų čempionate. Viską pralaimėjo, bet įgavo daug patirties.
Estės visos žaidžia moterų čempionate. Kol mes jaunių nestatysime žaisti su vyresnėmis, kol nerasime būdų kaip merginas integruoti į suaugusiųjų čempionatus, Baltijos lygą, organizuoti draugiškus tarptautinius turnyrus ir juose dalyvauti, semtis patirties, tol turėsime tą patį. Tai reiškia, kad iš esmės turi būti peržiūrėta tiek pasiruošimo sistema, tiek čempionatų struktūra ir vykdymas, kad sportininkės taptų rinktinių pasiruošimu.
Tarp savo amžiaus žaidėjų treniruotis galima labai daug ir būsi labai stiprus tarp bendraamžių, bet jeigu visas perspektyvias merginas sustatytume į Lietuvos čempionatą, tai tada jos įgautų neįkainojamos patirties ir elgsis visai kitaip. Būtent elgesys aikštelėje labai skiriasi kalbant apie mergaites ir moteris. Jeigu su visais treneriais bendrai sutartume dėl žaidėjų paruošimo sistemos, ir visi kryptingai dirbsime tam, kad jau iki patekimo į rinktinę mergaitės būtų pasiruošusios techniškai, turėtų žaidybinę patirtį, psichologiškai būtų stipresnės, tada galima kalbėti apie kitokius rinktinių rezultatus.
Žinoma, negalima lygiuotis į Lenkijos tinklinį, kur jau dabar buriama 2011 metų gimimo rinktinė. Į stovyklą pakviesta 80 žaidėjų ir ten dirba 10 trenerių. Žinoma, pasitaiko, kad užauga viena gera karta. Pavyzdžiui, Sakartvelo atstovai džiaugiasi, kad pas juos užaugo gera karta. Visos jos mokosi toje pačioje mokykloje, todėl sportuoja kartu. Visos kitos rinktinės tobulėja rungtyniaudamos su vyresnėmis.
Mes matome, kad sistema, kuri buvo iki šiol, neveikia. Tik stovyklų neužtenka, valstybinio palaikymo mes taip pat neturėsime, kol nebus pasiektas rezultatas, įdomus valstybei. Tačiau ką mes turime, tai yra treneriai, kuriems rūpi ir kurie nori dirbti bei padėti merginoms siekti aukštesnių tikslų. Todėl matydami situaciją ir norėdami ją keisti kartu su visais suinteresuotais treneriais, kalbėsime ir svarstysime, ar galima kažką panašaus pritaikyti Lietuvoje“, – aiškino K. Galdikas.
