Apie besibaigiantį sezoną, kuris buvo kaip niekada intensyvus, ir apie kitąmet laukiančius iššūkius, jaunimo proveržį ir treniruočių sąlygas kalbamės su Lietuvos plaukikų rinktinės vyriausiuoju treneriu Žilvinu Ovsiuku.
– Sezonas plaukikams beveik baigėsi. Beliko pasaulio čempionatas gruodžio 13-18 dienomis trumpajame baseine Australijoje, kuriame dalyvaus keturi Lietuvos atstovai. Kaip įvertintumėte šį sezoną ir mūsų sportininkų startus?
– Sezonas buvo išskirtinis, nes vyko ir Europos, ir pasaulio čempionatai. Sezonas buvo sudėtingas ir sunkus. Galime pasidžiaugti, kad abu pandeminius laikotarpius, sakyčiau, pavyko išgyventi gana gerai, nes nebuvo labai ilgų pauzių, vadinamieji burbulai padėjo jiems nepražūti.
Sudėtinga šį sezoną buvo tai, kad neliko pastovumo, žinojimo, kada yra Europos, kada pasaulio čempionatas, kada olimpinės žaidynės. Keitėsi datos, reikėjo prisitaikyti, būti lanksčiam rengiantis. Daug naujovių, kurių nebuvome bandę. Manau, mums pavyko išsilaikyti. Juk svarbiausia, kad sportininkai liktų konkurencingi pasaulyje, ir jie išliko, o tam, kad galėtų kovotų dėl pergalių, reikia stabilesnio pasirengimo.
– Visi mato medalius ir džiaugiasi jais. Iš pasaulio čempionato grįžote su dviem apdovanojimais, iš Europos – net su keturiais. Be to, medalių iškovojo ir jaunimas – pasaulio jaunimo čempionate ir Europos jaunimo olimpiniame festivalyje (EJOF). Kuo dar, be medalių, galite pasidžiaugti?
– Branda. Yra sportininkų, kurie žino savo tikslus ir norus, žino, kad jie nori toliau treniruotis ir ruoštis olimpinėms žaidynėms. Kitas džiaugsmas – dėl jaunimo, kurio vis daugėja ir kuris motyvuotai treniruojasi. Tų vaisių nematysime iškart, bet iš paskos ateinantis jaunimas, kuriam dar, žinoma, teks daug dirbti, džiugina. Iki olimpinių žaidynių dar reikia labai daug ką padaryti, jeigu norime išlaikyti tą dabar matomą įdarbį.
– Kalbate apie jaunimą, startavusį pasaulio jaunimo čempionate, ir jaunuosius plaukikus, pasirodžiusius EJOF?
– Ne tik. Turiu minty strategiją, pagal kurią įsteigti mini centrai. Tai didelis bendras darbas, kad toliau dirbtume kryptingai ir eitume olimpinių žaidynių link, kad turėtume kuo daugiau olimpiečių. Tai ne vienos dienos darbas. Tikruosius rezultatus, kaip ką pavyko įgyvendinti, pamatysime ne artimiausiose Paryžiaus olimpinėse žaidynėse, bet Los Andžele.
– Ar turime realaus pagrindo džiaugtis, kad dabartiniams rinktinės senbuviams auga gera pamaina?
– Tai signalas, kad mes turime talentų. O visa kita padaroma tik dirbant ir dirbant sistemingai, nenukrypstant į šalis. Kad jaunimą išlaikytume ir paruoštume iki A lygio normatyvų, laukia labai ilgas ir sunkus darbas.
– Kas lėmė jaunimo proveržį?
– Pirmiausia tai, kad nebuvo apleistas treniruočių procesas pandemijos metu. Buvo nuomojamas baseinas, investuojama į jaunimą – čia esmė. O kaip toliau bus, priklausys nuo federacijos strategijos.
Ilgai neturėjome estafetės komandos, o šiandien turime vyrų komandą. Be to, pasaulio jaunimo čempionate bronzos medalius iškovojo vaikinų ketvertukas, estafetės rungties apdovanojimus pelnė dar jaunesni sportininkai, dalyvavę EJOF.
Tai buvo sistemingas darbas, kuriuo siekta komplektuoti komandas ir rengti kuo didesnę atranką, kad judėtume į priekį šioje rungtyje. Čempionus išugdyti asmeninėse rungtyse daug sunkiau, tad mūsų stiprybė galėtų būti estafetės. Tam ir yra įsteigti mini centrai, kad būtų kuo didesnė atranka ir matytume galimybes. Centrai prideda galimybių rinktis.
– Pakalbėkime apie plaukikus, kurie jau pelno medalių savo amžiaus grupių varžybose. Ko reikia, kad tie talentai išliktų ir įsilietų į pagrindinę rinktinę?
– Tai ne tik plaukikų, bet ir kitų sporto šakų problema. Pereinant iš festivalio amžiaus į jaunių, dar yra normalus pereinamasis laikotarpis. Bet pereiti iš jaunimo amžiaus į suaugusiųjų – ilgas laiko tarpas, čia dažniausiai pritrūkstama motyvacijos išlaukti to momento, kai jau gali lygiavertiškai varžytis, konkuruoti. Reikia laiko, kad pasiektum suaugusiųjų lygį. Čia svarbiausia kantrybė ir darbas neforsuojant rezultatų, reikia dirbti kantriai, kad pasiektum savo sportinį piką ne per anksti. Bet problema atsiranda tada, kai reikia motyvuoti sportininkus, kad jie be laimėjimų porą metų stipriai dirbtų, nes vėliau tas ilgas ir sunkus darbas atsipirks. Nėra lengva iš jaunimo amžiaus pereiti į suaugusiųjų. Net Europos lygmeniu bandoma šią problemą spręsti: norima rengti jaunimo iki 23 m. čempionatus, kuriuos kai kurios sporto šakos organizuoja, nes iškart konkuruoti su suaugusiaisiais jaunimui sudėtinga.
Taigi tie medaliai dar neparodo, kad šie žmonės iškart lengvai pereis į suaugusiųjų lygį. Kol jaunimo čempionato dalyviai pradės konkuruoti su suaugusiaisiais, dar praeis tikrai ne metai ir ne dveji. Nebent tai būtų supertalentas, toks kaip rumunas Davidas Popoviči.
– Kitas amžinas klausimas – baseinai. Neseniai atidarytas „Žalgirio“ baseinas Kaune. Tad kokia padėtis šiandien?
– Nuo to, kad pastatomas naujas baseinas, savaime dar niekas nesikeičia, esmė – valdytojas ir galimybė į jį patekti. Jeigu verslas perima baseino valdymą, tai nereiškia, kad ten pateks ir sportinio meistriškumo grupės. Čia svarbi valstybės pozicija dėl baseino takelio nuomos. Dabar federacija nuomoja baseinus, bet nuomos kainos komercinės.
Kita vertus, kuo didesnė baseinų pasiūla, tuo geresnė norinčiųjų nuomotis derybinė pozicija. Kaune šiandien yra ir „Žalgirio“, ir „Girstučio“ baseinai, susišnekėti jau lengviau nei tada, kai buvo tik „Girstutis“. Mes treniruojamės abiejuose baseinuose. Bet poreikis didžiulis ir iki šiandien sudėtinga gauti tiek laiko, kiek mums reikia. Bet sąlygos, nors ir po truputuką, gerėja.
– O kokia padėtis Vilniuje?
– Tikiuosi, pagerės, kai bus atidarytas Lazdynų baseinas. Tikimės, kitais metais.
– Grįžkime prie pagrindinės mūsų rinktinės. Anksčiau medalius iš čempionatų veždavo tai vienas, tai kitas rinktinės lyderis. Šiame Europos čempionate medalius iškovojo net trys plaukikai. Ar ši rinktinė kitokia ir galime kalbėti apie kelis lygiaverčius lyderius? O gal per drąsu po vieno čempionato taip sakyti?
– Taip, mes turime pasaulinio lygio plaukikų. Danui nepavyko sezonas dėl traumos ar treniruočių kaitos, užtat kiti plaukikai išlaikė savo lygį ir parodė, ką gali. Bet tai nereiškia, kad konkurencija pasaulyje mažesnė. Aš sakyčiau, kad jau finaluose dalyvauti yra geras lygis, nes pasaulio čempionatuose dalyvauja sportininkai iš 200 šalių ir visi siekia medalių ir finalų. Tad Lietuvai turėti 3–4 pajėgius plaukikus – nemažai.
– Šis sezonas pažymėtas Rūtos Meilutytės sugrįžimu, kuris, be abejo, visus labai nudžiugino. Ji ne tik grįžo, bet ir iškovojo medalių visose pagrindinėse varžybose. Ar tie medaliai – nukritusios psichologinės įtampos padarinys? Gal Rūta keitė ir pasirengimą?
– Pirmiausia džiugu, kad ji grįžo. Rūtos grįžimas ir charakteris rodo, kad ji grįžta ne šiaip sau, o kovoti. Džiugu, kad ji nori dalyvauti aukščiausio lygio varžybose ir mėgaujasi tuo. O besimėgaujant plaukti sekasi daug geriau, negu įsisukus į rutiną, kurios nemėgsti. Bet, aišku, be darbo nieko nebus. Negali žmogus iš niekur nieko ateiti ir vėl laimėti – vis tiek turi dirbti, plaukti, treniruotis. O tas kasdienis darbas yra pagrįstas noru ir mėgavimusi. Yra motyvacija, kryptingas tikslo siekimas ir svarbiausia – pozityvus nusiteikimas.
– Kokie tolesni Rūtos planai – pasaulio čempionatas, o tada kova dėl teisės startuoti Paryžiaus olimpinėse žaidynėse?
– Artimiausi planai – pasaulio čempionatas Australijoje. O po to visa kita.
– D.Rapšiui sezoną aptemdė trauma, jis negalėjo startuoti visa jėga. Bet iš Pasaulio taurės varžybų jis vėl parsivežė medalių. Ar tai reiškia, kad Danas visiškai atgavęs jėgas?
– Danas vadinamuosiuose trumpojo vandens čempionatuose arba Pasaulio taurės varžybose visada rodydavo rezultatą – negalime pagal tai spręsti. Tai jo varžybos ir galimybė vėl pasirodyti. Pernai Pasaulio taurės turnyruose jis irgi šlavė medalius.
– Medalių, prie kurių D.Rapšys pastaraisiais metais pripratino, visi iš jo laukė ir pasaulio bei Europos čempionatuose. Kokios priežastys lėmė, kad šįkart jis liko šalia apdovanojimų pakylos – tik sveikatos problemos ar keitėsi pasirengimas?
– Kompleksinės. Daug kas keitėsi. Nereikia norėti, kad žmogus, kuris treniruojasi kamuojamas traumų – nors ir maksimaliai dirbantis, motyvuotas ir norintis parodyti, ką gali, – puikiai pasirodys varžybose. Matysime, kaip viskas eisis toliau.
Ar traumos iki galo išgydytos, negaliu pasakyti – tai medikų kompetencija. Viena yra, kai esi treniruotėse ir tavo būsena nestresinė, visai kas kita, kai būsena stresinė. Nors praėjęs sezonas parodė, kad būna, jog ir treniruotėse išlenda sveikatos bėdos.
– 27-erių metų Danas – vyriausias rinktinėje. Ar toks amžius plaukikui dar leidžia konkuruoti aukščiausiu lygiu?
– Ribų dabar nebėra, ribos atsiranda tik ieškant motyvacijos. Jeigu sportininkas motyvuotas ir siekia savo tikslo, gali ir viename, ir kitame amžiuje tai padaryti – esmė, kokios sąlygos yra dirbti, treniruotis ir kokie jo tikslai.
– Į pasaulio čempionatą, kuris vyks gruodį Australijoje, vyksta keturi sportininkai. Kur jie rengiasi čempionatui?
– Pasaulio taurės irgi buvo pasiruošimo dalis. Danas lapkričio 18-ąją išskrido treniruotis į aukštikalnes, į Sierą Nevadą. Rūta su Andriumi ir Kotryna išskrido į adaptacinę stovyklą Australijoje lapkričio pabaigoje. Danas į Australiją atvyks tiesiai iš Amerikos ir startuos be adaptacijos.
– Kokius tikslus jiems keliate?
– Ilgas ir trumpas vanduo – tai du skirtingi dalykai. Mūsų akcentai – olimpinis baseinas ir olimpinis nuotolis. O trumpajame baseine viską lemia visai kitos fizinės savybės.
Australijoje plaukikai sieks išlaikyti savo lygį, nes svarbiausias startas vis dėlto bus Fukuokoje (2023 m. pasaulio čempionate – aut. past.) olimpinio ilgio baseine. O čia trumpasis vanduo, jėgų pasitikrinimas. Norime išlaikyti varžybų ritmą, nes jų trūko, ypač per pandemiją, trūko varžybų streso, o jo reikia – reikia dalyvauti, reikia būti tarp elito ir konkuruoti.
– Ar nuovargis nepakiš kojos? Ir Rūta, ir Danas po Pasaulio taurės varžybų prasitarė, kad jaučia nuovargį.
– Taip, skraidymas tikrai neprideda sveikatos, bet kalendorius toks, kokį turime.
– Gal po čempionato Australijoje pajėgiausių mūsų plaukikų lauks ilgesnis atokvėpis?
– Plaukikų specifika tokia, kad jie turi būti vandenyje. Sakykime, dešimt dienų be baseino per dešimt metų – jau yra daug. Yra pavyzdžių, kai per dešimt metų plaukikas praleidžia vos dešimt treniruočių, pavyzdžiui, Katie Ledecky, kuri dabar gerina pasaulio rekordus, tas pats Michaelas Phelpsas. Plaukikas turi nuolat jausti vandenį, tai mūsų specifika.
– Pasaulio čempionatas Australijoje padės šio sezono tašką. Kitas sezonas – olimpinės atrankos. Kada ir kur medžiosite olimpinius normatyvus?
– Vėlgi laukia sudėtingas sezonas, nes dėl pandemijos perkeltos varžybos. Pasaulio čempionatas liepos pabaigoje vyks Fukuokoje. Japonija – ne pati palankiausia vieta startams, nes mums reikia adaptacijos, liepos pabaigoje ten laukia karštis.
2024 m. sausio pradžioje Katare, Dohoje, vyks dėl pandemijos perkeltas čempionatas. Du pasaulio čempionatai, vienas po kito – nedžiugina. Be to, gali būti, kad prieš olimpines žaidynes (nors dar nenuspręsta) bus surengtas ir Europos čempionatas. Visose šiose trejose varžybose bus galima siekti olimpinių normatyvų. Palankiausia būtų juos įvykdyti jau pasaulio čempionate Fukuokoje ir ramiai, nesiblaškant ruoštis olimpinėms žaidynėms.
Doha – antrasis variantas tiems, kurie nebus įvykdę normatyvų Japonijoje. Bet laiko pasiruošti daug nebus: rugpjūtį baigsis čempionatas Fukuokoje, o sezono negali ištęsti, vis tiek turi būti ir poilsio.
– Kiek planuojate turėti sportininkų olimpinėje plaukimo rinktinėje – kiek plaukikų juos galėtų įvykdyti?
– Planuojame tų keturių žmonių, kurie keliauja į pasaulio čempionatą, asmeninius normatyvus. Gal dar rinktinę papildys kas nors iš jaunimo – Tomas Navikonis, Danilas Pancerevas, gal kuri mergina. Olimpinės žaidynės – ne pasaulio čempionatas, reikia įvykdyti A normatyvą. O normatyvai labai stipriai pakelti, nebus lengva. Dalyvių skaičius mažinamas, normatyvai sunkėja.
– Kiek keičiasi normatyvai? Pavyzdžiui, koks skirtumas tarp Tokijo ir Paryžiaus žaidynių normatyvų?
– Stipriai pasikeitė. Pavyzdžiui, merginų 100 m krūtine A normatyvas pakito beveik sekunde: buvo 1 min. 7,07 sek., o dabar – 1 min. 6,79 sek.; vaikinų 100 m krūtine buvo 59,93 sek., dabar – 59,49 sek.
200 m krūtine vaikinų A normatyvas buvo 2 min. 10,35 sek., o dabar – 2 min. 9,68 sek. Merginų šios rungties normatyvas buvo 2 min. 25,52 sek. – Kotryna kaip tik jį „gaudė“, o dabar jau 2 min. 23,91 sek.
– Kiek reikia nuplaukti, kad atsikovotum sekundę?
– Priklauso nuo amžiaus – ar sportininkas jaunių amžiaus, ar suaugusiųjų rinktinės narys. Rinktinės nariui, jeigu jis perėjęs standartinį piką, jau ne gerinti laiką reikia, bet jį išlaikyti. Jeigu tokį rezultatą jis yra pasiekęs, tai gali jį pakartoti, o pagerinti – nebent dešimtąsias sekundės dalis. Labai jauniems yra šansas per sezoną ir sekundę numesti, suaugusiesiems – tai labai daug.
– Olimpinės atrankos metais dar keisite pasirengimą ar eksperimentai baigėsi šiemet?
– Tai bus jau nebe eksperimentų metai, reikės sistemingai dirbti toliau. Aukštikalnių stovyklos, adaptacinės stovyklas – to, ko reikia.
2022 m. sezono laimėjimai
Pasaulio čempionatas
Rūta Meilutytė. 50 m krūtine – 1 vieta, 100 m krūtine – 3 vieta
Europos čempionatas
Rūta Meilutytė. 50 m krūtine – 1 vieta, 100 m krūtine – 3 vieta Andrius Šidlauskas. 100 m krūtine – 3 vieta Kotryna Teterevkova. 200 m krūtine – 3 vieta
Pasaulio jaunimo čempionatas
Danilas Pancerevas, Kirilas Stepanovas, Tomas Lukminas ir Rokas Jazdauskas. Estafetė 4×100 m laisvuoju stiliumi – 3 vieta
Pasaulio taurė
I etapas. Berlynas (Vokietija)
Rūta Meilutytė. 50 m krūtine – 1 vieta
Rūta Meilutytė. 100 m krūtine – 1 vieta
Danas Rapšys. 400 m laisvuoju stiliumi – 3 vieta
Danas Rapšys. 200 m kompleksiniu būdu – 3 vieta
II etapas. Torontas (Kanada)
Rūta Meilutytė. 50 m krūtine – 1 vieta
Rūta Meilutytė. 100 m krūtine – 1 vieta
Danas Rapšys. 400 m laisvuoju stiliumi – 3 vieta
III etapas. Indianapolis (JAV)
Rūta Meilutytė. 50 m krūtine – 1 vieta
Rūta Meilutytė. 100 m krūtine – vieta
Danas Rapšys. 200 m laisvuoju stiliumi – 2 vieta
Danas Rapšys. 400 m laisvuoju stiliumi – 2 vieta
Danas Rapšys. 200 m kompleksiniu būdu – 2 vieta
