„Labiausiai džiugina labai geras komandos mikroklimatas, visos žaidėjos yra labai draugiškos. Žinoma, didžiausias minusas – trumpas pasiruošimo laikas. Pritrūko laiko patikrinti visas kandidates. Kiek spėjome, tiek padarėme. Surengėme keletą stovyklų, pamatėme bendrą vaizdą. Džiugiausia, kad merginos jau pradeda jausti viena kitą ir yra nusiteikusios kovoti“, – sakė Lietuvos merginų rinktinę kartu su Asta Jansoniene treniruojantis Kęstutis Galdikas.
Šiais metais pasiruošimas nepraėjo be nelauktų iššūkių, kurie trenerių laukė dėl spalio mėnesį įvykusio FIVB Kongreso, po kurio Europos konfederacijoje buvo priimtas sprendimas keisti Europos čempionatų dalyvių amžius grupes – šiuo metu numatyta 2023 m. Europos tinklinio jaunių čempionato dalyvių amžiaus grupė – 2007 m. g. ir jaunesni tiek merginų, tiek vaikinų amžiaus grupėse. Vyresniųjų metų rinktinės savo čempionatus turės vėlesniais metais.
„Tokie staigūs pasikeitimai sukelia stresines situacijas. Manau, kad tikras šokas yra sužinoti, kad viena rinktinė yra nebereikalinga dėl pasikeitusios amžiaus grupės. Kitas šokas tas, kad privačių iniciatyvų dėka buvo pradėta komplektuoti ir 2008 m. gimimo komanda, o mums nebebuvo laiko ir galimybių apžiūrėti šių merginų. Tai yra didelė bėda, kai nežinai, ar turime tikrai stipriausią įmanomą sudėtį“, – kalbėjo K. Galdikas.
K. Galdikas taip pat atskleidė, jog paskutinės stovyklos metu traumas patyrė dvi tos pačios pozicijos žaidėjos. Tikimasi, kad jos spės atsigauti iki čempionato.
Lietuvos jaunių rinktinės pagrindą sudaro Vilniaus Ozo sporto gimnazijos atstovės, taip pat yra tinklininkės iš Kelmės, Jonavos ir Šalčininkų.
Daugpilyje Lietuvos tinklininkės varžysis su Lenkijos, Estijos, Ukrainos, Latvijos ir Sakartvelo komandomis. Visos rinktinės tarpusavyje sužais vieno rato sistema.
„Sunku pasakyti, koks bus komandų pajėgumas. Žinoma, kad keliamas tikslas yra patekti į kitą etapą. Kitos komandos irgi atsidūrė tokioje pat situacijoje dėl amžiaus grupės pasikeitimų. Visgi daugelyje šalių yra renkama daugiau rinktinių, todėl joms buvo lengviau prisitaikyti“, – teigė K. Galdikas.
Treneris svarsto, kad dalyvaujant čempionate su 2007 metų (jauniausia) gimimo rinktine šiuo metu yra labai sunku įsivaizduoti, kokios bus kitos rinktinės.
„Iš anksto negali nurašyti nei vienos komandos. Žinoma, Lenkija bet kokiu atveju bus labai stipri. Latvijos komandą mes matėme, o kitų – ne, todėl net neįsivaizduojame, kokio lygio varžoves turėsime čempionate“, – kalbėjo treneris.
K. Galdikas prisipažįsta, kad su dabartiniu Lietuvos valstybės požiūriu į sportą, stebuklų tikėtis yra labai sunku.
„Nuvažiavus į vieną turnyrą Rygoje ir pamačius, koks ten yra dėmesys skiriamas rinktinėms, tai skirtumai bado akis. Ten tinklininkės kartu sportuoja turbūt apie tris savaites per mėnesį, o mes per mėnesį susirenkame trims dienoms. Mes jaučiamės nelabai reikalingi valstybei. Esame nusiteikę atiduoti visas jėgas, bet visi, kas bent kažkiek žino tinklinio virtuvę iš vidaus, puikiai supranta, kiek reikia įdėti pastangų ne tik iš mūsų, bet ir iš tėvelių, miestų, kad pasiektume tam tikrą tikslą. Norai yra, o kaip seksis, sunku pasakyti“, – pridūrė K. Galdikas.
Lietuvoje situacija su rinktinių paruošimu tikrai yra sudėtinga, ypač kalbant apie komandines žaidybines sporto šakas.
„Valstybė finansuoja jas tik tuomet, kai jau yra pasiekti atitinkami rezultatai ir kol nepasieki valstybės vertinamų rezultatų, tu esi niekam neįdomus. Tačiau kaip pasiekti rezultatų su tokiais mažais biudžetais, kokias turi komandinės žaidybinės sporto šakos yra klausimas, kurį nuolat užduodame sporto politikos formuotojams, bet konkretaus atsakymo negauname“, – sakė Lietuvos tinklinio federacijos viceprezidentas Andrius Gaidys
A. Gaidys pasidžiaugė, kad nepaisant to, atsiranda privačių iniciatyvų ir vis dar yra iniciatyvių žmonių, kurie savo lėšomis organizuoja stovyklas, kviečia vaikus, bando ieškoti ryšių su savivaldybėmis, kad tik būtų galima sportininkus ruošti.
„Šią vasarą kartu su Druskininkų tinklinio sporto klubu „Drusportus“ buvo pradėta tokia iniciatyva, įgyvendinant „Uždekime tinklinio žvaigždutę“ projektą, kur trijų stovyklų cikle sudalyvavo apie 40 sportininkių, kurios buvo pradėtos ruošti savo amžiaus grupės čempionatui. Deja, pasikeitus amžiaus grupėms, šios merginos liko be savo amžiaus grupės Europos čempionato, tačiau džiugu, kad projektas tęsis, jos ruošis kitiems čempionatams vėlesniems metams ir merginos taps kandidatėmis į kitas rinktines, kurias galės papildyti ar sudaryti, tokiu būdu užtikrinant, kad atsitikus išorėms veiksniams, kurie įvyko šį kartą, pasiruošimo procesai nenutrūktų, o būtų galima lanksčiai ir greitai adaptuoti rinktinių sudėtis.
Žinoma, kad lauksime šio EEVZA čempionato rezultatų, tačiau juo niekas nesibaigs, grįžusioms ir patirties įgavusioms merginos bus ieškoma galimybių ruoštis toliau ateities čempionatams“, – kalbėjo A. Gaidys
