Dar prieš dešimtmetį apie banglenčių sportą Lietuvoje garsiai nekalbėjo niekas. Kalbos ėmė darytis garsesnės tuomet, kai ši mums egzotiška sporto šaka buvo įtraukta į olimpinių žaidynių programą.
Olimpinis debiutas ir olimpinis sporto šakos statusas sujudino vandenis visame pasaulyje ir, be abejo, dar labiau pašiaušė Baltijos jūros bangas, sūpuojančias šios sporto šakos atstovus mūsų šalyje.
„Atsivėrė naujos plėtros galimybės visame pasaulyje. Banglenčių sportas šiuo metu labai sparčiai auganti sporto šaka ir Lietuvoje: vien „Surf Camp“ banglenčių stovykla šį sezoną surengė apie 3500 pamokų – tokios apimtys per trumpą vos dešimties savaičių mūsų vasaros sezoną yra nemažos. Be olimpinio pripažinimo to negalėjo būti“, – kas ir kaip keičiasi šios sporto šakos vandenyse, pasakoja banglenčių sporto krikštatėviu mūsų šalyje vadinamas Lietuvos bangų sporto asociacijos prezidentas Girmantas Neniškis.
Atidėtas debiutas
Pokyčius banglentininkų gyvenime parodė ir šių metų pasaulio čempionatas, kuriame dalyvių padaugėjo bemaž dvigubai: anksčiau į juos susirinkdavo apie 30 šalių atstovai, šiemet į jį atvyko sportininkai iš 51 valstybės, tarp jų – ir Lietuvos.
„Net ir tos šalys, kurios turi stiprių banglentininkų, į pasaulio čempionatus nelabai važiuodavo, jų tikslas buvo pasaulinis turas. Atsiradus galimybei tapti olimpiečiu, visi geriausi banglentininkai atvažiuoja ir į pasaulio čempionatą – visi nori dalyvauti olimpinėse žaidynėse“, – priežastį įvardija G.Neniškis.
Lietuviams tai buvo debiutinis čempionatas, nors debiutą jie buvo suplanavę dar 2020-aisiais. Tačiau pandemija sujaukė ir banglentininkų planus. Pasaulio čempionatas lietuviams, galima sakyti, tapo ir apskritai pirmomis rimtomis tarptautinėmis varžybomis, nes varžybos Lenkijoje ar Latvijoje, kuriose mūsų banglentininkai yra dalyvavę, pašnekovo tikinimu, yra tokio pat ar net žemesnio lygio nei Lietuvos čempionatai.
„Lietuvos čempionatas jau tapo prestižiškiausiu renginiu rytinėje Baltijos pakrantėje. Kaimynai su pavydu klausia, kaip mums tai pavyksta. Pirmiausia už tai turime būti dėkingi LTOK, nes skirta dotacija naujosioms olimpinėms sporto šakoms leido mums paruošti trenerių, teisėjų ir sutvarkyti čempionato struktūrą“, – sėkmės receptu dalijasi pašnekovas.
Pasaulio čempionate, kuriame dalyvavo trys mūsų banglentininkai, Lietuva su Lenkija pasidalijo 44–45 vietomis.
„Mes žinome, kad kiekvienas individualiai galėjome pasirodyti geriau ir turime sportinių ambicijų pasirodyti kitais metais geriau. Bet tai buvo labai pozityvi patirtis: nuo euforijos iki depresijos, kai banga neateina. Sulaukėme didžiulio dėmesio Lietuvai – tai, ko nė vienas iš mūsų nebuvo patyręs. Jautėme labai didelį palaikymą ir iš mūsų bendruomenės čia, namuose, ir iš tarptautinės banglenčių asociacijos“, – po debiuto pasaulio čempionate džiaugėsi G.Neniškis.
Laiptelis į Paryžių
Pasaulio čempionatas pasaulio bangtlentininkams svarbus ir dėl to, jog čia kovojama ne tik dėl garbės ir medalių, bet ir dėl olimpinių kelialapių. Olimpinius kelialapius jie dalysis ir kitų metų pasaulio čempionate, kuris vyks gegužės 30 – birželio 7 d. Salvadore.
Tačiau Lietuvos bangų sporto asociacijos prezidentas pro rožinius akinius į pasaulį nežiūri ir atvirai sako, jog lietuviams apie Paryžių svajoti nereikėtų. Tokių meistriškumo aukštumų dar nepasiekėme.
„Be to, Paryžiaus olimpinių žaidynių banglenčių varžybos vyks Prancūzijos Polinezijoje, Taityje, kuris yra vidury Ramiojo vandenyno. Taityje – vienos stipriausių, vienos įspūdingiausių bangų pasaulyje.
Mes šiandien neturime nė vieno sportininko, kuris tokiose bangose plauktų. Tad mums kalbėti apie patekimą į olimpines žaidynes būtų naivu, nes net ir patekę neturėtume, ką ten pasiųsti“, – aiškina G.Neniškis.
Pasak Lietuvos banglentininkų krikštatėvio, reikia žiūrėti į ateinančių dešimties metų perspektyvą. 2032 m. žaidynės vyks Brisbene. „Per 10 metų jau galima kalbėti apie atleto parengimą“, – į tokius tolius nukreiptos Lietuvos bangų sporto asociacijos vadovo akys.
Pasaulio čempionatai – tik viena iš galimybių iškovoti olimpinius kelialapius, bet Lietuvos atstovams kol kas ir vienintelė. Mat profesionalų turas, kuriame taip pat kovojama dėl olimpinio šanso, mūsų banglentininkams kol kas nepasiekiamas – jame varžosi tik 32 geriausi pasaulio banglentininkai.
Amerikiečiai iš abiejų Amerikų kelialapius dalysis ir Amerikos žaidynėse. Europiečiai tokio savo šanso kol kas neturi, mat Europos čempionatai vyksta nereguliariai ir olimpiniai kelialapiai juose nedalijami.
„Kadangi esu Tarptautinės banglenčių asociacijos akredituotas lektorius ir bendrauju įvairiais sporto plėtros klausimais su 20–30 žmonių grupe iš viso pasaulio, pasaulio čempionate diskutavome, ar nebūtų galimybės mums patiems reikšmingai prisidėti prie Europos čempionato organizavimo.
Diskutuojame su tarptautine asociacija, kad galėtume būti ne tik stebėtojai, dalyviai, bet ir reikšmingai prisidėti prie šios sporto šakos plėtros Europoje“, – sako G.Neniškis, sukaupęs daugybę patirties – nuo čempionatų organizatoriaus iki masinių renginių, į kuriuos renkasi po 60 tūkst. žiūrovų.
Ką auginame
Šiais metais Lietuvai pasaulio čempionate atstovavo pats G.Neniškis, Donatas Meškauskas bei Lietuvos pilietis Timothy Wijngaardenas.
23 metų T.Wijngaardenas, kurio mama lietuvė, o tėvas – olandas, įtrauktas į olimpinės pamainos sąrašą.
„Timothy gyvena Indonezijoje, tad jis turėjo visai kitas sąlygas treniruotis nei mes, ypač per pandemiją, kai pasaulis buvo užsidaręs. Todėl Bangų sporto asociacija nusprendė investuoti į Timą, suteikti jam šansą parodyti, kokį rezultatą jis gali pasiekti, – dėsto G.Neniškis. – Šiais metais jis išvažiavo kaip olimpinės pamainos sportininkas, tačiau atsižvelgdami į rezultatus pasaulio čempionate sutarėme, kad jeigu jis ateityje norės atstovauti Lietuvai, turės įrodyti savo pranašumą, kaip ir bet kuris kitas, Lietuvos čempionate.
Be to, atsižvelgdami į kylantį lygį Lietuvoje ir tai, kad Timui jau 23-eji, o mes turime gabių 15–18 metų jaunuolių, manome, kad tikslingiau būtų investuoti į jaunimą.“
Vienas iš tų jaunų žmonių, į kurį krypsta asociacijos vadovo akys, – Beata Valatkaitė, kuri taip pat įtraukta į olimpinės pamainos rinktinę. Ši vienuolikmetė Lietuvos moterų čempionate šiemet užėmė antrą vietą.
„Jeigu mes sugebėsime sukurti sąlygas treniruotis ir jai pačiai užteks noro ir motyvacijos plaukti banglente, tai po dešimties metų turėsime 21-erių sportininkę. Tai jau tam tikra branda, kai banglentininkas gali parodyti rezultatą“, – viliasi G.Neniškis.
Pasak jo, geriausių rezultatų banglentininkai pasiekia sulaukę 24–27 metų.
„Vien fizinių duomenų neužtenka, taip, jie labai svarbūs, bet banglentininkams labai svarbu išmokti skaityti bangas – suprasti, kaip ir kada jos susidaro, sukaupti patirties dalyvaujant varžybose skirtingose vietose, nes bangos labai skiriasi. Ir tos patirties neįmanoma greitai prisisotinti. Tam reikia ne vienerių metų“, – perspėja pašnekovas, kad greitų rezultatų laukti nereikėtų.
Skaityti bangas mokomasi ne iš vadovėlių, o dalyvaujant varžybose įvairiose pasaulio vietose. Galbūt jaunoji sportininkė galėtų keliauti jau ir į Salvadore vyksiantį pasaulio čempionatą.
„Gal net į Salvadorą bandysim važiuoti, nes ten visai kitokia banga – labiau prognozuojama, lengviau skaitoma, gal būtų jai galimybė plaukti ir patirti tą jausmą. Mes norime užauginti stiprią atletę, tad turime kuo anksčiau parodyti, kas yra varžybos, kaip tvarkytis su jauduliu“, – sako banglenčių sporto Lietuvoje vadovas.
Apskritai prisimenant Lietuvos čempionatą reikia pasidžiaugti tuo, kad konkurencija didėja. O ten, kur didėja konkurencija, kyla ir meistriškumas. Šių metų čempionate dalyvavo 18 vyrų ir 10 moterų.
„Tai rekordas, – džiaugiasi G.Neniškis. – Bet labiausiai džiugina tai, kad nuo ketvirtfinalio nebėra aišku, kas išeis į kitą etapą. Prieš trejus ketverius metus, pasižiūrėję į ketvirtfinalių lenteles, dar galėjome nuspėti, kas plauks finale. Atsiranda jaunų sportininkų, kurie užsidegę noru tobulėti ir atstovauti Lietuvai.“
Lietuvos banglentininkai auga skaitydami ir gaudydami Baltijos jūros bangas, o žiemą kelia sparnus ten, kur šilčiau. Išsibarsto po visą pasaulį. Išsibarstys ir šiemet. G.Neniškis su grupe banglentininkų keliaus į jam gerai pažįstamą Meksiką.
„Kitais metais pasaulio čempionatas vyks Salvadore, Salvadoro bangos panašios į Meksikos, tad tikėtina, kad rezultatą galėsime parodyti geresnį nei šiemet“, – asociacijos prezidentas viliasi, kad treniruotės Meksikoje kitų metų vasaros pradžioje pribrandins saldžių vaisių, kuriuos Lietuvos banglentininkai raškys Salvadore.
