„Mažą vaikų su negalia fizinį aktyvumą lemia daug faktorių, o problemos prasideda dar mokyklose, kurios ne retai neturi galimybių įtraukti vaiką su negalia į kūno kultūros pamokas, nes nėra tam parengtų specialistų, žinančių, kaip dirbti su tokiais vaikais. Todėl vaikai dažnai tiesiog atleidžiami nuo pamokų.
Domimės, kaip problemas sprendžia kitos, neįgaliųjų teisių įgyvendinimo srityje pažengusios šalys ir siekiame perimti jų gerąją praktiką“, – sakė paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius.
Treneriu dirbantis paralimpietis, daugkartinis Europos čempionas ir prizininkas Andrius Skuja ir Lietuvos paralimpinio komiteto plėtros vadovė Asta Narmontė viešėjo Švedijoje, kur dalyvavo mokymuose apie vaikų su negalia įtraukimą į sportą. Švedai su kolegomis iš Lietuvos dalijosi savo patirtimi ir sėkme.
„Norime sukurti tokią sistemą, kokia yra sėkminga Švedijoje. Ten savivaldybės rūpinasi, kad vaikai turėtų mentorius, padedančius sporto srityje. Iš švedų galime išmokti daug ko – nuo to, kaip sportu sudominti vaikus iki profesionalių paraatletų rengimo patarimų. Sutarėme bendradarbiauti su Švedijos paralimpiniu komitetu plėtojant paralimpinį sportą“, – sakė projekto vadovė A. Narmontė.
„Šiauliuose daug dirbame, kad atvestume vaikus į sportą, tačiau įvairių iššūkių patiriame kasdien. Patirtis Švedijoje įkvepianti, manau, kad daug jų projektų galime įgyvendinti ir čia“, – teigė A. Skuja.
Malmės mieste veikia Švedijos paralimpinio komiteto programa, suteikianti vaikams su negalia galimybę pasitelkti paragidus. Tai – specialiai darbui su negalią turinčiais asmenimis apmokyti žmonės. Paragidai ne tik sportuoja su vaikais, bet ir padeda jiems įveikti iššūkius, bendrauja su jų šeimomis, mokytojais.
„Paragidas – tai žmogus, kuris padeda vaikams su negalia atrasti sportą vaikystėje. Man pačiai sportas buvo svarbus visada, penkiolika metų žaidžiu stalo tenisą. Noriu padėti vaikams, kuriems sunku pradėti, rasti sportą, kuris jiems patiktų. Susipažinus su vaiku, mano tikslas, kad kartu mes rastume būdą, kaip jam pradėti sportuoti, kaip neprarasti motyvacijos. Ir mūsų mieste tai iš tikrųjų veikia. Vaikai noriai sportuoja“, – pasakojo 27-erių Frida Lundh, dirbanti paragide.
„Švedija – puikus pavyzdys, kaip žmonės su negalia įtraukiami į veiklas, visuomeninį gyvenimą, taip pat ir į sportą. Pavyzdžiui, šalyje net sporto infrastruktūros objektų darbuotojai apmokami, kaip užtikrinti, kad aplinka būtų realiai, o ne tik popieriuje prienama žmonėms su visomis negaliomis.
Lietuvoje dar turime probemų: vaikai su negalia atleidžiami nuo kūno kultūros pamokų, infrastruktūra neprieinama, šeimos susiduria su stereotipais ir baimėmis. Manau, kad panaši kaip Skandinavijoje veikianti mentorystės programa būtų didelis žingsnis pirmyn. Turime padaryti viską, kad sportas būtų prieinamas kiekvienam“, – pasakojo A. Narmontė.
Projektą „Būsiu čempionas“ finansuoja Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje. Lapkritį organizacijos kartu rengs konferenciją Seime, bus ieškoma sprendimų, kaip didinti vaikų su negalia fizinį aktyvumą.
