Vyksiančių pirmenybių metu geriausi šalies paraatletai ne tik kovos dėl aukščiausių apdovanojimų, bet ir sieks įvykdyti normatyvus 2024-ųjų rugpjūčio 28-ąją prasidėsiančioms Paryžiaus paralimpinėms žaidynėms, kurios Lietuvai bus dešimtosios.
„Tikimės, kad iš šių jubiliejinių žaidynių turėtume iškovoti daugiau medalių nei Tokijo paralimpinėse žaidynėse. Tąsyk mes jų iškovojome tris, visi buvo bronzos.
Dabar kai kurie sportininkai yra pribrendę prie aukštesnių rezultatų ir geresnių vietų. Darome viską, kad sportininkai turėtų kuo geresnes sąlygas pasiruošimui“, – kalbėjo Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius.
40-metis komiteto vadovas prakalbo apie pagrindinius sportininkams iškeltus Prancūzijos sostinėje vyksiančių žaidynių tikslus.
„Smagu, kad paralimpinės žaidynės įgauna vis didesnį populiarumą, tą pastebime ir Lietuvoje. Į Tokijo paralimpines žaidynes važiavo 11 sportininkų, norėtume, kad į Paryžiaus žaidynes išvažiuotų 15.
Planas – 3–4 medaliai. Ne tik bronzos (šypsosi), gali būti ir aukštesnių vietų“, – samprotavo M.Bilius.
Kova dėl paralimpinių žaidynių normatyvų startuos jau netrukus – pirmieji sportininkai galimybę iškovoti kelialapius į Paryžių turės dar šiais metais.
„Pirmoji šansą iškovoti kelialapį į žaidynes turės šalies golbolo rinktinė, kuri dalyvaus šiemet vyksiančiame pasaulio čempionate.
Į Paryžiaus paralimpines žaidynes iš šio pasaulio čempionato tiesioginį kelialapį gaus pirmąsias dvi vietas užėmusios rinktinės.
Spalio mėnesį Osvaldas Bareikis startuos pasaulio dziudo čempionate. Jo metu sportininkas kovos dėl reitinginių taškų, kurių dėka yra skiriamos vietos į paralimpines žaidynes.
Kitais metais vyks pasaulio lengvosios atletikos ir plaukimo čempionatai. Plaukimo čempionatas vyks Mančesteryje, lengvosios atletikos – Paryžiuje. Sportininkams tai bus apšilimas prieš paralimpines žaidynes“, – ateities tikslus vardino M.Bilius.
Pasaulio plaukimo ir lengvosios atletikos čempionatuose dėl bilietų į Paryžiaus paralimpines žaidynes kovos ir paraatletai E.Matakas bei A.Garunkšnytė, kurie prieš laukiančius startus susidūrė su iššūkiais.
Tokijo paralimpinėse žaidynėse bronzos medalį iškovojęs plaukikas E.Matakas rugpjūčio pabaigoje buvo patyręs čiurnos traumą.
„3–4 savaites mano koja buvo longetėje, reabilitacija šiek tiek užtruko. Dabar po truputį įsibėgėju, įeidinėju į formą, atstatinėju čiurną. Pradedu plaukti didesniais krūviais. Trauma šiek tiek dar jaučiasi, bet tikiuosi, kad greitai pavyks atsistatyti. Svarbiausia, kad pagrindinė forma būtų „pagauta“ pasaulio plaukimo čempionate.
Sausio mėnesį išvyksime į stovyklą, kuri 10 dienų truks Tenerifėje. Dirbsime, treniruosimės, kovo mėnesį yra numatytas pirmasis startas Berlyne. Pats pasirengimas Lietuvoje tęsis iki liepos mėnesio, vėliau planuojame išvažiuoti į dar vieną stovyklą, o liepos gale vykti į Mančesterį, kuriame pagrindinis tikslas yra iškovoti pirmą arba antrą vietą, kad gaučiau tiesioginį bilietą į Paryžiaus paralimpines žaidynes.
Dar nesu turėjęs stovyklos užsienyje, bet jų reikia, nes išvykęs į užsienį susikoncentruoji tik į plaukimą, treniruotes, šone palieki visas problemas, o tavo konkretus tikslas yra tik eiti į priekį ir dirbti“, – pabrėžė regos negalią turintis E.Matakas.
Tuo metu bėgikė A.Garunkšnytė kurį laiką kovojo ne tik su fizinėmis, bet ir psichologinėmis problemomis. Maratonininkė praėjusiais metais praleido Tokijo paralimpines žaidynes dėl dubens lūžio.
„Reabilitacijos laikotarpis buvo sunkus, nes turėjau susitvarkyti tiek psichologiškai, tiek ir fiziškai, teko pradėti bėgioti iš naujo. Reabilitacija užtruko, bet tai kas nepražudo, tas labiau sustiprina.
Buvo ilgas laikas, kai tiesiog net negalėjau bėgti, turėjau pradėti nuo dviračio minimo, nes tai buvo vienintelė sporto šaka, kurioje man neskaudėjo kojos. Bėgti pradėjau tik likus mėnesiui iki gydymo pabaigos, bėgiojau su kojos skausmais, bet mes su treneriu manome, kad tai išėjo į naudą, nes aš išmokau bėgti lėtai.
Pasikeitė mano bėgimo stilius, nes anksčiau bėgdavau vien greitai ir nesuvokdavau, kad organizmui tai yra per sunku“, – apie reabilitacijos laikotarpį pasakojo regos negalią turinti bėgikė.
Šį mėnesį A.Garunkšnytė startuos Frankfurte vyksiančiose maratono varžybose, vėliau sportininkės lauks pasaulio čempionatas Prancūzijoje. Bėgikė atvirauja, kad pagrindinis jos dėmesys – 2024 metais vyksiančioms Paryžiaus paralimpinėms žaidynėms.
„Frankfurte startuosiu ne viena, šalia savęs turėsiu gidą, kuris trasoje lydės mane ir padės man subėgti kuo geriau ir protingiau. Gidas padeda psichologiškai, nes kai bėgi dviese, esi atsakinga ne tik už save, bet ir už savo komandos draugą. Tai yra didesnis paskatinimas trasoje būti dar geresnei.
Paryžiuje tikiuosi parodyti kuo geresnį rezultatą, nes mūsų pagrindinis dėmesys būtent ir yra Paryžiaus paralimpinėms žaidynėms. Nesinori, kad iki žaidynių rodyčiau geriausius rezultatus, o svarbiausią gyvenimo dieną rezultatas taptų tik prabėgimu. Nenoriu to, mano tikslas – sėkmingiausiai pasirodyti Paryžiuje“, – kalbėjo bėgikė.
Kartu su A.Garunkšnyte bilietą į pasaulio lengvosios atletikos čempionatą šiuo metu turi dar 12 sportininkų. Pasak M.Bilio, šie paraatletai į pirmenybes vyks su valstybės finansavimu.
Kova dėl pasaulio čempionato normatyvų tęsis iki 2023-ųjų gegužės, tačiau kitais metais bilietą į čempionatą iškovoję sportininkai valstybės finansavimo dalyvavimui nebegaus – čempionate jie turės varžytis iš paralimpinio komiteto lėšų.
„Yra 3–4 sportininkai, kurie šiuos pasaulio čempionato normatyvus gali iškovoti vėliau, tačiau tada nebus aišku, ar jų išvykimą į pirmenybes galės finansuoti valstybė.
Darome viską, kad galėtume pritraukti kuo daugiau rėmėjų, nes sportininkus, kurie kitais metais įveiks normatyvus, išvežti į čempionatą bus jau paralimpinio komiteto atsakomybė.
Taip atsitiko, nes programos tiek Švietimo mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM), tiek ir Nacionalinei sporto agentūrai (NSA) bus priduodamos šiemet, iki gruodžio mėnesio.
Normatyvus bus galima vykdyti iki gegužės mėnesio, bet programas priduoti turėsime iki šių metų gruodžio“, – situaciją aiškino paralimpinio komiteto prezidetas.
Pasak M.Bilio, dėl įvykusios sporto reformos paralimpinis komitetas vietoje 500 tūkst. eurų liko tik su 35 tūkst. eurų suma.
Pasikeitus situacijai Lietuvos paralimpinis komitetas nusprendė pasukti kita kryptimi – prie paralimpinio judėjimo kvies prisidėti visus Lietuvos gyventojus.
Nuo spalio pradžios startuoja projektas „Mums reikia tavo palaikymo“, kurio metu skambinant telefonu 1408 Lietuvos paralimpiniam komitetui bus galima paaukoti 5 eurus.
„Gimė mintis, kaip mes galime įtraukti visą Lietuvos visuomenę prisidėti prie paralimpinio judėjimo, sportininkų pasiruošimo bei jų papildomų startų.
Tai po truputėlį būtų galima surinkti tam tikrą sumą pinigų, kuri padėtų mūsų sportininkams išvažiuoti į treniruočių stovyklas, skirtų daugiau dėmesio jaunimui“, – pabrėžė M.Bilius.
„Mums reikia tavo palaikymo“ akcija yra skirta ne vienai krypčiai.
Pirmoji kryptis – surinkti lėšas, kita – paralimpiečių populiarinimas, nes šio projekto dėka sportininkai atsidurs reklamų iškabose, kurios puoš autobusų stoteles, spindės vaizdo reklamose. Sportininkai bus matomi bei labiau pažįstami šalies gyventojams.
„Žinau, kad po kiekvieno sportininko slypi nuostabios istorijos. Mes negalime kontroliuoti gyvenimo, bet įvykius, kurie vyksta po tam tikrų patirčių, mes galime kontroliuoti.
Didžioji surinktų pinigų suma bus skirta sportininkams, kurie negauna valstybės paramos, stipendijų, nes iki kol pasikeitė sporto bei loterijų įstatymai, mes turėjome rėmėjus, dėl šios priežasties pats paralimpinis komitetas galėdavo mokėti stipendijas, dabar stipendijų neliko.
Surinkti pinigai būtų parama ne tik stovykloms, bet ir varžyboms, kurių dėka galima pasiekti norimus normatyvus.
Manau, kad ši akcija sulauks nemažai dėmesio , o parama bus tokia, kokios mums reikia.
Šiuo metu šios tikslios sumos įvardinti negaliu. Faktas, kad kuo suma bus didesnė, tuo bus geriau, nes yra apie 40–50 sportininkų, kuriems reikia papildomų startų. Manau, kad kažkaip išgyvensime ir Paryžiuje sudalyvaus kuo daugiau sportininkų“, – samprotavo M.Bilius.
Projekto „Mums reikia tavo palaikymo“ ambasadoriai E.Matakas ir A.Garunkšnytė taip pat prakalbo apie startavusios akcijos svarbą bei naudą.
„Šio projekto metu daugiau žmonių sužinos apie paraatletus, man, kaip sportininkei, šis palaikymas yra labai svarbus. Apie mus žmonės žino nedaug, bet mes Lietuvą garsiname lygiai tiek pat, kiek ir sveiki atletai“, – kalbėjo A.Garunkšnytė.
„Labai svarbi akcija. Apie mus sužinos vis daugiau žmonių, norisi, kad atėjusi jaunoji karta turėtų visas geras galimybes sportuoti. Labai džiaugiuosi, kad esu šio projekto ambasadorius, tikiuosi, įtraukti kuo daugiau žmonių“, – bėgikei pritarė E.Matakas.
