Tą vakarą verkė ne vien Rogeris Federeris. Šalia raudojo jo ilgametis varžovas Rafaelis Nadalis, skruostais riedančius lašus braukė daugelis iš 17,5 tūkstančio žiūrovų, kuriems pavyko gauti bilietus į Londono arenoje vykusį paskutinį geriausio XXI amžiaus tenisininko mačą.
Teniso metraštyje tą vakarą buvo užverstas didelis skyrius, kurį du dešimtmečius rašė Rogeris Federeris – vienas mėgstamiausių ir labiausiai gerbiamų pasaulio sportininkų.
Jausmingas atsisveikinimas
Trejus pastaruosius metus R.Federeris žaidė labai mažai. Teniso aikštėse šimtus varžovų nugalėjęs šveicaras turėjo kapituliuoti, kai jį nukamavo kelio skausmai. Nors R.Federeris, kaip ir milijonai jo gerbėjų, tikėjosi, kad operacijos padės grįžti į didžiąsias arenas ir jis vėl galės kovoti su geriausiais, medicina buvo bejėgė.
Ilgametis pasaulio teniso lyderis išgirdo kūno siunčiamą signalą ir rugsėjo viduryje paskelbė, jog nusprendė padėti tašką. Taškas buvo padėtas rugsėjo 24 dieną Londone per Laverio taurės mačą.
Simboliška, kad atsisveikinimo vakarą dvejetų mačą žaidusio 41 metų R.Federerio partneris buvo ilgametis jo varžovas ispanas Rafaelis Nadalis.
Šie sportininkai paprastai būdavo priešingose tinklo pusėse, o jų dvikovos daug metų buvo didžiausia teniso puošmena. Jų konkurencija buvo ir viso pasaulio teniso variklis, bet ypatingą vakarą jie negalėjo būti varžovai.
„Man didelė garbė būti šalia šią svarbią mūsų sporto šakos istorijos akimirką. Per ilgus metus mes kartu patyrėme visko, todėl Rogeriui atsisveikinant, baigiasi ir svarbi mano gyvenimo dalis, – varžovui nusilenkė R.Nadalis. – Manau, kad mūsų asmeniniai ryšiai kasmet vis stiprėjo.
Mes supratome, kad turime daug bendra, kad mūsų požiūris į gyvenimą labai panašus. Teniso aikštėje mūsų žaidimo braižas visiškai priešingas. Tikriausiai kaip tik dėl to mūsų mačai būdavo labai įdomūs.
Ypatingą dviejų teniso legendų ryšį užfiksavo televizijos kameros ir fotoaparatų objektyvai. Po mačo ant žaidėjų suolelio du raudojantys vyrai sėdėjo susikibę rankomis.
Suprantama, svarbiausias vakaro asmuo buvo R.Federeris. „Buvo labai smagu būti aikštėje ir vėl prisiminti, kaip nuostabu žaisti tenisą.
Tačiau karjeros pabaiga nėra visko pabaiga. Gyvenimas tęsiasi. Esu sveikas, esu laimingas, viskas yra puiku“, – nubraukęs ašaras susirinkusiems kalbėjo karjerą ką tik baigęs tenisininkas.
„Mano teniso kelionė buvo nuostabi. Mielai ją pakartočiau. Atsisveikinimo šventė taip pat buvo puiki. Visiems sakau, kad esu ne liūdnas, bet laimingas, – tvirtino R.Federeris. – Man patiko dar kartą pakabinti sportinius batelius ant vinies. Mačas buvo puikus, negalėčiau būti laimingesnis. Žaisti kartu su Rafa ir šalia aikštės matyti visas teniso legendas buvo nepakartojama.“
Kūnas davė ženklą
R.Federeris keliolika metų išvengė sunkių traumų. Jo beveik netrikdė ir smulkios traumos – šveicaras per visą karjerą dėl traumos nenutraukė nė vieno mačo!
Tačiau užpernai ilgametį pasaulio teniso lyderį sustabdė kelio skausmai. R.Federerio karjera beveik nutrūko po 2020 metų sausį vykusio Australijos atvirojo čempionato, kurio pusfinalyje šveicaras pralaimėjo Novakui Džokovičiui.
Iškart po turnyro R.Federeriui buvo atlikta kelio operacija. Tenisininkas kūrė sugrįžimo planus, bet kovido pandemijai sustabdžius vos ne visą sporto gyvenimą, galėjo neskubėti. Net jei būtų skubėjęs, nebūtų nieko gavęsi, nes kelis negijo ir vasarą reikėjo atlikti dar vieną operaciją.
R.Federeris pabandė grįžti 2021 metų pavasarį ir vasarą. Tačiau kelio skausmai vis nedavė ramybės ir rugpjūčio mėnesį teniso legenda paskelbė, kad jam dar sykį reikės gultis ant operacinės stalo.
Net ir po trečios kelio operacijos R.Federeris neprarado vilties, kad galės dalyvauti profesionalų turnyruose. Šių metų vasarą jis šveicarų žiniasklaidai kalbėjo, jog tikisi žaisti Laverio taurės mače ir spalio pabaigoje Bazelyje rengiamame turnyre.
Vis dėlto optimistiniai planai nepasiteisino, ir rugsėjo 15 dieną R.Federeris socialiniuose tinkluose paskelbė, kad baigia profesionalo karjerą.
„Kaip daugelis iš jūsų žinote, pastarieji treji metais man buvo kupini iššūkių dėl traumų ir operacijų. Sunkiai dirbau, kad galėčiau grįžti, bet aš gerai žinau savo kūno galimybes ir ribas.
Kūnas man pasiuntė aiškią žinią. Man 41 metai, per 24 metus žaidžiau daugiau nei 1500 mačų. Tenisas man buvo dosnesnis negu galėjau svajoti, bet dabar privalau pripažinti, kad atėjo laikas baigti sportininko karjerą.
Laverio taurė bus mano paskutinis ATP turnyras. Žinoma, ateityje žaisiu tenisą, bet ne Didžiojo kirčio ar ATP turo turnyruose“, – teniso gerbėjams pranešė R.Federeris.
Paskutinį vienetų mačą R.Federeris žaidė 2021 metų liepos 7 dieną Vimbldono čempionato ketvirtfinalyje. Paskutiniuoju tenisininku, kuriam oficialiose varžybose pavyko nugalėti R.Federerį, tapo lenkas Hubertas Hurkaczas.
Statistika – dar ne viskas
Per ilgą karjerą R.Federeris laimėjo dvidešimt Didžiojo kirčio turnyrų. Šveicarų teniso maestro aštuonis kartus tapo Vimbldono čempionu, šešis kartus nugalėjo Australijos čempionate, penkis – JAV čempionate ir vieną kartą įsiveržė į R.Nadalio valdas – tapo Prancūzijos čempionato nugalėtoju.
R.Federeris visų laikų lentelėje į pirmąją vietą nebepakils. Rafaelis Nadalis iškovojo 22 Didžiojo kirčio titulus, Novakas Džokovičius – 21.
Pagal kai kuriuos kitus svarbiausius statistikos rodiklius R.Federeris taip pat nėra visų laikų lyderis. Pavyzdžiui, ATP reitinge šveicaras pirmąją vietą užėmė 310 savaičių, o N.Džokovičius – 373 savaites. R.Federeris laimėjo 103 profesionalų turnyrus, o XX amžiuje žaidusio amerikiečio Jimmy Connorso sąskaitoje yra 109 pergalės (R.Nadalis laimėjo 92 turnyrus, N.Džokovičius – 88).
Vis dėlto daugeliui, o gal net daugumai sporto aistruolių šiuolaikinio teniso veidas yra R.Federeris. Jis visą karjerą buvo ne tik didis čempionas, bet ir garbingo elgesio etalonas.
„R.Federeris yra didžiausia teniso legenda“, – nedvejodamas pareiškė R.Nadalio dėdė ir ilgametis treneris Toni Nadalis.
„R.Federeris buvo pavyzdys. Jis niekada nesielgdavo nepagarbiai ar arogantiškai. Jis niekada neprašydavo sirgalių, kad jam plotų po gražaus smūgio, ir visada pergales švęsdavo elegantiškai ir pagarbiai, – duodamas interviu „El Pais“ leidiniui, sakė T.Nadalis. – Pamenu 2011 metų ATP baigiamąjį turnyrą, kuriame Rogeris per valandą nugalėjo Rafaelį 6:3, 6:0. Po mačo R.Federeris nuleido galvą ir akis pakėlė tik spausdamas ranką varžovui.
Būdamas geriausios formos R.Federeris žaidė aukštesnėje lygoje. Prieš mačus įspėdavau Rafaelį, kad kai kuriuose tarpsniuose jis jausis visiškas bejėgis. Ragindavau, kad tokiu metu nenuleistų rankų ir lauktų, kol praeis audra“.
Pirmoje vietoje – šeima
Didis čempionas liko kuklus ir atmušęs paskutinį profesionalo karjeros kamuoliuką. „Manau, kad augdamas niekas negalvoja, kad pasieks tiek daug pergalių, – sakė R.Federeris britų visuomeniniam transliuotojui BBC. – Begalinį džiaugsmą suteikia bent viena pergalė Vimbldono turnyre arba pirmosios pasaulio raketės vardas.
Esu iš nedidelės šalies, kurioje nėra daug aukščiausio lygio sportininkų, todėl manau, kad laimėjau net per daug. Tai, kad žaidžiau taip ilgai ir laimėjau tiek daug, yra lyg sapnas“.
Nors R.Federeris baigė profesionalo karjerą, jis pažadėjo, kad sirgaliai jį dar ne kartą pamatys teniso aikštėse. Per Didžiojo kirčio turnyrus rengiamos teniso legendų varžybos, kuriose aistruolius nuolat džiugina buvusios superžvaigždės. Galima neabejoti, kad tarp jų bus ir R.Federeris.
„Ilgus metus mane palaikiusiems viso pasaulio aistruoliams noriu pasakyti, kad mes dar pasimatysime, – pažadėjo R.Federeris. – Myliu šį žaidimą, todėl norėčiau prisidėti jį vystant.
Neketinu jame pasirodyti tik kaip vaiduoklis. Norėčiau prisidėti ugdant jaunuosius tenisininkus ir padėti įsižiebti kitai Šveicarijos superžvaigždei“.
Vis dėlto buvęs tenisininkas iškart pabrėžė, kad nuo šiol jam pirmoje vietoje bus šeima: „Ne kartą sakiau, kas man bus svarbiausia, kai baigsiu tenisininko karjerą. Turiu keturis nuostabius vaikus. Privalau padėti ir jiems, ir žmonai, kuri visuomet būdavo šalia ir mane labai palaikė“.
R.Federeris savo žmonai, tuo pačiu gyvenimo keliu ėjusiai buvusiai tenisininkei Miroslavai Vavrinec dėkojo ir per atsisveikinimo šventę Londono arenoje: „Ji galėjo mane sustabdyti seniai, seniai... Bet ji leido man žaisti“.
