Jau šeštąjį pasaulio kiokušin karatė čempionatą skaičiavusi Vilniaus „Saulės ženklo“ klubo atstovė R.Brazdžionytė su sportine karjera svajojo atsisveikinti laimėdama svarbiausią savo trofėjų – pasaulio čempionatą. Iki šiol lietuvė neturėjo nė vieno planetos čempionato apdovanojimo.
„Aš čia važiavau galvodama tik apie finalą. Tad mąstant, kad daugiau man nebus tų pasaulio čempionatų, turi eiti iki pačio galo“, – tikino prieš lemiamas kovas sportininkė.
Sekmadienį planetos pirmenybių sostinėje lenkų Kelcų mieste lietuvė prasimušė į finalą, tačiau akistata baigėsi savotišku nesusipratimu – vietoj pelnytos pergalės lietuvė turėjo ryti kartėlį: teisėjai neatsižvelgė į varžovės grubią pražangą ir net neskyrė pratęsimo. Tiesiog atidavė pergalę Japonijos sportininkei.
Finale japonė Riri Ishihara pagrindinio laiko antrąją minutę atliko stiprų draudžiamą smūgį ranka į veidą bei ,kaklą, po kurio vilnietė atsidūrė ant tatamio.
Sportininkė patyrė nokdauną ir ilgai naudojosi medikų pagalba. Galiausiai po kurio laiko R.Brazdžionytė atsistojo ir sutiko kovoti toliau. Po pasitarimo arbitrai japonei skyrė įspėjimą, bet pasibaigus itin lygiai kovai netikėtai pergalę 4:0 skyrė R.Ishiharai.
„Mano svajonė buvo patekti į finalą, tą ir padariau. Ne viskas pavyko taip sklandžiai, kaip tikėjausi, tačiau čia yra sportas, negali būti viskas visada taip, kaip nori, – kalbėjo R.Brazdžionytė. – Pasitaiko tų draudžiamų smūgių, jie išbalansuoja, pameti tą kelią, kuriuo eini. Tačiau atsistoji ir kovoji toliau. Aišku, geriau tokių situacijų nebūtų.“
Jei lietuvė po varžovės draudžiamo smūgio būtų likusi gulėti, pademonstravusi, kad negali tęsti kovos, pergalė galimai būtų atitekusi jai. Tačiau sportininkė teigė tokių minčių neturėjusi.
„Antra vieta taip pat vieta. Svajonė buvo patekti į finalą. Patekau. Toliau yra sportas. Negali viskas būti pagal planą: jei iki tol viskas vyko sklandžiai, o jau pats finalas ne itin sklandžiai baigėsi“, – kalbėjo sidabrą iškovojusi R.Brazdžionytė.
– Kaip jautėtės po draudžiamo smūgio, kuris buvo nokautuojantis?, – buvo paklausta Lietuvos sportininkė.
– Tą akimirką buvau labai išsibalansavusi. Tie nokdaunai ir yra tokie, kad prarandi kažkuriam laikui savo kelią. Bet atsistoji ir eini toliau – žinai, kad geriau nebus.
– Kokia buvo savijauta, kai sužinojote teisėjų verdiktą?
– Maniau, kad vis dėlto bus pratęsimas. Nustebau, kad galiausiai buvo toks sprendimas, tačiau po to susitaikiau, nes visas čempionatas buvo paženklintas nesuprantamais teisėjų verdiktais. Ne vien mane nuskriaudė – buvo daug tokių kovų. Nesu išskirtinė.
– Gal reikėjo pagalvoti, jog neverta keltis: tuomet japonei būtų įskaityta diskvalifikacija ir taptumėte čempione. Juk tai teisinga: draudžiamas smūgis, už kurį varžovė turi susimokėti...
– Ne. Negalvojau apie tai. Ar būtų malonu prisiminti kaip kažką apgavai?
Būsena nebuvo tokia, kad negalėčiau galėjusi atsikelti. Tačiau nesikelti, kad gaučiau auksą? Manau, kad po to nebūtų man pačiai garbinga prisiminti apie tą medalį. Garbingai iškovojau sidabrą. Čia jau ne medalio spalva svarbi buvo, o vidinė būsena: esi sąžiningas arba ne.
– Ar varžovė ką nors pasakė jums po kovos? Gal atsiprašė?
– Japonams arogancija neleidžia atsiprašyti. Manau, varžovė jaučiasi teisi, viską nurašė sportinei kovai ir jaučiasi visiškai pelnytai nugalėjusi.
– Pasaulio čempionate pasakėte, kad tai paskutinis jūsų pasirodymas tarptautinėje arenoje. Ar sidabro medalis nepakeitė jūsų pozicijos ir toliau manote, kad reikia baigti sportininkės karjerą?
– Emocijų fone sunku kalbėti. Tačiau nuomonės nekeičiu dėl karjeros. Juolab, kad nemanau, kad tai blogas mano pasirodymas – mano galva, jis sėkmingas. Manau, kad ties tuo sidabru ir baigsiu savo karjerą.
