Fantastiška pasaulio kiokušin karatė čempionato pabaiga: išstumdę varžovus Lietuvos atstovai susižėrė istorinius 3 aukso medalius Lietuva čempionate iškovojo 4 medalius

2022 m. rugsėjo 25 d. 18:01
Specialiai lrytas.lt, Kelcai (Lenkija)
Lenkijos Kelcų mieste sekmadienį baigėsi 2022 metų pasaulio kiokušin karatė čempionatas – paskutinę kovų dieną buvo išdalinti visų 8 svorio kategorijų planetos čempionų titulai. Dėl apdovanojimų sekmadienį varžėsi septyni iš dvylikos mūsų šalies rinktinės narių ir namo su medaliais sugįš net keturi Lietuvos sportininkai. Tokio galingo pasirodymo šalies kiokušin karatė istorijoje dar nebuvo – auksu pirmenybės suspindo Brigita Gustaitytė, Juras Sokolovas ir Eventas Gužauskas, o planetos vicečempione tapo Rūta Brazdžionytė.
Daugiau nuotraukų (80)
Lietuviai sugebėjo „perspjauti“ 2013 metų pasaulio čempionato Lietuvoje triumfą, kur mūsų sportininkai Vilniaus „Siemens“ arenoje buvo laimėję du aukso medalius. Per visą 7-ių pasaulio čempionatų istoriją Lietuva buvo iškovojusi 5 aukso medalius, o Kelcuose susižėrė net tris.
Jau po šeštadienio akistatų buvo aišku, kad Lietuva jau kišenėje turės du medalius – į turnyro pusfinalius prasimušė dvi mūsų sportininkės: Rūta Brazdžionytė ir Brigita Gustaitytė.
55–60 kg svorio kategorijoje kovojusi Rūta Brazdžionytė, o svorio kategorijoje virš 60 kg – Brigita Gustaitytė.
Abi sportininkės be kalbų iš tolesnė kovos išstūmė varžoves iš Švedijos bei Bulgarijos ir dėl aukso ant tatamio grūmėsi su Japonijos ir Lenkijos sportininkėmis.
Tragiškai pasibaigė R.Brazdžionytės finalas – sportininkė galingai pradėjo kovą, tačiau varžovė Riri Ishihara ranka smogė į veidą. Po neleistino smūgio lietuvė atsidūrė nokdaune ir medikų rankose.
Tik po kelių minučių ji atsigavo, tačiau po 3 minučių kovos teisėjai 4:0 pergalę skyrė japonei. Tad R.Brazdžionytės svajonė užbaigti savo karjerą auksiniu pasirodymu neišsipildė.
Lrytas.lt ji tikino, kad į Kelcus ji vyko tik aukso medalio.
Tuo tarpu B.Gustaitytė finale kovojo su lenke Monika Zielinska ir kaip uraganas ją įveikė net 5:0.
„Buvo mintis po šeštadienio kovų paprasta – tik atakuoti, jokių „atgal“, jokių atsitraukimų. Tą dariau pusfinalyje, tą dariau ir finale. Kažkada dar 2009 metais pasaulio čempionate Sankt Peterburge mačiau kaip Margarita Čiuplytė siekė aukso medalio ir jį iškovojo.
Tada prarėkiau balsą dėl jos aukso. Ir kažkaip tuomet galvojau – būtų gerai kaip ir Margarita laimėti pasaulio čempionatą. Ką gį, praėjo mažai laiko ir jau aš pasaulio čempionė. Viena iš mano seserų dabar yra Kelcuose, o kita jau sveikina iš Lietuvos“, – kalbėjo B.Gustaitytė.
Vyrų varžybose į ketvirtfinalį po šeštadienio mūšių buvo patekę penki iš šešių lietuvių: Justinas Kvietka, Juras Sokolovas, Eventas Gužauskas, Edgardas Sečinskis ir Orestas Abazorius.
Tačiau po ketvirtfinalių akistatas tęsė tik 75–85 kg svorio kategorijoje besivaržęs J.Sokolovas ir virš 85 kg svorio kategorijoje varžovus baudęs E.Gužauskas.
Jie taip pat prasimušė ir į finalus: J.Sokolovas palaužė veteraną ir daugkartinį Europos bei pasaulio čempioną Valerijų Dimitrovą.
Finale svorio kategorijoje 75–85 kg Juras kovojo su japonu Nariyoshi Tada ir šioje akistatoje prireikė pratęsimo.
Sportininkai vienas kitą siekė išsekinti smūgiais ir galingiau tai darė mūsų šalies sportininkas. Jis laimėjo finalą 3:0.
Savo finale svorio kategorijoje virš 85 kg E.Gužauskas susikovė su Lenkijos legenda Macieju Mazuru. Šiam čempionatui jis specialiai sugrįžo į didįjį sportą. Ir Lietuvos sportininkas įspūdingai užbaigė kovą, laimėjęs ją 4:0 ir tapęs pasaulio čempionu.
Iš viso čempionate grūmėsi 160 kiokušin karatė meistrų iš 30 pasaulio valstybių. Didžiausią delegaciją sudarė šios šakos pradininkai – Japonijos meistrai, kurių į Lenkiją atvyko net 44.
Lietuvos sportininkai iki šiol buvo iškovoję penkis pasaulio čempionų titulus. Dukart tai padarė Margarita Čiuplytė (2009 ir 2013 m.), po kartą – Roma Mikšytė (1997), Paulius Klapatauskas (2001) ir Orestas Procas (2013).
Pasaulio vicečempionų titulus savo kolekcijose turi Gediminas Tankevičius (2001), Donatas Imbras (2005), Lukas Kubilius (2013), I.Mikštaitė (2019), Ona Jomantaitė (1997), Jurgita Tumaitė (2001) ir Sandra Stanevičiūtė (2001), o bronzos medalių laimėtojais yra tapę Andrius Miseckas (2013), L.Kubilius (2017), I.Mikštaitė (2009 ir 2017), Diana Mačiūtė (2013), Rita Pivoriūnaitė (2013), Gabija Gudeliauskaitė (2013) ir Diana Balsytė (2013).
Lietuvos kiokušin karatė rinktinės lemiamos kovos pasaulio čempionate.
Moterys:
55–60 kg svorio kategorija
aštuntfinalis
Rūta Brazdžionytė – Ayane Umezawa (Japonija) 4:0.
ketvirtfinalis
R.Brazdžionytė – Ioanna Belych (Kazachstanas) 3:1.
pusfinalis
R.Brazdžionytė – Mirjam Bjorklund 5:0.
finalas
R.Brazdžionytė – Riri Ishihara (Japonija) 0:4
virš 60 kg
aštuntfinalis
Brigita Gustaitytė – Reka Kerekes (Vengrija) 4:0.
ketvirtfinalis
B.Gustaitytė – Kokona Noumura (Japonija) 3:2.
pusfinalis
B.Gustaitytė – Ivanka Popova (Bulgarija) 5:0.
finalas
B.Gustaitytė – Monika Zielinska (Lenkija) 4:0
Vyrai:
75–85 kg
šešioliktfinalis
Juras Sokolovas – Artūras Kovalenko (Kazachstanas) – be kovos.
aštuntfinalis
J.Sokolovas – Daiki Kato (Japonija) 5:0.
ketvirtfinalis
J.Sokolovas – Jonas Rosin (Švedija) 3:0.
pusfinalis
J.Sokolovas – Valerijus Dimitrovas (Bulgarija) 5:0
finalas
J.Sokolovas – Nariyoshi Tada 3:0.
šešioliktfinalis
Justinas Kvietka – Mehdi Salehi (Iranas) 5:0.
aštuntfinalis
J.Kvietka – Gergely Fekete (Vengrija) 5:0.
ketvirtfinalis
J.Kvietka – Nariyoshi Tada 0:4
virš 85 kg
šešioliktfinalis
Eventas Gužauskas – Ali Nasarovedi (Iranas) 4:0.
aštuntfinalis
E.Gužauskas – Adamas Davidas (Vengrija) – pergalė anksčiau laiko.
ketvirtfinalis
E.Gužauskas – Marekas Wolny (Lenkija) 4:0.
pusfinalis
E.Gužauskas – Yusaku Watanabe (Japonija) 5:0.
finalas
E.Gužauskas – Maciejus Mazuras (Lenkija) 4:0
šešioliktifinalis
Edgardas Sečinskis – Seyedas Sajad Razavi (Iranas) 5:0.
aštuntfinalis
E.Sečinskis – Sota Ochai (Japonija) – pergalė anksčiau laiko.
ketvirtfinalis
E.Sečinskis – Maciejus Mazuras (Lenkija) 0:5.
šešioliktfinalis
Orestas Abazorius – Phumelela Mhlongo (Pietų Afrikos Respublika) – be kovos.
aštuntfinalis
O.Abazorius – Takeru Osaka (Japonija) 5:0.
ketvirtfinalis
O.Abazorius – Kembu Iriki (Japonija) 0:5.
Galutinė pasaulio čempinato medalių įskaita ( penkios geriausios rinktinės):
1. Japonija – 5 aukso, 4 sidabro ir 10 bronzos. Iš viso 19.
2 . Lietuva – 3 aukso, 1 sidabro ir 0 bronzos. Iš viso 4.
3. Lenkija – 0 aukso, 2 sidabro, 0 bronzos. Iš viso 2.
4. Sakartvelas – 0 aukso, 1 sidabro, 1 bronzos. Iš viso 2.
5. Bulgarija – 0 aukso, 0 sidabro, 2 bronzos. Iš viso 2.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.