Kiek atsimenu, kai jie žengdavo ant tatamio, jau iškart būdavo aišku – tai eina čempionai“, – likus dienai iki pasaulio kiokušin karatė čempionato lenkų Kielcų mieste šypsodamasis Lietuvos delegacijos atstovams kalbėjo šalies kiokušin karatė federacijos vadovas Romas Vitkauskas.
Dar ir tarptautinės federacijos viceprezidentas R.Vitkauskas savo žodžius palydėjo akimis rodydamas į du salėje sėdinčius trenerius – Paulių Klapatauską ir Margaritą Čiuplytę.
Abiems mūsų šalies rinktinės specialistams pavyko triumfuoti pasaulio kiokušin karatė čempionatuose. Iš viso lietuviai per kas ketverius metus vyksiančių svarbiausių kiokušin karatė pagal svorio kategorijas turnyrų istoriją yra šalies himno klausę penkis kartus.
Dukart tai padarė „Plaktuko“ pravardę pasaulyje turėjusi Margarita Čiuplytė, nugalėtojų taurę kėlusi 2009-siais Rusijos Sankt Peterburgo mieste ir 2013 metais – Vilniaus „Siemens“ arenoje, po kartą – Roma Mikšytė (1997), Paulius Klapatauskas (2001) ir Orestas Procas (2013).
Pasaulio vicečempionų titulus namo atsivežė kur kas daugiau sportininkų – septyni: 1997 metais Ona Jomantaitė, 2001-siais – Jurgita Tumaitė, Sandra Stanevičiūtė ir Gediminas Tankevičius, 2005 metais Donatas Imbras, 2013-siais Lukas Kubilius ir prieš trejus metus Astanoje I.Mikštaitė.
Bronzos medalių laimėtojais yra tapę 2013-siais Andrius Miseckas, Diana Mačiūtė, Rita Pivoriūnaitė, Gabija Gudeliauskaitė ir Diana Balsytė, 2017 metais L.Kubilius ir 2009-siais bei 2017 metais – I.Mikštaitė.
Šiemet Į Lenkijos Kielcų miestą, kuris labiau yra laikomas šalies rankinio sostine, atvyko 13 mūsų šalies sportininkų: Juras Sokolovas (Vilniaus „Saulės Ženklas“), Justinas Kvietka (Kauno „Rifas“), Eventas Gužauskas („Shodan“), Paulius Žimantas (Akmenės „Energija“), Edgardas Sečinskis („Saulės Ženklas“), Orestas Abazorius („Saulės Ženklas“), Brigita Svinkūnaitė („Rifas“), Evelina Bidžanova (Vilniaus „Atemi“), Valentyna Kurmin (Vilniaus „Ippon“), Rūta Brazdžionytė („Saulės Ženklas“), Inga Mikštaitė (Kauno „Kariai“), Aneta Meškauskienė (Anykščių „Takas“) ir Brigita Gustaitytė (Vilniaus „Budora“).
Tiesa, tryliktoji Lietuvos atstovė Valentyna Kurmin negalės debiutuoti čempionate, nes 21-erių mergina prieš turnyrą per treniruotę susilaužė ranką, tačiau nutarė palaikyti rinktinės narius Kelcuose.
Planetos čempionate per dvi dienas ant kelių tatamių grumsis 160 dalyvių iš 30 šalių, o turnyro formatas numato, kad sekmadienį čempionai paaiškės keturiose vyrų ir moterų svorio kategorijose.
Daugiausia savo atstovų – 44 kovotojus atsiuntė karatė šios sporto šakos pradininkai japonai, kaip ir lietuviai, 13 žmonių delegaciją išrikiavo šeimininkė Lenkija.
„Kaip trenerė aš pirmą kartą pasaulio čempionate. Tai nauja patirtis“, – kalbėjo dukart planetos čempionės titulą iškovoji 37-erių M.Čiuplytė.
Ji padės kovoti Vilniaus „Atemi“ klubui atstovaujančiai 26-erių Evelinai Bižanovai. Garsioji buvusi kiokušin karatė čempionė tikino, kad jos treniruojami vaikai ir jaunimas dar nėra pasirengę svarbiausioms Europos ir pasaulio turnyrų kovoms, tad pakviesta į nacionalinę ekipą padeda būtent E.Bižanovai siekti medalių.
– Lyg ir elementarus klausimas: kaip tapti kiokušin karatė pasaulio čempionu? – lrytas.lt paklausė M.Čiuplytės.
– Tas receptas nėra slaptas: treniruotis ir tikėti savimi. Gal atrodo keistai, tačiau aš visada turėjau savyje tam tikrą vidinį tikėjimą. Ir dar – kovinę dvasią.
Jei tau pavyksta pažadinti savyje tą dvasia, tai jau viskas, tuomet jau yra ta reikiama ugnelė. Tai ir yra tie du pagrindiniai dalykai, o treniruotės juos tik sustiprina.
Jei neturi tos kovinės dvasios, gali daryti ką nori, bet kažkada kūno jėgos tave apleis. Bet jei pagausi tą „arkliuką“, turėsi tą užsispyrimą, tuomet ta dvasia tiesiog pakels tave aukščiau esamo nuovargio ir jau tu tikrai būsi vertas čempiono titulo.
– Tapote dukart pasaulio čempione. Kodėl po paskutiniojo jūsų triumfo 2013-siais taip daugiau tarp Lietuvos kiokušin karatė atstovų ir neatsirado čempionų? Gal trenerių problemos – nesugeba parengti čempionų?
– Nemanau. Kaip čia pasakius – gal kažkiek turi įtakos ir tai, kad reikia ir po laiminga žvaigžde gimti (juokiasi). Na, juk negali visi gimsti po laiminga žvaigžde. To galutinio recpto, kodėl tampama čempionu, aš tikrai nežinau.
– Į Kelcus atvyko mūsų 13 narių rinktinė, kuri sieks aukščiausių apdovanojimų. Kaip trenerė, ar matote šioje Lietuvos delegacijoje sportininkus, kurie yra gimę po tą reikiama laiminga žvaigžde?
– Pasižiūrėsime šeštadienį, o ypač sekmadienį, kai pirmenybėse vyks lemiamos kovos dėl čempionų titulo. Bet manau, gal vis dėlto ir neverta viską suvesti į čempionų titulus, į nugalėtojų laurus.
Nes iš tikrųjų pastaruoju metu matome itin didelį kiokušin karatė sporto šakos augimą. Ypač Lietuvoje. Mūsų atstovų profesionalumas, kovotojų lygis pasaulio mąstu išaugo neįtikėtinai.
Tai, mano galva, yra kur kas didesnis pasiekimas. Taip, mes galime turėti naują pasaulio čempioną. Taip, tai suteiks dar papildomo stimulo sporto šakos progresavimui šalyje.
Bet jei ir sekmadienį to čempiono neturėsime, vis dėlto tas impulsas, kuris yra pas mus šalyje, po kažkiek laiko vis tiek duos vaisių – tikrai turėsime auksinį kiokušin karatė atstovą.
Nes esame tikrai pajėgūs kovoti dėl titulų. Nes kelias į čempionišką sostą jau yra nutiestas – tiek aš, tiek Paulius Klapatauskas, tiek ir Roma Mikšytė ar Orestas Procas tai padarė. Pasižiūrėsime, kas bus kitas tame sąraše.
– Tokijo olimpiados parodomojoje programoje debiutavo karatė varžybos. Tačiau ne kiokušin karatė, o tas klasikinis variantas, be jokio kontakto.
Nėra apmaudu, kad olimpinis komitetas ir žaidynių rengėjai pasirinko kitą karatė rušį?
– Žinoma, būtų tikrai labai gražu, jei kada nors kiokušin karatė taptų olimpine sporto šaka. Bet visada atsiranda tam tikri „bet“. Tuomet toks kvietimas į olimpinę šeimą gali įtakoti kiokušin karatė taisyklių pasikeitimus.
Tai būtų tam tikras žingsnis į nežinomybę – neaišku, kaip tas „olimpinis statusas“ pakeistų kiokušin karatė. Gali atsitikti taip, kad kiokušin karatė būtų „aplaužyta“ – būtų pareikalauta apriboti kontaktą tarp sportininkų, galimai atletams reikėtų dėvėti šalmus ar apsaugas.
Tad gali atsitikti ir taip, kad tikrasis kiokušin karatė prarastų savo veidą – neliktų tos sporto šakos, kurią mylime. Tad olimpinėje šeimoje mes galime nebūti tuo, kas esame dabar.
– Ar sapnuojate save vis dar ant tatamio ir kovojant su varžovėmis?
– Ne. Nesapnuoju. Bet kovą myliu ir jaučiu, kad tai mano. Kovos labai pasiilgstu. Bet kad sapnučiau – ne. Kitą vertus, žinojau ir žinau, kad šita sporto šaka yra mano.
Lietuvos kiokušin karatė rinktinės sudėtis pasaulio čempionate
Moterys:
iki 50 kg Brigita Svinkūnaitė
50–55 kg Evelina Bidžanova
55–60 kg Inga Mikštaitė, Rūta Brazdžionytė
virš 60 kg Aneta Meškauskienė, Brigita Gustaitytė
Vyrai:
75–85 kg Juras Sokolovas, Justinas Kvietka
virš 85 kg Eventas Gužauskas, Edgardas Sečinskis, Paulius Žimantas, Orestas Abazorius
