Prieš 30 metų Barselonoje vykusiose olimpinėse žaidynėse R.Ubarto dėka į viršų kilo Lietuvos trispalvę, o stadione grojo Lietuvos himnas. Tuomet lietuvis įveikė pasaulio rekordo savininką – vokietį Jurgeną Schultą.
Į istorijos vadovėlius savo vardą ir pavardė įsirašęs R.Ubartas teigia, kad įspūdžiai išliko ir iki šios dienos, o iškovotas medalis buvo skirtas ne jam, o visai Lietuvai.
„Prisiminimai gal kiek ir priblanko, bet pagrindiniai įspūdžiai pasiliko. Ir kaip sektoriuje diską mečiau, ir kaip ant pakylos stovėjau, ir kaip Lietuvos vėliavą kėlė, ir kaip himnas grojo.
O svarbiausias prisiminimas tai turbūt atsakomybės jautimas. Jaučiau, kad reikėjo pateisinti į mane dėtas dideles viltis. Buvau įvardijamas kaip vienas iš pretendentų laimėti olimpinį auksą ir ačiū Dievui man pavyko tai padaryti. Tas medalis yra Lietuvos garbei“, – kalbėdamas su lrytas.lt istorinę dieną prisiminė 62-ejų olimpinis čempionas.
Dabar R.Ubartas su pasimėgavimu stebi, kaip jo pėdomis žengia kiti lietuviai. Legendinis Lietuvos sportininkas netgi prognozuoja, kad 19-metis Mykolas Alekna gali pagerinti R.Ubarto buvusiam varžovui priklausantį pasaulio rekordą (74,08 m.).
– Ar tuo metu, kai laimėjote olimpinį aukso medalį susidomėjimas disko metimu buvo toks pat, kaip šiomis dienomis?
– Įdomus klausimas. Disko metimas visada buvo tokia sporto šaka Lietuvoje, kuri turėjo tąsą, tradicijas, aukščiausio lygio varžybose turėjome medalių. Aišku, krepšinis buvo numeris vienas, tą reikia pripažinti.
Disko metime viskas prasidėjo nuo Jono Anatolijaus Pociaus, mano amžinatilsyje trenerio Algimanto Baltušniko, kuris įvairiausius medalius skynė. Vėliau aš su Vaclavu Kidyku perėmė estafetę.
Ir manyčiau šis susidomėjimas po mūsų tik kilo ir kilo. Po mūsų atėjo Virgilijus Alekna, kuris du kartus tapo olimpiniu čempionu. Žmonės domėjosi, stebėjo ir tas susidomėjimas manau dar kils, nes dabar atėjo dar nauja karta – Andrius Gudžius ir Virgilijaus sūnus Mykolas, kuris jau 19-os metų demonstruoja rezultatus. Tai tik dar pridės susidomėjimo šia sporto šaka.
– Ar tikėjotės, jog net 2 kartus pamatysite, kaip disko metimas kyla į viršų Lietuvoje?
– Aš manau, kad taip. Mes visą laiką galvojome, kas bus po mūsų. Dabar pasaulio čempionate ant pakylos lipo 2 lietuviai. Tokiai mažai tautai kaip mūsų sunkiai įsivaizduojamas toks pasiekimas. Vieną kartą Europoje mes su V.Kidyku irgi dviese ant pakylos lipome, bet pasaulio čempionate to nebuvo.
O manau, kad tai dar gali būti ir ne paskutinis sykis. A.Gudžius dar savo žodžio nepasakė ir greitu metu varžybose galėsime pamatyti dar kartą vaizdą, kai ant garbės pakylos lips du Lietuvos sportininkai. Būtų fantastika.
– Mykolui Aleknai dar tik 19 metų. Kur yra šio jaunuolio lubos: ar galime tikėtis, kad netolimoje ateityje bus pagerintas ir pasaulio rekordas?
– Lubų kol kas nesimato. Negali sakyti, jog begalybė, bet vaikinas turėtų eiti gana toli ir manau, kad Jurgeno Schulto pasaulio rekordas gali pagaliau kristi. Manau, jog Mykolas turės tokių galimybių ir yra 23-ejų slovėnas Kristjanas Čehas. Iš šių vaikinų galime laukti gražių siurprizų.
Aišku, negalime nuvertinti ir Danielio Stahlio, kuris yra pasiruošęs diską mesti toli, tačiau panašu, jog pasaulio čempionate nesusitvarkė su nervais. Yra vyrukų, kurie gali pasigesinti į šį rekordą. Aišku, tam turbūt reikia ir sėkmės, ir gerų orų sąlygų, ir geros sportinės formos. Jeigu, šie dalykai sutaps, gali kristi ir J.Schulto rekordas, kuris laikosi jau 36 metus. Čia turbūt vienas ilgiausiai besilaikančių pasaulio rekordų.
– Kuo panašūs ir kuo skiriasi Mykolas Alekna nuo tėčio Virgilijaus?
– Manyčiau, jog Virgilijus Alekna buvo galingas, stiprus vyras, bet šiek tiek lėtesnis. Tuo tarpu Virgilijaus ir jo žmonos Kristinos vaisius davė tokį staigesnį subrendimą. Sakyčiau Mykolas iš tėčio gavo jėgą, tvirtumą, ramų charakterį, gerą psichologinę būseną, o mama davė greitį, koordinaciją, pergalių troškimą.
Gavosi tokia simbiozė, kad Mykolas yra gabus sportininkas ir artimiausiu metu tai bus gana didelė žvaigždė.
– Andriui Gudžiui jau 31-eri. Tai jau yra kaip ir piko metai ar jis dar gali gerinti savo rezultatus?
– Manyčiau, kad Andrius dar neapsakė savo galutinio žodžio. Visgi, 31-eri metai nėra kažkokia disko metimo pabaiga, čia yra mūsų branda. Gal kažkiek krenta greičio savybės, bet tokiame amžiuje turime patirtį, psichologiją, tvirtumą, žinome ko mums reikia ir tuos praradimus kompensuojame.
Aišku, Andrius turi vieną trūkumą – jis labai dažnai gauna traumas. Jeigu, jam pavyks kažkurį laiką išbūti be traumų, tada manyčiau, jog dar 5–7 metus gali mėtyti diską geriausiais rezultatais. Įtariu, jog jam pagrindinės varžybos dabar yra Paryžiaus olimpinės žaidynės.
Jis supranta, kad tai gali būti jo paskutinės olimpinės žaidynės ir jis turi parodyti viską, ką jisai gali. Manau, kad dabar bus labai įdomus laikotarpis, pradedant Europos čempionatu, kuris vyks rugpjūčio viduryje ir tęsiant kitais metais vyksiančiomis olimpinėmis žaidynėmis. Šitas laikotarpis bus labai įdomus disko metime.
– Artėja Europos čempionatas, ar galime tikėtis dar vieno įspūdingo lietuvių pasirodymo? Kokias vietas prognozuotumėte lietuviams?
– Prognozės yra toks dalykas. Aš manau, kad vienas medalis turėtų būti. Kaip ir prieš pasaulio čempionatą sakiau, dar vienas ant klaustuko. Tad ir dabar pasakysiu tokią pat prognozę. Praėjo maždaug mėnesis po pasaulio čempionato ir dabar svarbu, kaip kas sugebės išlaikyti sportinę formą. Čia yra pagrindinis dalykas.
Daugelis sportininkų manau koncentravosi, jog jų pikas būtų per pasaulio čempionatą. O dabar kaip šį piką išlaikyti ir pratęsti jau yra menas. Jei tą sugebės padaryti mūsų vyrai, manau galime tikėtis medalio. Na ir antro, bet ant klaustuko. Visko gali būti.
– Kas bus didžiausi A.Gudžiaus ir M.Aleknos varžovai?
– Manau, kad K.Čehas. Tačiau nenumesčiau dėmesio nuo švedų D.Stahlio ir Simono Petterssono, kurie iš tikrųjų sieks revanšo. Yra dar austras Lukas Weisshaidingeris, kuris gali iššauti, tačiau pagrindini varžovai bus K.Čehas ir abu švedai.
Pagal šių metų rezultatus ir užimtas vietas nematau, kad kažkas dar galėtų pasipriešinti. Tačiau pasaulio čempionate pirmas penkias vietas užėmė europiečiai, tad turėsime aukšto lygio varžybas Europoje.
