Auganti Lietuvos jachtų flotilė ir atsinaujinęs formatas
„Kuršių marių regata“ yra giliausias tradicijas Lietuvoje turintis buriuotojiškas renginys. Prasidėjusi gūdžiu sovietmečiu, su vos keliomis nedidelėmis ir gerokai padėvėtomis jachtomis, ši regata sugebėjo išaugti į pusšimtį įgulų iš visos Lietuvos sutraukiančias aukšto sportinio lygio varžybas.
Tačiau greta sportinės pusės ji buvo ir išliko tuo įvykiu, kuris kartą metuose ne tik suburia visą buriuomenę, bet ir į savo sūkurį įtraukia visus mylinčius vėją bei jūrą“, – teigia Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas Raimundas Daubaras.
Šiemet viena pagrindinių jubiliejinės regatos naujovių – atsinaujinęs regatos formatas, leisiantis kurti dar labiau konkurencingą sportinę atmosferą bei išlyginantis šansus dėl pergalės kovoti visų dydžių bei klasių jachtoms.
„Jau kelerius metus jautėme, kad regatoje startuojančių jachtų flotilė labai įvairėja ir plečiasi – čia susirenka ir didelės, naujesnių modelių jūrinės jachtos, ir mažesnių išmatavimų jachtos ir įvairaus pobūdžio sportinės kreiserinės jachtos, pavyzdžiui, „Platu 25“ ar „RS 280“ klasių laivynai.
Siekdami, kad varžybos visiems būtų kuo konkurencingesnės ir teisingesnės, atsižvelgdami į objektyvius jachtų skirtumus, šiemet, atnaujinome regatos formatą: buvo įsteigtos trys skirtingos įskaitos, kuriose tarpusavyje varžysis panašaus pajėgumo jachtos.
Kiekvienos įskaitos nugalėtojams bus įteikta viena iš trijų naujai įsteigtų pagrindinių regatos taurių“, – pasakoja Lietuvos buriuotojų sąjungos viceprezidentas kreiseriniam buriavimui Mantas Klimantavičius.
Trys naujosios įskaitos, kuriose įgulos kovos dėl regatos taurių, nuo šių metų regatos bus tokios: Didžiųjų jachtų, Mažųjų jachtų ir Sportinių jachtų įskaitos. Taip pat tradiciškai A. M. Brazausko taure bus apdovanojamas buriuotojų klubas, kurio nariai regatoje iškovos daugiausiai pergalių.
Atgaivintas ilgasis navigacinis etapas
Atsižvelgiant į pagrindinių didžiųjų jūrinių regatų patirtį, šiemet „Kuršių marių regatoje“ bus atgaivintas ir ilgas jūrinis, navigacinis etapas, kuris truks ne trumpiau nei 12 valandų ir kurio metu Baltijos jūroje ir Kuršių mariose besivaržančios įgulos finišo liniją kirs jau sutemus.
„Tokio pobūdžio etapas išmėgina įgulų ištvermę, jų taktinius, navigacinius sugebėjimus. Lenktyniaujant ilgesnėje atkarpoje tampa labai svarbu tinkamai nuspėti galimus vėjo pasisukimus, įvertinti akvatorijos subtilumus, sroves, vėjo sustiprėjimą ar susilpnėjimą lemiančias pakrantės charakteristikas ir pagal tai planuoti lenktynių distancijos įveikimo taktiką.
Kitaip tariant, tokio pobūdžio etapas, greta trumpesnių sportinių lenktynių, leidžia nustatyti iš tiesų universaliai geriausią buriuotojų komandą“, – pasakoja šiemet iš Latvijos jūrinio buriavimo čempionato Lietuvai auksą parvežusios jachtos „Nida III“ kapitonas Arūnas Burkšas.
Taip pat šiemet po ilgamečio darbo vyriausiojo regatos teisėjo poziciją Rolandas Žentelis užleis svečiui iš Kroatijos – vyriausiuoju teisėju bus pasaulinės buriavimo organizacijos „World Sailing“ tarptautinio teisėjo kategoriją turintis teisėjas Denis Marinovas, kuris buvo teisėju 2019 metų Pasaulio ORC jūrinio buriavimo čempionate.
Atidarymo Nidoje metu bus įžiebta legendinė Nidos švyturio šviesa
„Kuršių marių regata“ visuomet garsėjo ne tik kaip sportinės buriuotojų varžybos ant vandens, tačiau ir kaip šventinę nuotaiką visam pajūriui dovanojantis vasaros įvykis. Šiemet, regatai švenčiant jubiliejų, šventinę kranto programą taip pat papildė keli ypatingi akcentai.
Regatos atidarymo metu, liepos 26 dieną, Nidoje numatomas šventinis įgulų paradas link Nidos švyturio, kur, puoselėjant buriuotojiškas tradicijas, bus įžiebta senoji švyturio lempa, rodydavusi kelią link Nidos buriuojantiems Kuršių mariose.
„Dar tais laikais, kai regata vykdavo aplink visas Kuršių marias, taigi ir Rusijos akvatorijoje, šios švyturio šviesos pasirodymas horizonte tamsią naktį visuomet būdavo pirmasis namų ženklas. Pavargę lenktynių distancijoje įgaudavome naujo įkvėpimo ir ryžto skubėti link finišo. Tikiu, kad ne vienam buriuotojui šios legendinės šviesos įžiebimas sukels nuostabius nostalgiškus prisiminimus“, – džiaugiasi Lietuvos buriuotojų sąjungos viceprezidentas strateginiam vystymui Naglis Nasvytis.
Regatos uždarymo vakarą, liepos 30 d. Nidos gyventojus ir svečius džiugins „Kuršių marių regatos“ uždarymo koncertą Nidos prieplaukoje surengsianti grupė „Biplan“.
Regatos lenktynių dienomis tradiciškai nuo krantinės bus galima stebėti lenktynių startus, kur ties starto linija dėl geresnių pozicijų kovos beveik pusšimtis dalyvaujančių įgulų.
Liepos 24 ir 25 d. lenktynių startus geriausia gyvai stebėti nuo Kruizinių laivų terminalo Klaipėdoje, Smiltynės jachtklubo krantinės arba Klaipėdos molo. Startas tomis dienomis planuojamas 11 val.
Nidoje vyksiančių lenktynių startus liepos 27–30 d. geriausia stebėti nuo Nidos prieplaukos, nuo 11 val.
Nidoje kiekvieną vakarą po lenktynių visi kviečiami stebėti apdovanojimų ceremonijas ir pasigrožėti įspūdingiausiais regatos vaizdais didžiuliame ekrane ties regatos scena, greta Nidos prieplaukos.
„Kuršių marių regata“ organizuojama jau nuo 1954-ųjų ir šiemet įvyks jau 55-ąjį kartą. Tai – didžiausias buriavimo renginys Lietuvoje, kuris vadinamas rimčiausiu išbandymu Baltijos jūroje ir Kuršių mariose, mat per septynias dienas buriuotojai, nesvarbu, ar kepina saulė, ar pila lietus, turi įveikti penkis etapus – du Baltijos jūroje ir tris Kuršių mariose.
