Trečiadienio rytą šalies disko metimo gerbėjai buvo priguldę prie televizorių ekranų ir sekė geriausių 12 planetos disko metimo meistrų pasirodymą Judžine vykstančiame pasaulio lengvosios atletikos čempionate.
„Du pajėgūs švedai perdegė, Jamaikos atstovai ne itin buvo pasirengę kovoti, na, o Mylolas su Andriumi garsiai tėškė, kad mažytė Lietuva ir vėl yra disko metimo rungties favoritė“, – kalbėjo prieš 30 metų Barselonos olimpiadoje rugpjūčio 5-ąją pirmąjį žaidynių auksą nepriklausomos Lietuvos istorijoje laimėjęs R.Ubartas.
Pirmą kartą per 18-os pasaulio čempionatų istoriją du lietuviai toje pačioje rungtyje iškovojo medalius.
Dukart olimpinio čempiono Virgilijaus Aleknos sūnus 19-metis Mykolas Alekna po ketvirtojo sėkmingo metimo, nusviedęs įrankį 69 m 27 cm, pasidabino sidabro apdovanojimu, o 12 metų vyresnis Andrius Gudžius, diską toliausiai numetęs 67 m 55 cm, iškovojo bronza.
Lietuvius aplenkė tik slovėnas Kristjanas Čehas, trečiu bandymu įrankį nusviedęs 71 m 13 cm ir pagerinęs nuo 2005-ųjų Virgilijui Aleknai priklausiusį pasaulio čempionatų rekordą, kuris siekė 70 m 17 cm.
Du medalius disko metimo rungtyje lietuviai yra iškovoję tik Europos čempionate 1986-aisiais Štutgarte, kai Romas Ubartas tapo čempionu, o dabartinis A.Gudžiaus treneris Vaclovas Kidykas pelnė bronzą.
„Žinoma, dabar jau reikia galvoti ir apie po dvidešimties dienų startuosiantį Europos čempionatą bei 2024-ųjų Paryžiaus olimpiadą.
Tai, kad mes turime tokius disko metikus, dabar jau taps savotišku vilčių laikotarpiu – dalyvavimas ir būvimas finale jau nieko netenkins“, – dėstė savo mintis disko metimo sektoriuje treneriu dirbantis R.Ubartas.
– Kaip įvardintumėte šią sėkmę?, – lrytas.lt paklausė Europos čempiono ir dviejų olimpinių apdovanojimų savininką R.Ubartą.
– Visai mūsų lengvosios atletikos šeimai tai tikra euforija. Galime tik pasidžiaugti, kad nenutrūko tradicijos ir turime puikų tęstinumą disko metimo serktoriuje. Ir mažiausiai šio sektoriaus madas dar diktuosime penketą metų tikrai.
Kitą vertus, mūsų sportininkams palinkėčiau kuo greičiau atsikratyti tų pergalingų nuotaikų ir jau užmiršti tą pasirodymą Judžine.
Suprantu, kad skamba keistai, tačiau patirtis sako, kad kuo greičiau atsikovošėji nuo šviečiančio pergalės ūko, tuo labiau tobulėji ir sieki kitų aukštumų.
Kaip sakoma, jie turi palikti mums džiaugtis medaliais, o patys privalo eiti toliau.
Manau, A.Gudžius puikiai žino, kad visas sėkmes reikia priimti kaip kasdienį įvykį – šiandien džiaugiesi, rytoj vėl į treniruotę. Tą patį greičiausiai žino ir M.Alekna – tėtis jam papasakojo. Ir dabar reikia mąstyti apie pasirengimą svarbiausiam sporto renginiui – Paryžiaus olimpiadai.
– Jei kalbėsime apie M.Alekną, jam tik 19 metų ir didžioji karjeros dalis dar priešakyje. Savo žodį Judžine tarusiam A.Gudžiui jau 31-eri. Kiek dar jis gali žibėti tarptautinėje arenoje?
– Nereikia nurašyti A.Gudžiaus – disko metimo atstovų branda yra 35 metai. Taip, jei kalbėsime apie Andriaus sportinės karjeros amžių, jo greičio savybės krito, gal kažkur trūksta ir jėgos.
Tačiau su laiku patyręs sportininkas tai kompensuoja savo koncentracija, „fiziniu sprogimu“ reikiamu momentu. Tai vadinama patirtimi, kuri atsiranda su laiku ir treniruotėse jo neįgausi.
Tad gal nereikia kalbėti apie A.Gudžių kaip apie veteraną – manau, jis dar bus elite 5–6 metus. Ir Paryžiaus olimpiadoje jį matysime. Kaip dėl 2028-ųjų Los Andželo olimpiados, tai reikia žiūrėti. Svarbu, kad Andrius neturėtų tokių bėdų, kurios jį persekiojo su traumuota pėda.
– Kokios mintys apie Mykolo Aleknos karjerą?
– Iš esmės, net nežinau ką pasakyti. Tai fenomenas. Mykolui vos 19 metų, jo svoris dar nesiekia 100 kilogramų, bet tiek greitis sektoriuje, tiek metimo technika, tiek ir motyvacija kovoti yra neįtikėtina. Jis sutvertas disko metimui.
Dar labiau mane stebina tas faktas, kad jis, svarbiausių varžybų debiutantas, visiškai buvo ramus Judžine. Jo nervai geležiniai, jis psichologiškai neišmušamas iš vėžių.
Tai dovana, kurią turi ne visi disko metikai ir tai labai didelis pranašumas. Tai Mykolo išskirtinumas ir manau, kad tai akivaizdūs žvaigždės požymiai.
– Jūs Barselono olimpiadoje metėte 65 metrus, toliausiai per karjerą diską švystelėjote 70 metrų. Dabar jauni atletai ramiai meta ir 71 metrą. Kaip tai paaiškinti?
– Galima juokauti, kad gal saulė dabar galingiau šviečia ir taip įtakoja diskininkų rezultatus (juokiasi). Jei rimtai, tai gal reikėtų daryti tam tikras studijas, kaip per dešimtymetį keitėsi metimo technika, kokie atletai ateina į disko sektorių, kokią treniruočių metodiką taiko geriausiųjų diskininkų treneriai.
Sakysime, pasaulio čempiono Kristjano Čeho ūgis yra 207 cm – tai tikrai turi įtakos metimui, bet tai tik dalis sėkmės formulės. Tikrai negaliu atsakyti, kas lemia rezultatų šoktelėjimui į viršų per pastaruosius penketą metų.
– Kokią ateitį prognozuojate disko metimui?
– Jei kalbėsime apie pasaulio rekordą, kurį 1986 metais pasiekė vokietis Jurgenas Schultas ir kuris yra 74 m 8 cm, tai jis greitu laiku turėtų kristi.
Žinoma, reikia ne tokio uždaro stadiono, kuris yra Judžine, kur vėjas neturi jokios įtakos. Disko metikams reikia dešinio priekinio vėjo, tada ir rekordas kris. Juk vokiečiui tada pasisekė būtent su šiuo vėju...
Ir toliau disko metimo sektoriuje vyks arši kova tarp dviejų arba trijų favoritų – visą laiką kalbėsime apie jų priešpriešą. Taip buvo visada – disko metikų daug, tačiau Virgijus Alekna kovojo su Robertu Fazekasu, po to su Gerdu Kanteriu.
Atėjo A.Gudžiaus laikas ir jis sprendė klausimus sektoriuje su Danieliu Stahliu. Ir dabar galiu pasakyti, kad ateinačius kokius ketvertą metų aršiausia kova dėl pirmosios vietos vyks tarp K.Čeho ir M.Aleknos – jie dabar yra tie sportininkai, kurie bus svarbiausi disko metimo pasaulyje ir jie dalinsis titulus.
– Ar galime tikėtis, kad Lietuvoje užgims ir dar viena disko metimo žvaigždutė ir jau turėsime net tris mūsų atstovus tarptautinėje arenoje?
– Šiuo atveju labai didelių iliuzijų nereikia turėti. Duok dieve, kad kažkas atsirastų, bet...
Ateina aukštų vyrukų į disko metimo treniruotes, tačiau negaliu pasakyti, kad šiai dienai jau turėtume kažką, kas galėtų prisijungti prie M.Aleknos ar A.Gudžiaus.
Gal net reikia kalbėti, jog greičiau atsiras disko metimo sektoriuje elitinė Lietuvos sportininkė. Turime tam tikrų variantų. Vis dėlto reikia tik džiaugtis, kad ir toliau tęsiame galingą mūsų šalies disko metikų rengimo tradiciją ir matome to rezultatus.
