„Nuvilia dabartinė sporto politikos būklė. Sugriovę ilgus metus Lietuvoje egzistavusią sporto valdymo sistemą iš esmės nepasiūlėme nieko efektyvesnio.
Sporto šakų federacijos šiandien tampo pernelyg striuką finansinės paramos antklodę neatlikdamos vaidmens, kuris joms buvo patikėtas reformuojant Kūno kultūros ir sporto departamentą (KKSD). Nebeturime patikimai veikiančios aukšto meistriškumo sportininkų rengimo sistemos – sportininkai dažnu atveju paliekami likimo valiai.
Kiek dar turime patirti nusivylimų olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose, kad atsibustume ir pripažintume: toliau šitaip plūduriuoti nebegalima!“ – savo metiniame pranešime pabrėžė G.Nausėda.
Tai buvo žodžiai, skirti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM), kuri dar balandį niekaip negalėjo apsispręsti, kiek ji valdo sporto pinigų ir kiek įpareigos jų skirstyti naujai kuriamai Nacionalinei sporto agentūrai (NSA), kurios darbo pradžia turi būti liepos 1-oji.
Nuo 1990-ųjų veikęs, fiziniu aktyvumu ir aukšto meistriškumo sportininkais bei jų finansais besirūpinęs KKSD išnyko 2020-aisiais, o visos jo funkcijos buvo perduotos ŠMSM.
Tačiau ministerija tiesiog susižėrė sporto pinigus po savo sparnu, bet net neplanavo rūpintis šios srities specialistais. Kadaise 38 darbuotojus turėjęs ir vėliau iki 30 susimažinęs KKSD į ministeriją 2022 metų vasarą delegavo vos penkis.
Buvo tvirtinama, neva Lietuvos sportui po tokių reformų sutaupyta apie 200 tūkst. eurų iš algų fondo.
Bet dabar daugelis pirštu beda į J.Šiugždinienės vadovaujamą ŠMSM, kuri tik stebi beviltišką šalies sporto smigimą.
„Aš neturiu nieko gero pasakyti – ministerija jokių realių sporto veiksmų nevykdo“, – apie situaciją šalies sporte kalbėjo D.Šaluga, beveik šimtą sporto organizacijų vienijančios Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) vadovas.
„Blogiausia tai, kad viskas šalies sporte dabar dėliojama chaotiškai, nebeliko jokios sporto įgyvendinimo politikos.
Visos lėšos panaudojamos neefektyviai, nėra kas koordinuotų tų 120 mln. eurų skirstymą“, – dar pernai nevykusį ŠMSM darbą komentavo E.Urbanavičius, buvęs KKSD direktorius, dabar pakviestas vadovauti Nacionalinei sporto federacijų asociacijai, kuri tapo prieš Lietuvos tautinį olimpinį komitetą (LTOK) susivienijusių organizacijų priebėga.
„Vis dar ieškau žmonių, kurie norėtų su manimi susilažinti dėl garsios ministerijos sporto plėtros dešimtmečio programos, kurioje kalbama apie 100 Lietuvos olimpiečių 2028-ųjų Los Andželo olimpiadoje. Niekas nesutinka lažintis dėl to „šimtuko“, nes mato, kaip blogai viskas su Lietuvos sporto strategija“, – dėl ŠMSM veiklos ironizavo LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė.
Prezidentui G.Nausėdai išsakius nusivylimą esama sporto politika J.Šiugždinienė suskubo nevykusiai teisintis: „Palaukti tų medalių turbūt dar turėsime, nes, ką nors sunaikinus, atstatyti nėra taip lengva.“
Ministrė taip pat tikino niekuo dėta dėl ankstesnių sporto vadovų ir Vyriausybės sprendimų naikinti KKSD: „Nežinau, kam prezidentas adresavo kritiką, bet tikrai dėl KKSD uždarymo aš negalėčiau prisiimti jokios atsakomybės, nors bendrai man nesmagu, kad politikoje vyksta tokie dalykai. Lengviausia perkelti atsakomybę nuo vieno prie kito. Aš, kaip sporto ministrė, prisiimu atsakomybę už tai, ką turiu padaryti, kad situacija keistųsi.“
Politikė aiškino kaip panacėjos laukianti Nacionalinės sporto agentūros veiklos pradžios, kuri imsis sporto politikos: „Tą sistemą užkurs ir pastatys ant naujų bėgių.“
Apie 70 mln. eurų NSA iš pradžių planavusi skirti ŠMSM artėjant liepos 1 dienai biudžetą jau apmažino iki 60 milijonų. Bet NSA žada plėstis net labiau už KKSD – agentūroje galimai dirbs 34 darbuotojai, o jai išlaikyti numatoma apie 1,7 mln. eurų per metus. Tai sudarys iki 3 procentų administruojamų sporto lėšų.
„Buvau aš toje darbo grupėje, kurioje mes metus kalbėjomės apie agentūrą. Buvo begalė siūlymų, aptarimų.
Galvojate, kad į ką nors buvo atsižvelgta? Lygiai nulis. Ta pati padėtis kaip ir po KKSD sugriovimo: federacijos tiesiog supažindinamos su faktu dėl naujo darinio“, – kalbėjo LSFS vedlys D.Šaluga, vadovaujantis ir Bokso federacijai.
Šis žinomas sporto veikėjas apgailestavo, kad NSA darbas bus finansuojamas iš esamo šalies sporto biudžeto, taigi papildomai pinigų neatsiras.
„Mums bandoma aiškinti, kad agentūra – panacėja Lietuvos sportui. Tačiau realiai tai bus dar vienas sportui užmautas apynasris, kuris tik stebės, kaip naudojami ir taip nedideli pinigai.
Galime kalbėti apie tvarką sporte, tačiau visi žinome, kad daugelyje federacijų dirba po kelis žmones ir jie nėra buhalterinių ataskaitų asai. O ta NSA užsiims auditais, pinigų skaičiavimais, bet ne sporto plėtra.
Kada galvosime apie sporto plėtrą? Dabar sporto bendruomenė yra sau, o tas nesuprantamas sporto laivas – sau. Galimybių susitikti jiems dabar nematau“, – teigė D.Šaluga.
LSFS vadovas ypač pasigedo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos valdžios noro padėti federacijoms: „Turi būti sukviestos sporto organizacijos, surengti mokymai, pateikti paaiškinimai, kaip bus gyvenama ateityje. Užuot tai padarius, – tik galimo biurokratinio vėzdo šešėlis.“
