Toks R.Meilutytės grįžimas į tarptautinę sceną Lietuvoje sukėlė euforiją.
„Pirmiausiai džiaugiuosi, kad ji grįžo į plaukimą ir tikiuosi, kad ji nesuostos plaukti toliau bei dalyvaus olimpinėse žaidynėse. O vienintelis tikslas buvo, kad jinai sugrįžtų į plaukimą ir mėgautųsi toliau. O keliamų tikslų jokių nebuvo“, – lrytas.lt sakė Ž.Ovsiukas.
R.Meilutytė savo sugrįžimą šiemet pradėjo nuo Lietuvos čempionato, tačiau iškart pabrėžė, kad niekam nieko nežada – stebės, kaip jaučiasi pati ir tada spręs, ar dalyvaus kituose čempionatuose. Apie R.Meilutytės karjeros pabaigą kalbos ėmė sklisti dar 2019 metų pavasarį, kai pasklido žinia, kad „Auksinė žuvelė“ nustojo treniruotis. Tų pačių metų gegužės 22 dieną R.Meilutytė patvirtino, kad baigia profesionalės karjerą.
Vos 22-ejų sportininkė tuomet prakalbo ir apie psichologinį svorį bei norą atrasti save.
Sekmadienį į Lietuvą sugrįžusį R.Meilutytė taip pat teigė, kad sau tikslų rodyti rezultatus nesikėlė, o ir spaudimo jokio nejautė.
„Ne. Nebuvo tokio „grįšiu, kad pasisektų“. Grįžau, nes tai man gerą daryti. Nejaučiu spaudimo kažkokio rezultatus rodyti“, – sakė plaukikė.
Tuo tarpu plaukimo rinktinės treneris pridūrė, jog iš Rūtos dabar norima tik vieno dalyko.
„Dabar ji mėgaujasi, o iš jos nieko nesitikima. Norima, kad ji mėgautųsi toliau, mėgtų plaukimą ir toliau plauktų. Be galo džiaugiuosi matydamas ją vėl aukščiausio lygio varžybose“, – teigė treneris Ž.Ovsiukas.
Nepaisant to, kad R.Meilutytės sugrįžimas į aukščiausio lygio varžybas buvo įspūdingas, sportininkė dėl savo ateities vis dar nieko žadėti nenori. Lietuvos rinktinės treneris taip pat apie plaukikės ateitį nesiruošia kalbėti per anksti.
„Pirmiausiai palaukime tolesnės eigos. Kaip ji mėgausis, kokius sau tikslus kelsis ir tada galėsime kalbėti apie ateitį. Dabar yra smagus momentas, kad jai patinka. Ji sugrįžo ir aukščiausiu lygiu. Dabar tuo džiaukimės ir norėkime, kad R.Meilutytė toliau tęstų savo sportinę karjerą, mėgautųsi tuo ką daro, bei džiugintų kitus“, – apie „auksinės žuvelės“ ateitį kalbėjo Ž.Ovsiukas.
– Ar tuo metu, kai Rūta buvo paskelbusi apie karjeros pabaigą dar tikėjotės, jog ji sugrįš į profesionalų sportą? Ar bendravote tuo metu su ja?
– Čia vėlgi buvo žmogaus apsisprendimas – ar pertrauką daryti, ar baigti karjerą. O keliai visą laiką visiems atviri ir negali nei spausti, nei kažko tikėtis. Paprasčiausiai sudarai sąlygas sugrįžti ir jeigu jie nori, bei gali, visada yra laukiami.
– Kokia yra R. Meilutytės įtaka ir svarba Lietuvos plaukimui? Ar po tokių pergalių pagausėja vaikų skaičius baseinuose, gal dar kažkaip tai pasireiškia?
– Tokios statistikos neskaičiuojame. Bet visi turbūt jaučiame, kad bet kokią lietuvių pergalė, bet kurioje sporto šakoje yra pavyzdys ir pasididžiavimas savo šalimi. Tai iš tiesų užveda.
– Pasaulio čempionate Kotryna Teterevkova buvo šalia medalio, o asmeninio rekordo pakartojimas, pasiektas dar šiais metais Alytuje, būtų leidęs jį iškovoti. Kas lemia, kad Lietuvos turnyruose plaukiama greičiau?
– Pavyzdį galima paimti iš bet kurios sporto šakos. Kai varžotės su draugu – yra vienas įtampa, kai reikia kautis su rimtu varžovu – jau būna kitaip. Čia ir yra tas momentas. Pasaulio čempionatas yra tik kartą per 2 metus, šio čempionato dar ilgiau reikėjo laukti.
Pasirepetuoti ir pasibandyti niekas neduoda, reikia viską padaryti iš vieno karto. Dabar reikia pasidaryti analizes ir po jų bus galima daryti išvadas. O vien tai, kad Kotryna plaukė pasaulio čempionato finale jau yra pagirtina ir tai parodo sportininkės lygį.
– Danas Rapšys medalių neiškovojo, tačiau tam trukdė ir patirta kaklo trauma. Kokio rimtumo tai buvo trauma ir kaip galima vertinti jo pasirodymą?
– Jeigu traumuotas žmogus, jo vertinti nereikia. Paprasčiausiai yra pagirtina, jog jis sugebėjo kovoti traumuotas, bandė, nepasidavė. O vertinti nėra kaip.
– Andrius Šidlauskas pasiekė vieną finalą ir vieną pusfinalį. Ko jam dar trūksta, kad galėtų kovoti dėl medalių?
– Paprasčiausiai nepasisekė. Finalas jau yra pasiekimas. O kitose distancijose yra momentų, kuriuos analizuojame toliau ir rasime priežastis.
– Dvi estafetės rungtys – dvi diskvalifikacijos. Kur buvo bėdos? Treniruočių trūkumas estafetėms, psichologija ar kažkas kito?
– Čia yra sportas ir čia pakartoti niekas neleidžia, ypač estafetėse. Pirmoje diskvalifikacijoje klaida buvo perdavime ir viską lėmė dvi šimtosios. Yra buvę ir amerikiečiai, ir kinai, ir šiame čempionate ne viena komanda buvo diskvalifikuota už tai. Galite įsivaizduoti ką reiškia dvi šimtosios.
O antroje estafetėje irgi atsirado pakitimai taisyklėse ir dabar filmavimas po vandeniu leidžia pamatyti dar smulkesnes klaidas. Posūkis, kuriame suklydo Andrius Šidlauskas buvo visiškas atsitiktinumas, kurio net nebuvo galima numatyti.
Dėl tokios klaidos šiose varžybose buvo diskvalifikuotas tikrai ne vienas dalyvis. Ta pati italė, kur vėliau Rūta pateko į pusfinalį, už tą pačią klaidą buvo diskvalifikuota. Galite įsivaizduoti kokio lygio dabar yra teisėjavimas ir visos smulkmenos yra pastebimos.
– Kaip bendrai vertintumėte Lietuvos pasirodymą čempionate?
– Visada yra kur tobulėti, o iškovoti medaliai yra pasisekimas. Ne tik, bet ir Rūtos sugrįžimas į rinktinę, Kotrynos patekimas į finalą yra didžiulė sėkmė. Džiaugsmas, jog turime rimtą komandą, prie kurios dar gali prisijungti ne vienas mūsų plaukikas ir olimpinėms žaidynėms turėsime rimtą komandą.
