„Šios žaidynės mums reiškia galimybę lietuviams iš viso pasaulio sukurti įsimintiną sporto šventę, parodyti Druskininkų grožį, padovanoti daug gerų emocijų ir, be abejo, laukti šventės svečių sugrįžtant“, – teigia vidurvasarį atvykti į Druskininkus visus kviečiantis miesto meras Ričardas Malinauskas.
Kas ketverius metus vykstantis renginys kaskart pritraukia ne tik tūkstančius lietuvių sportininkų iš viso pasaulio, bet ir daugybę sporto entuziastų iš Lietuvos ir aplinkinių šalių. Todėl peršasi klausimas – kuo ypatingos šios žaidynės ir ką įdomaus išvysime šių metų renginyje?
Turėjo kitą pavadinimą
Tarpukariu „Lietuvos tautine olimpiada“ vadintos žaidynės pirmą kartą surengtos dar 1938 metais Kaune, bet vėliau nevyko 40 metų. Galiausiai, 1978 metais renginį Toronte atgaivino Šiaurės Amerikos Fizinio Auklėjimo ir Sporto Sąjunga (ŠALFASS), davusi Pasaulio lietuvių sporto žaidynių pavadinimą.
„ŠALFASS tapo pagrindine išeivijos lietuvių sporto mėgėjų organizacija, todėl dar 1976 metais pasiūlė surengti pasaulines lietuviškas sporto žaidynes bei pažymėti dvi sukaktis – 60 metų Lietuvos Nepriklausomybės ir 40 metų nuo Tautinės Olimpiados Kaune“, – paaiškino ŠALFASS organizacijos prezidentas Laurynas Misevičius.
Dalyvių skaičius išaugo trigubai
Pirmosiose Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse dalyvavo 1200 dalyvių, tuo metu šiais metais į Druskininkus žada susirinkti per 3000 dalyvių iš 23 šalių. Didžiausios užsienio lietuvių delegacijos, kaip įprastai, turėtų atvykti iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir Jungtinės Karalystės.
Penkių metų pertrauka
1978 metais Toronte atgaivintos žaidynės vėliau vyko Čikagoje ir Adelaidėje, o nuo 1991 metų rengiamos Lietuvoje. XI-osios žaidynės turėjo vykti praėjusią vasarą, bet, dėl pandemijos, nukeltos į šiemet, todėl pirmą kartą nuo 1978-ųjų metų, turėtų ne ketverių, o penkerių metų pertrauką.
Stebina sportų įvairove
Šių metų Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse išvysime net 29 atskiras sporto rungtis. Be populiariųjų sportų – krepšinio, futbolo ar tinklinio – sportininkai mėgėjai taip pat varžysis biliardo, šaudymo iš lanko, petankės, golfo, šachmatų, smiginio, sportinės žūklės, kalnų slidinėjimo, boulingo ir daugybėje kitų sportų.
Bus siekiama Lietuvos rekordo
Trečiąją žaidynių dieną Rolandas Žukauskas sieks Lietuvos atsispaudimų nuo žemės rekordo. Dar 2013 metais per 8 val. 14 min. laikotarpį net 14 014 atsispaudimų atlikęs sportininkas šįkart mėgins pasiekti daugiausiai atsispaudimų nuo žemės per 6 valandas šalies rekordą. Žiūrovai tai gyvai stebės Druskininkų kultūros centre.
Vido Bareikio koncertas ir lazerių šou
Keturias dienas truksiančioje sporto šventėje nebus apsieita ir be pramogų. Liepos 14 dieną į kelionę aplink Lietuvą bus išlydėti Jungtinės Karalystės dviratininkų komanda, o vakare lauks teatralizuota eisena „Aš –Lietuva“ su 250 metrų ilgio Lietuvos Vėliavos nešimu.
Penktadienį dienos vakarą žiūrovų lauks vieno žinomiausių Lietuvos atlikėjų Vido Bareikio koncertas, po kurio muzikinis vakaras tęsis su DJ bei šviesų ir lazerių šou. Kiekvienos dienos vakarą laukia tos dienos nugalėtojų apdovanojimai. Liepos 16 dieną taip pat vyks konferencija „Pasaulio lietuvių sporto istorija ir ateities vizija“.
