„Neturiu ko pasakyti – ministerija jokių realių sporto veiksmų nevykdo“, – net nebandydamas apvilkti į neutralumo pakuotę apie situaciją šalies sporte kalbėjo Lietuvos sporto federacijų sąjungos vadovas Darius Šaluga.
Nuo 1990-ųjų veikęs, fiziniu aktyvumu ir aukšto meistriškumo sportininkais bei jų finansais besirūpinęs Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD) Lietuvos sportui toliau gyventi palinkėjo 2020-aisiais, o visos jo funkcijos buvo perduotos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM), kuri tiesiog susižėrė sporto pinigus po savo sparnu, tačiau net ir neplanavo galvoti apie šios srities specialistų darbo vietų kūrimą pas save.
Kadaise 38 darbuotojus turėjęs ir iki 30 susimažinęs KKSD į ŠMSM 2022 metų vasarą delegavo vos penkis.
Buvo teigiama neva Lietuvos sportui sportui po tokių reformų sutaupyta apie 200 tūkst. eurų iš algų fondo.
Tačiau jau po dvejų metų prezidentas G.Nausėda aiškiai bedė pirštu į ministrės Jurgitos Šiugždinienės vadovaujamą organizaciją, kuri tik stebi beviltišką šalies sporto smigimą.
„Nuvilia dabartinė sporto politikos būklė. Sugriovę ilgus metus Lietuvoje egzistavusią sporto valdymo sistemą, iš esmės nepasiūlėme nieko efektyvesnio.
Sporto šakų federacijos šiandien tampo pernelyg striuką finansinės paramos antklodę neatlikdamos vaidmens, kuris joms buvo patikėtas reformuojant Kūno kultūros ir sporto departamentą. Nebeturime patikimai funkcionuojančios aukšto meistriškumo sportininkų rengimo sistemos – sportininkai dažnu atveju paliekami likimo valiai.
Kiek dar turime patirti nusivylimų olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose, kad atsibustume ir pripažintume – toliau šitaip plūduriuoti nebegalima!“ – taškus dėliojo G.Nausėda.
Tai buvo žodžiai, skirti ŠMSM, kuri dar balandį niekaip negalėjo apsispręsti, kiek ji vis dėlto valdo sporto pinigų ir kiek jį įpareigos jų skirstyti naujai kuriamai Sporto agentūrai, kurios darbo pradžia turi būti liepos 1-oji.
„Blogiausia, kad viskas šalies sporte dabar dėliojama chaotiškai, nėra jokios sporto įgyvendinimo politikos. Visos lėšos panaudojamos neefektyviai, nėra kas koordinuotų tų 120 mln. eurų panaudojimą“, – dar praėjusiais metais pavojaus varpais dėl nevykusio ŠMSM darbo skambino įkurtos Nacionalinės sporto federacijų asociacijos vadovas, iš KKSD direktoriaus pareigų pasitraukęs Edis Urbanavičius.
Kalti kiti
Vos tik prezidentui G.Nausėdai išsakius nusivylimą esama sporto politika, ministrė J.Šiugždinienė BNS suskubo tvirtinti, kad atstatyti tai, kas buvo sugriauta, nėra lengva.
„Palaukti tų medalių turbūt dar turėsime. Nes kažką sunaikinus atstatyti nėra taip lengva“, – Seime bandė ministerijos mundūrą ginti švietimo, mokslo ir sporto ministrė.
Tačiau J.Šiugždinienė „nusiplovė rankas“ dėl buvusių sporto vadovų ir Vyriausybės sprendimų panaikinti KKSD.
„Nežinau, kam Prezidentas adresavo kritiką, bet tikrai dėl Sporto departamento uždarymo aš negalėčiau prisiimti jokios atsakomybės, nors bendrai man nesmagu, kad vyksta tokie dalykai politikoje, – kalbėjo J. Šiugždinienė. – Lengviausia – perkelti atsakomybę nuo vieno prie kito.
Aš, kaip sporto ministrė, prisiimu atsakomybę už tai, ką turiu padaryti, kad situaciją keistųsi“.
J. Šiugždinienė aiškino, kad kaip panacėjos ji laukia Nacionalinės sporto agentūros veiklos pradžios, kuri imsis sporto politikos, suvienodins negalią turinčių ir neturinčių sportininkų stipendijas, kaip ji sakė „tą sistemą užkurs ir pastatys ant naujų bėgių“.
„Tai žingsniai, kurie veda medalių link, bet medaliai neatsiranda per dieną, neatsiranda ir per metus. Tam reikia užauginti sportininkų kartą“, – aiškino ministrė.
„Vis dar ieškau žmonių, kurie norėtų su manimi susilažinti dėl garsios ministerijos sporto plėtros dešimtmečio programos, kurioje kalbama apie 100 Lietuvos olimpiečių 2028-ųjų Los Andželo olimpiadoje.
Niekas nesutinka lažintis už tą „šimtuką“, nes mato, kaip blogai viskas su Lietuvos sporto strategija“, – dėl ŠMSM pagyrų ironizavo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
Agentūra – lyg panacėja
Pradžioje apie 70 mln. eurų sporto biudžeto administravimo darbų kuriamai Nacionalinei sporto agentūrai (NSA) planavusi ŠMSM artėjant liepos 1 dienai jį jau apmažino viešuose savo pranešimuose iki 60 milijonų.
Maža to, Sporto agentūra dabar žada plėstis net labiau už buvusios sporto mekos – KKSD ribas: joje galimai dirbs jau 34 darbuotojai, o NSA išlaikymui numatoma apie 1,7 mln. eurų per metus.
Tai sudarys iki 3 procentų administruojamų sporto lėšų.
„Buvau aš toje darbo grupėje, kurioje mes metus kalbėjomės apie tą agentūra, buvo begalė siūlymų, aptarimų.
Galvojate, kad į ką nors buvo atsižvelgta? Lygiai nulis.
Ta pati situacija, kaip ir po KKSD sugriovimo – federacijos yra pastatytos prieš faktą dėl naujo darinio“, – kalbėjo LSFS vedlys 46-erių D.Šaluga.
Jis apgailestavo, kad agentrūros darbas iš esmės bus finansuojamas iš esamo šalies sporto biudžeto, tad papildomai pinigų neatsiras, o tos kadaise sutaupytos sporto lėšos atsirūgs nemenkais milijoniniais nuostoliais.
„Dabar mums bandoma aiškinti, kad agentūra – panacėja Lietuvos sportui. Tačiau šiai dienai tai dar vienas apynasris sportui, kuris tik stebės, kaip naudojami ir taip nedideli pinigai.
Viskas tvarkoje, galime kalbėti apie tvarką sporte, tačiau visi žinome, kad federacijose dirba po kelis žmones ir jie nėra buhalterinių ataskaitų asai.
O ta NSA užsiims auditais, pinigų skaičiavimais, bet ne sporto vystymu. Ponai, kada galvosime apie sporto vystymą?
Viena, ką galiu pasakyti – šiai dienai sporto bendruomenė yra sau, o tas nesuprantamas sporto laivas – sau. Šansų susitikti jiems dabar nematau“, – pasakojo D.Šaluga.
LSFS vadovas pasigedo ŠMSM valdžios noro padėti federacijoms.
„Turi būti sukviestos sporto organizacijos, kažkokie mokymai, paaiškinimai, kaip bus gyvenama ateityje. Vietoj to – tik galimo biurokratinio vėzdo šėšėlis“, – kalbėjo D.Šaluga.
Stipendijų ateitis neaiški
„Ministerija dar galės bandyti išplaukti ant mūsų didžiųjų profesionalų pečių – Andriaus Gudžiaus, Lauros Asadauskaitės, Dano Rapšio po dvejų metų vyksiančiose Paryžiaus žaidynėse.
Kas bus toliau, kaip gyvens būsimi elitiniai sportininkai, kurie jau liepą neteks mūsų stipendijų, aš nežinau“, – svarstė apie geriausiųjų šalies atletų situaciją LTOK vadovė Daina Gudzinevičiūtė.
Dvidešimties Seimo narių ir Seimo finansų ir biudžeto komiteto praėjusį spalį inicijuotos ir vėliau Seime priimtos Loterijų bei Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymų pataisos nuo liepos 1 dienos sujauks iki tol tris dešimtmečius nusistovėjusį šalies sporto finansavimą.
Seimas spalio pabaigoje pakeitė loterijų organizatorių apmokestinimą ir nustatė jiems 13 proc. mokestį nuo išplatintų bilietų bei nurodė, kad šie pinigai turi būti pervesti į valstybės biudžetą, o ne paramai.
Tuoj pat Seime ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje pulta kurpti pranešimus, kuriuose buvo bandoma visuomenę įtikinti, jog pakeitimai šalies sportui atneš begalę pinigų, o „nuskriausti“ LTOK ar Paralimpinis komitetas, kurie negaus lėšų iš loterijų bendrovių kaip paramą, ne tik nepraras turėtų iki šiol lėšų, tačiau jų kiekis padidės 38 procentais.
Pagal elementarius skaičiavimus, vietoj LTOK turėtų 9,6 mln. eurų visi turi džiaugtis nuo 2023 metų gaunamais 13,2 mln. eurų.
Tačiau sunku tikėtis, kad taip bus, nes ŠMSM kol kas nekalbama apie tuos įspūdingus pinigus, nes net neturima aiškios platformos, kaip finansuoti olimpinį bei paralimpinį judėjimą.
„2022 metais 20,9 mln. eurų numatyta sportui. Priėmus įstatymą, turėsime papildomą poros milijonų finansavimą“, – raportavo J. Šiugždinienė.
Didžiausia loterijų organizatorė yra „Olifėja“, užimanti apie 70 proc. rinkos ir kurios 51 proc. akcijų valdo LTOK, kol kas 5 proc. mokesčių perveda į valstybės biudžetą ir 8 proc. mokesčių – kaip paramą.
Bet nuo liepos 1 dienos tie visi pingai eis į biudžetą. Pernai 95 proc. LTOK pajamų sudarė „Olifėjos“ skiriama parama – 6,8 mln. eurų ir įmonės išmokėti dividendai – 3,6 mln. eurų.
Daugiau kaip 80 proc. šios sumos buvo ir yra numatoma olimpinio sporto finansavimui.
Dėl naujų įstatymo pakeitimų liepos 1-ąją LTOK nustos skirti savo stipendijas 108 šalies sportininkams, kurios siekė nuo 450 iki 1000 eurų. Šios sumos buvo išmokamos jau sumokėjus visus privalomus mokesčius valstybei.
Tuo tarpu ŠMSM paskirtos stipendijos atletams pasižymėjo tuo, kad sportininkams nebuvo užtikrintos socialinės garantijos.
Tad ŠMSM suskubo Ministrų kabinetui pateikti Sporto ir lydinčiųjų įstatymų projektų pakeitimus, po kurių galutinį sprendimą jau turėjo priimti Seimas.
Buvo siūloma susumuoti sportininkams skiriamų valstybės stipendijų ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto olimpinių stipendijų dydžius.
ŠMSM skaičiavimu, aukščiausius laimėjimus pasiekusių sportininkų valstybės stipendija su mokesčiais siektų apie 2817 eurus – sportininkui būtų sumokama 2394 eurai, valstybė sumokėtų dar apie 423 eurų mokesčių. Mažiausia stipendija siektų 830 eurų.
Bendrai kas mėnesį atskirų sportininkų socialinėms garantijoms būtų skiriama nuo 149 iki 423 eurų.
„Minsiterijos darbo grupei daugiau kaip 4 mėnesius teikėme siūlymus, kaip viską vertėtų daryti, kad nebūtų problemų su sportininkų finansavimu. Bet kas iš to...
Į daugiau nei penkių labai rimtų organizacijų pasiūlymus niekas nekreipė dėmesio.
Tad žinant visą galimą biurokratiją, manau, kad liepos 1 dieną mūsų elitas gali sulaukti nemalonios žinios, nes bus sugriauta visa sistema, o naujos dar nebus, tad nukentės labiausiai neapsaugoti sportininkai“, – niūroką ateitį sporto žmonėms piešė D.Gudzinevičiūtė.
