Sezono suvestinė – ką nuveikė užsienio lygose žaidę Lietuvos rankininkai

Lietuvos rankininkai šį sezoną žaidė keturiose iš penkių stipriausių Europos nacionalinių lygų (Vokietijos, Prancūzijos, Vengrijos ir Ispanijos), bet jose negalėjo pasigirti dideliais laimėjimais. Kone svariausiu pasiekimu stipriausiose lygose džiaugėsi Gerdas Babarskas, padėjęs „Chambery-Savoie“ (Prancūzija) komandai iškovoti kelialapį į Europos lygą.

Tuo tarpu Beno Petreikio („N-Lübbecke“, Vokietija), Rolando Bernatonio („Eger“, Vengrija) ir Luko Simėno („Istres“, Prancūzija) ekipos visą sezoną kovojo dėl išlikimo. „Istres“ finišo tiesiojoje pavyko išsigelbėti, o „N-Lübbecke“ ir „Eger“ iškrito į žemesnes lygas.

Nacionalinėmis čempionėmis šiais metais tapo dvi lietuvių komandos, bet Lietuvos rankininkai auksą iškovojo gana silpnose lygose. Romas Kirveliavičius iš „Krems“ pasiekė pergalingą finišą Austrijos lygoje, Vaidas Trainavičius iš „Aalsmeer“ – Nyderlandų lygoje.

Benas Petreikis pernai padėjo „N-Lübbecke“ iškovoti kelialapį į Vokietijos pirmąją bundeslygą. Tačiau šiais metais Liubekės komanda kartu su sutartį pratęsusiu B.Petreikiu grįžta atgal į žemesnę lygą.

„N-Lübbecke“ šio sezono pradžioje nustebino keliomis pergalėmis ir turėjo vilčių išsaugoti teisę žaisti tarp stipriausiųjų. Vis dėlto žiemos pradžioje Liubekės rankininkai pradėjo ilgą 17 pralaimėjimų virtinę ir nusmuko į lentelės apačią. B.Petreikis ir jo komandos draugai per 34 rungtynes surinko tik 14 taškų ir užėmė paskutinę 18-ąją vietą.

B.Petreikis žaidė visas 34 rungtynes, įmetė 81 įvartį ir 4 kartus buvo pašalintas 2 minutėms. Lietuvis atliko 69 rezultatyvius perdavimus ir pagal šį skaičių buvo aiškus komandos lyderis.

Povilas Babarskas ir jo komandos draugai iš „Grosswallstadt“ išlikimo užduotį sprendė Vokietijos antrojoje bundeslygoje. Grosvalštadto rankininkams pavyko geriau nei Liubekės komandai – „Grosswallstadt“ paskutiniajame ture užsitikrino 17-ąją vietą tarp 20 komandų (30 taškų per 38 rungtynes) ir neiškrito į trečiąją lygą.

Antrojoje bundeslygoje žaidė dar du lietuviai. Jų komandos užėmė ramias vietas lentelės viduryje: Drezdeno „Elbflorenz“ su Mindaugu Dumčiumi – devintąją (41 taškas), „Coburg“ su Luku Juškėnu – vienuoliktąją (35 taškai).

Naudingiausiai tarp lietuvių žaidęs M.Dumčius per 36 rungtynes įmetė 126 įvarčius, 10 kartų buvo pašalintas 2 minutėms ir gavo vieną raudoną kortelę.

P.Babarskas, kuris paprastai žaisdavo komandai ginantis, per 36 rungtynes įmetė 5 įvarčius, 18 kartų buvo pašalintas 2 minutėms ir taip pat gavo vieną raudoną kortelę. L.Juškėnas žaidė 32 rungtynes ir įmetė 14 įvarčių.

M.Dumčiaus ir P.Babarsko sutartys galios ir kitą sezoną, tad šiedu rankininkai turėtų susitikti ir su B.Petreikiu, ir su Ukrainos rankinio lyderiu Zaporižės „Motor“ klubu, kuris kitą sezoną rungtyniaus Vokietijos antrojoje lygoje.

Prancūzijos lygoje žaidę lietuviai sezoną baigė skambesne gaida. Gerdas Babarskas padėjo „Chambery-Savoie“ komandai iškovoti kelialapį į Europos lygos turnyrą, o Lukas Simėnas – „Istres“ ekipai išsaugoti vietą šalies pirmojoje lygoje.

„Chambery“ visą sezoną svyravo ties riba, kuri skiria kelialapius į Europos turnyrus iškovojančias komandas nuo LNH vidutiniokų. G.Babarskas bei jo komandos draugai išgyveno ir tamsesnių, ir šviesesnių ruožų, bet galiausiai užėmė penktąją vietą (39 taškai per 30 rungtynių) ir pasiekė svarbiausią tikslą.

Prie to svariai prisidėjo ir G.Babarskas. Jis žaidė 29 rungtynes, pelnė 44 įvarčius, 21 kartą buvo pašalintas 2 minutėms ir gavo vieną raudoną kortelę.

Kito sezono tikslų „Chambery“ sieks jau be lietuvio. G.Babarskas pereina į turtingesnę „Aix“ ekipą, kuri Prancūzijos lygoje užėmė trečiąją vietą (44 taškai) ir taip pat iškovojo kelialapį į Europos lygą.

Taip pat permainingai žaidusiai Istro ekipai paskutinėmis savaitėmis pavyko suderinti veiksmus. „Istres“ surinko 17 taškų, aplenkė dvi komandas ir užėmė 14-ąją vietą, užtikrinusią teisę likti tarp stipriausiųjų.

Sezonui įpusėjus į Istrą atvykęs L.Simėnas per 18 rungtynių įmetė 24 įvarčius, 10 kartų buvo pašalintas 2 minutėms ir kartą nubaustas raudona kortele.

Leono „Ademar“ klubo užduotis Ispanijos lygoje buvo tokia pati, kaip „Chambery“ – Prancūzijos pirmenybėse. Tačiau praėjusių metų vasarą į Ispaniją išvykęs Gabrielius Virbauskas bei šių metų pavasarį prie jo prisidėję Deividas Virbauskas ir Aidenas Malašinskas sezono uždangai nusileidus „Ademar“ sirgalių kelialapiu į Europos lygą nenudžiugino.

Maža to, Leono komanda labai blogai pradėjo sezoną ir pirmajame rate pasimetė tarp autsaiderių, kurie kovojo dėl išlikimo „Asobal“ turnyre. Nors po žiemos pertraukos „Ademar“ parodė visiškai kitokį veidą, pavyti pirmaujančių komandų nespėjo ir užėmė septintąją vietą (30 taškų per 30 rungtynių).

Ispanijos lygoje G.Virbauskas žaidė visas 30 rungtynių, įmetė 97 įvarčius ir 8 kartus buvo pašalintas 2 minutėms. A.Malašinskas per 9 rungtynes įmetė 33 įvarčius, D.Virbauskas per 9 rungtynes pelnė 6 įvarčius ir kartą buvo pašalintas 2 minutėms. Abu broliai Virbauskai turėtų žaisti Leono komandoje ir kitą sezoną.

„Ademar“ šį sezoną bandė jėgas Europos lygoje, bet iškrito jau antrajame atrankos rate, kuriame nusileido kitai Ispanijos komandai Logronjo „La Rioja“.

Sezono pradžioje Ispanijos lygoje taip pat rungtyniavo Lukas Simėnas, pernai perėjęs į „Antequera“ komandą. Tačiau „Antequera“ iškart įstrigo lentelės apačioje ir klubo vadovai greitai susitaikė su mintimi, kad komanda iškris į antrąją lygą. Suprasdami, kad padėtis beviltiška, „Antequera“ vadovai nusprendė taupyti lėšas ir leido L.Simėnui išvykti į Prancūziją.

Antekeros komandoje lietuvis žaidė 13 rungtynių, įmetė 25 įvarčius, 6 kartus buvo pašalintas 2 minutėms ir gavo vieną raudoną kortelę.

„Antequera“ surinko tik 6 taškus ir užėmė paskutinę 16-ąją vietą.

Vengrijos lygoje priešpaskutinę tryliktąją vietą užėmė ir antrąją lygą iškrito „Eger“ komanda, kurioje ketvirtą sezoną žaidė Rolandas Bernatonis.

Praėjusiais metais „Eger“ dažniausiai būdavo kylanti lygos vidutiniokė (nuo tada, kai į komandą atvyko R.Bernatonis, užėmė dešimtąją, devintąją ir aštuntąją vietas), bet šį sezoną nuo pirmųjų turų pasimetė tarp autsaiderių, per 26 rungtynes iškovojo 10 taškų ir aplenkė tik vieną komandą.

R.Bernatonis žaidė visas 26 rungtynes, įmetė 93 įvarčius ir 8 kartus buvo pašalintas 2 minutėms.

Per keturis sezonus Lietuvos rankininkas vilkėdamas „Eger“ aprangą Vengrijos lygos ir taurės rungtynėse žaidė lygiai 100 rungtynių ir pelnė 45 įvarčius.

35 metų R.Bernatonis baigė vengriškąjį etapą ir grįš ten, kur prabėgo geriausi jo karjeros metai – į Ispaniją. Jis sudarė sutartį su „Benidorm“ klubu, šį sezoną „Asobal“ lygoje užėmusiu ketvirtąją vietą ir iškovojusiu kelialapį į Europos lygos turnyrą.

Rusijos invazija sustabdė Ukrainos sporto gyvenimą. Prasidėjus karui beveik visi Ukrainos sporto klubai nutraukė veiklą, o iš šalies išvyko ir Zaporižės „Motor“ atstovavę lietuviai. „Motor“ gretose buvo treneris Gintaras Savukynas bei žaidėjai Aidenas Malašinskas ir dėl sunkios traumos šį sezoną nė vienerių rungtynių nežaidęs Jonas Truchanovičius.

Iki karo Ukrainos lygos komandos sužaidė du ratus. Per juos „Motor“ laimėjo visas 14 rungtynių, surinko 28 taškus ir tvirtai užėmė pirmąją vietą.

„Motor“ nacionalinėse varžybose neturi lygiaverčių konkurentų, todėl komandos lyderiai Ukrainos lygoje žaidžia retai. A.Malašinskas šį sezoną žaidė tik 4 rungtynes ir įmetė 12 įvarčių.

„Motor“ taip pat turėjo žaisti regioninėje Pietryčių lygoje, kurioje varžosi stipriausi Vengrijos, Slovakijos, Baltarusijos, Kroatijos, Serbijos ir Šiaurės Makedonijos klubai. Pietryčių lygos turnyras šį sezoną dėl įvairių nesklandumų prasidėjo tik vasario mėnesį, bet po kelių savaičių buvo sustabdytas. Kelios komandos spėjo sužaisti po vienerias ar dvejas rungtynes, o „Motor“ nežaidė nė karto.

Ukrainos čempionai iki karo žaidė Čempionų lygoje. Svarbiausiame žemyno turnyre „Motor“ per 11 rungtynių iškovojo 8 taškus ir turėjo nedidelių galimybių patekti į atkrintamąsias varžybas. Tačiau Zaporižės klubui sustabdžius veiklą, likusiose trejose rungtynėse jam buvo įskaityti formalūs pralaimėjimai ir G.Savukyno treniruojama komanda grupėje užėmė paskutinę aštuntąją vietą.

Kad Lietuvos rankininkas taps Austrijos čempionu, paaiškėjo dar prieš finalą. Per lemiamą seriją lietuviai atstovavo abiem šį sezoną geriausiai žaidusioms HLA komandoms: „Krems“ – Austrijos pilietybę turintis ir šios šalies rinktinėje rungtyniavęs Romas Kirveliavičius, Hardo „Alpla“ – pernai iš Vilniaus „Šviesos“ į Alpes išvykęs Karolis Antanavičius bei Austrijoje užaugęs Daugirdas Dilys.

Svarbiausioje dvikovoje tvirtesni buvo „Krems“ raumenys. Kremso komanda laimėjo finalo seriją 2:0 ir atėmė čempionės vardą iš pernai aukso medalius iškovojusios Hardo ekipos.

Reguliariajame sezone buvo priešingai: „Alpla“ užėmė antrąją vietą (34 taškai), „Krems“ – ketvirtąją (33 taškai). Tiesa, konkurencija lentelės viršutinėje dalyje buvo labai arši ir keturias stipriausias reguliariojo sezono komandas skyrė vos du taškai. Lyderių ketveriukėje „Krems“ gavo blogiausią starto poziciją, bet Kremso rankininkų nesutrikdė tai, kad jie neturėjo aikštės pranašumo bei pusfinalyje (su Vienos „Fivers“), nei finale.

R.Kirveliavičius per sezoną žaidė 26 rungtynes, įmetė 102 įvarčius, 33 kartus buvo pašalintas 2 minutėms ir gavo tris raudonas korteles.

K.Antanavičius per 29 rungtynes įmetė 111 įvarčių, 31 kartą buvo pašalintas 2 minutėms ir gavo vieną raudoną kortelę (per antrąsias finalo rungtynes).

D.Dilys prie Hardo komandos prisidėjo tik pavasarį, bet žaidė labai nedaug ir įvarčių nepelnė.

Sezono pradžioje Vienos „Insignis“ komandoje trumpai žaidė Augustas Strazdas. „Insignis“ gretas tuo metu išretino traumos, todėl klubo vadovai kreipėsi pagalbos į anksčiau komandoje sėkmingai žaidusį 41 metų veteraną. Jis keliuose mačuose įbėgo į aikštę, bet įvarčių nepelnė.

„Insignis“ reguliarųjį sezoną baigė penktojoje vietoje (29 taškai) ir ketvirtfinalyje pralaimėjo „Krems“ komandai.

Visos trys lietuvių komandos praėjusių metų rudenį startavo Europos turnyruose. Toli nukeliauti nepavyko nė vienai. „Alpla“ iškrito pirmajame Europos lygos atrankos etape, „Insignis“ – pirmajame Europos taurės etape, „Krems“ – antrajame Europos taurės etape.

Šis sezonas keistai susiklostė Vytauto Žiūros treniruotai „Leoben“ komandai, kurioje žaidė Aistis Pažemeckas, Austrijoje užaugęs Jonas Magelinskas bei pats žaidžiantysis treneris V.Žiūra.

Leobeno komanda užtikrintai laimėjo Pietų-Rytų grupės varžybas (28 taškai per 18 rungtynių), bet staiga subyrėjo finalo grupės etape, kuriame per 10 rungtynių iškovojo tik 4 taškus ir užėmė priešpaskutinę penktąją vietą.

V.Žiūra likus kelioms savaitėms iki sezono pabaigos atsistatydino iš „Leoben“ trenerio pareigų „dėl didelio užimtumo kitame darbe“.

Deividas Virbauskas praėjusių metų vasarą pirmąją legionieriaus sutartį sudarė su Taganrogo „Donskije kazaki“ klubu. Šis klubas visai neseniai priartėjo prie Rusijos rankinio lyderių ir tikėjosi šį sezoną kovoti dėl medalių.

„Donskije kazaki“ kelis mėnesius mynė ant kulnų superlygos lyderiams, bet išvykus užsieniečiams atsiliko ir reguliariajame sezone užėmė penktąją vietą, o per atkrintamąsias varžybas prarado dar vieną poziciją ir galutinėje lentelėje užėmė šeštąją vietą.

Žiemos pabaigoje iš Taganrogo išvykęs D.Virbauskas superlygoje žaidė 19 rungtynių, įmetė 96 įvarčius ir 6 kartus buvo pašalintas 2 minutėms.

Lietuvos rankininkus pasitelkė du Islandijos klubai. Hafnarfjorduro HF atstovavo Gytis Šmantauskas, „Selfoss“ – Karolis Stropus ir vartininkas Vilius Rašimas.

Didžiąją reguliariojo sezono dalį daug geriau žaidė FH, kuris ilgai kovojo dėl pirmosios vietos. Tačiau paskutinėmis savaitėmis FH pristabdė ir finišavo ketvirtojoje pozicijoje (29 taškai per 22 rungtynes). Tuo tarpu „Selfoss“ judėjo kitokiu ritmu ir pavasarį padidinęs tempą pakilo į penktąją vietą (26 taškai).

Ketvirtfinalyje lietuvių komandos susitiko tarpusavyje, o pergalę šventė geresnę sportinę formą įgijusi „Selfoss“. Vis dėlto pusfinalyje Selfoso rankininkams nepavyko įveikti reguliariojo sezono nugalėtojo Reikjaviko „Valur“.

K.Stropus per sezoną žaidė 26 rungtynes ir įmetė 38 įvarčius, V.Rašimas žaidė 25 rungtynes, G.Šmantauskas žaidė 21 rungtynes ir pelnė 25 įvarčius bei dukart buvo nubaustas raudona kortele.

Abi lietuvių komandos šį sezoną žaidė Europos taurės turnyre. Ir FH, ir „Selfoss“ pralaimėjo antrojo etapo varžovams.

Nyderlandų pirmenybėse sėkmingai žaidžia Vaidas Trainavičius, kuris yra vienas „Aalsmeer“ lyderių. Patyręs linijos žaidėjas Alsmėrio komandos aprangą vilkėjo ketvirtą sezoną ir trečią kartą tapo Nyderlandų čempionu. Nuo tada, kai lietuvis prisidėjo prie „Aalsmeer“, šis klubas žemesnių vietų neužėmė, nes 2020 metais sezoną nutraukė kovido pandemija.

Nors „Aalsmeer“ čempionu tapo ketvirtą kartą iš eilės, šįmetė pergalė nebuvo lengva. Reguliariajame sezone „Aalsmeer“ užėmė tik antrąją vietą (16 taškų per 10 rungt.), bet finalo serijoje pranoko aikštės pranašumą turėjusį Volendamo „Kras“ klubą 2:0.

„Aalsmeer“ taip pat žaidė bendroje Belgijos ir Nyderlandų lygoje. Joje Nyderlandų čempionams niekaip nepavyksta patekti bent į finalą.

Šis sezonas netapo išimtimi. Alsmėrio rankininkai reguliariajame sezone užėmė trečiąją vietą (33 taškai per 22 rungtynes), o pusfinalyje pralaimėjo Sitardo „Limburg Lions“ komandai 36:37. Kitą dieną „Lions“ laimėjo ir finalo rungtynes, kuriose atėmė čempionės vardą iš Bocholto „Achilles“ ekipos.

Antrą sezoną „Eppan“ aprangą vilkėjusį ir Italijos lygoje žaidusį Modestą Štarolį žiemą sustabdė sunki peties trauma. Rankininkas sausio mėnesį grįžo į Lietuvą, kur jam buvo atlikta operacija.

M.Štarolis per pusantro sezono Epano komandoje žaidė 40 rungtynių, per kurias įmetė 242 įvarčius.

Lietuvis buvo aiškus „Eppan“ puolimo lyderis, ir jo praradimas komandai kainavo labai brangiai. Pirmoje sezono pusėje „Eppan“ gana tvirtai žengė lentelės viduryje, bet paskui nukrito į dešimtąją vietą (15 taškų per 24 rungtynes) ir turėjo dalyvauti išlikimo atkrintamosiose varžybose. Jose Epano rankininkai pralaimėjo abu mačus ir iškrito į antrąją lygą.

B.Petreikis, „N-Lübbecke“, 18, 14/34, –, 34, 81, 4, 0

G.Babarskas, „Chambery-Savoie“, 5, 39/30, –, 29, 44, 21, 1

L.Simėnas, „Istres“, 14, 17/30, –, 18, 24, 10, 1

R.Bernatonis, „Eger“, 13, 10/26, –, 26, 93, 8, 0

G.Virbauskas, Leono „Ademar“, 7, 30/30, –, 30, 97, 8, 0

A.Malašinskas Leono „Ademar“, 7, 30/30, –, 9, 33, 0, 0

D.Virbauskas Leono „Ademar“, 7, 30/30, –, 9, 6, 1, 0

L.Simėnas „Antequera“, 16, 6/30, –, 13, 25, 6, 1

A.Malašinskas, Zaporižės „Motor“, 1, 28/14, –, 4, 12, –, –

J.Truchanovičius, Zaporižės „Motor“, 1, 28/14, –, 0, –, –, –

D.Virbauskas, Taganrogo „Don.kazaki“, 5, 27/22, 6 vieta, 19, 96, 6, 0

R.Kirveliavičius, „Krems“, 4, 33/22, Čempionas, 26, 102, 33, 3

K.Antanavičius, Hardo „Alpla“, 2, 34/22, Finalas, 29, 111, 31, 1

D.Dilys, Hardo „Alpla“, 2, 34/22, Finalas, –, 0, 0, 0

A.Strazdas, Vienos „Insignis“, 5, 29/22, Ketvirtfinalis, –, 0, 0, 0

K.Stropus, „Selfoss“, 5 26/22, Pusfinalis, 26, 38, 1, 0

V.Rašimas, „Selfoss“, 5, 26/22, Pusfinalis, 25, 0, 0, 0

G.Šmantauskas, Hafnarfjorduro FH, 4, 29/22, Ketvirtfinalis, 21, 25, 5, 2

M.Štarolis, „Eppan“, 10, 15/24, 13 vieta, –, –, –, –

V.Trainavičius, „Aalsmeer“, 3, 33/22, Pusfinalis, –, 94, –, –

V.Trainavičius, „Aalsmeer“, 2, 16/10, Čempionas, –, –, –, –

M.Dumčius, Drezdeno „Elbflorenz“, 9, 41/38, –, 36, 126, 10, 1

L.Juškėnas, „Coburg“, 11, 35/38, –, 32, 14, 0, 0

P.Babarskas, „Grosswallstadt“, 17, 30/38, –, 36, 5, 18, 1

D.Dilys, „Lauterach“, 9, 7/16, 4, 25, 3, 0

V.Žiūra, „Leoben“, 1, 28/18, 5 vieta, 21, 78, 15, 0

J.Magelinskas „Leoben“, 1, 28/18, 5 vieta, 26, 58, 11, 0

A.Pažemeckas „Leoben“, 1, 28/1,8 5 vieta, 16, 4, 1, 0