„Vilnius sveikiau“ vadovė Guoda Ropaitė-Beigė mano, kad Lietuvoje gyventojus su negalia vis dar lydi stigmos, didinančios visuomenėje socialinę atskirtį. Siekiant suteikti galimybę sportuoti visiems, mūsų šalyje turėtų būti dažniau inicijuojami įvairūs renginiai ir sporto iniciatyvos, įtraukiančios ir žmones turinčius negalią. Todėl „Vilnius sveikiau“ visuomenės sveikatos specialistų iniciatyva Vingio parke prasidėjo asmenų su negalia pasirengimas dalyvauti Vilniaus maratono renginyje. Nemokamos treniruotės „Ruoškis bėgti“ prie Vingio parko estrados nuo 19 val. vyksta kiekvieną pirmadienį ir trečiadienį. Jos tęsis iki rugsėjo 8 d.
„Labai didelę reikšmę neįgaliųjų įsitraukimui į sportines iniciatyvas suteikia atviras ir geranoriškas visuomenės požiūris, todėl skatiname sporto entuziastus priimti neįgaliuosius į įvairias veiklas. Mūsų specialistai stengiasi sudaryti sąlygas ir motyvuoti sveikai gyvensenai visus vilniečius, nes siekiame, kad Vilnius taptų sveikiausia Europos sostine. Šiais metais pirmą kartą kviečiame asmenis turinčius negalią dalyvauti fizinio aktyvumo stiprinimo programoje, kuri padės pasirengti ir prisijungti prie bėgikų būrio maratono metu“, – įvardija G. Ropaitė-Beigė.
Specialios treniruotės – išskirtiniam maratonui
Specialių treniruočių, skirtų pasiruošti dalyvavimui įvairiose „Rimi Vilniaus maratono“ distancijose, programos „Ruoškis bėgti“ koordinatorė, bėgikė mėgėja Ingrida Voicechovska pasakoja, kad yra apsilankiusi daugybėje sporto renginių visame pasaulyje, kuriuose taip pat dalyvauja neįgalieji, ir būtent tai ją įkvėpė pasiūlyti tokią galimybę vilniečiams. „Vilnius sveikiau“ bendradarbiaujant su „Rimi Vilniaus maratonu“ šiais metais pirmą kartą sudarytos sąlygos, leisiančios negalią turinčius asmenis įtraukti į maratoną – tiek tuos, kurie gali bėgti patys, tiek judančius vežimėlių pagalba, tiek tuos, kuriems judėti padeda triračiai.
„Mes siekiame parodyti, kad prie tokio renginio gali prisijungti visi, net ir turintieji fizinę negalią. Dažniausiai neįgaliuosius lydi keletas asistentų, pavyzdžiui, stumiančių vežimėlį, paduodančių vandens ar tiesiog palaikančių kompaniją rungtyje. Stengiamės, kad neįgalieji ne tik dalyvautų pačiame maratone kaip sportininkai, bet ir prisidėtų prie renginio savanoriaudami. Tai padėtų aktyviau įsitraukti į bendruomenę, socializuotis, pastebėti naujas galimybes“, – sako I. Voicechovska.
Fizinio aktyvumo treniruotės buvo integruotos prie projekto „Ruoškis bėgti“ taip pat ir dėl to, kad dalyviai pagelbėtų su atvykimu į Vingio parką žmonėms su negalia, taip pat galėtų kartu dalyvauti, įkvėpti, palaikyti. Taip bus sukurtos komandos, kurios galės startuoti „Rimi Vilniaus maratone“.
Kartu su profesionaliu neįgaliųjų sportininkų treneriu Arnoldu Januškevičiumi čia mankštinasi būrys fizinę, klausos ir regos negalias turinčių sportininkų bei sporto entuziastų. Treneris įvertina kiekvieno žmogaus fizines galimybes, o tada parenkami atitinkami sporto pratimai.
„Šiuo metu į fizinio aktyvumo treniruotes užsiregistravo 14 asmenų su negalia. Tai – puiki pradžia. Susitikimai su bendraminčiais, savitarpio palaikymas ir sujungtos jėgos rungtynėms skatina bendruomeniškumą ir keičia visuomenės požiūrį“, – įsitikinusi I. Voicechovska.
Neįgaliesiems reikia postūmio ir palaikymo
Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijos vadovas bei Paralimpinių žaidynių vicečempionas Kęstutis Skučas džiaugiasi, jog Lietuvoje neįgalieji vis dažniau įtraukiami į visuomeninius renginius, mat daugybėje užsienio šalių tai vyksta jau ne vieną dešimtį metų. Anot jo, neįgaliųjų ir tokios problemos neturinčiųjų bendruomenes sujungiantys renginiai yra itin reikalingi ir naudingi abiem pusėms.
„Dalyvaujant bendruose renginiuose su sveikais bėgikais ar fizinio aktyvumo propaguotojais, neįgaliesiems didėja motyvacija, jie atranda naujų galimybių išreikšti save. Pokyčiai vyksta ir kitų žmonių galvose pamačius, kad ir negalių turintys žmonės drąsiai siekia finišo tiesiosios. Manau, kad abi pusės įgauna teigiamų, pozityvių minčių, gerų emocijų, tad nauda yra įvairialypė“, – sako K. Skučas.
Paralimpietis tikina, jog skatinti neįgalių asmenų motyvaciją ir įsitraukimą nėra taip jau paprasta, nes kiekvienas dažnai susiduria ne tik su fiziniais, bet ir emociniais sunkumais. Pasak K. Skučo, kai žmogus įsitraukia į įvairias veiklas, pamato tai darančius kitus, vėliau pats pajunta naudą ir poreikį, tačiau tam reikia labai daug pastangų.
Jam pritaria ir regėjimo negalią turinti maratonininkė Aušra Garunkšnytė, pasakodama, jog neįgaliesiems labai svarbu patiems įsitraukti į įvairius viešus renginius, dalyvauti įvairiose varžybose, save išbandyti. Anot jos, tuo metu jie gali ir socializuotis, ir parodyti visuomenei, kad nereikia jų pamiršti ir uždaryti į „burbulą“.
„Ne visi neįgalūs žmonės mėgsta viešumą, todėl natūraliai rečiau dalyvauja renginiuose. Šios treniruotės ir pats skatinimas dalyvauti maratone yra tarsi padrąsinimas labiau įsitraukti į visuomenę, neužsidaryti namuose, bendrauti ir tobulėti. Aš esu to pavyzdys – mane 42 kilometrų maratone dalyvauti paskatino kitas sportininkas, kuris vis sakydavo, jog išbandyčiau jėgas, nes iki tol rezultatai buvo sustoję ties vidutiniais nuotoliais. Turėjau apsispręsti, ką daryti – ar noriu paprasčiausiai sportuoti, ar noriu siekti kažko daugiau ir perkelti sportą į aukštesnį lygį“, – pasakoja maratonininkė.
Ji atskleidžia, kad bėgikų bendruomenės draugiškumas, komandinė dvasia ją įkvepia, nes žino, kad tiek šalia esantys sveiki bėgikai, tiek tie, kurie gyvena su negalia, ją palaikys ir prireikus patars. Anot A. Garunkšnytės, visuomet reikia kitus skatinti priimti iššūkius ir galimybes: „Jei tau ištiesia pagalbos ranką – reikia ją paimti. O ne slėptis ir galvoti, kad viską gali įveikti vienas, nes vienam žmogui yra itin sunku kažką padaryti. Visada šalia turi būti kažkas, kas padės judėti pirmyn.“
