„Man atrodo, kad nebuvo planuota leisti spausti prezidentui ranką, bet pralindau į priekį, prisistačiau ir jis mielai kartu nusifotografavo!“ – „Lietuvos rytui“ pasakojo 21 metų E.Griškėnas, užaugusi lietuvių šeimoje Čikagos priemiestyje.
Po koronaviruso pandemijos Baltieji rūmai pagaliau galėjo pasikviesti visus sportininkus, kurie atstovavo Amerikai Tokijo ir Pekino olimpinėse bei paralimpinėse žaidynėse.
Tarp beveik 600 atletų, iš kurių daugiau nei 200 atvažiavo su olimpiniais medaliais ant kaklo, buvo kelios lietuviškos pavardės – tai meninės gimnastikos atstovė E.Griškėnas ir JAV regbio rinktinės žaidėja 31 metų Abby Gustaitis.
Viena kitos jos nepažįsta, bet abi į Baltuosius rūmus atnešė lietuviškų prieskonių.
„Esu savo tėvų mišinys, tad aišku, kad atsinešiau su savimi dalelę Lietuvos!“ – po susitikimo su J.Bidenu sakė E.Griškėnas.
Tėvai dailino raumenis
Jos tėtis Sigitas Griškėnas ypatingą dieną Baltuosiuose rūmuose stebėjo internetu.
„Kartą sportininkas – visada sportininkas“, – savo dukrai sakydavo žmogus, kuris dešimtajame dešimtmetyje buvo vienas aktyviausių Lietuvos kultūrizmo entuziastų, o dabar dirba asmeniniu treneriu.
1997 ir 1999 m. S.Griškėnas laimėjo WFF pasaulio klasikinės kūno rengybos čempionatą, o kartu su savo žmona, tuomet žinoma Olgos Kaliužnajos pavarde, iškovojo Europos čempionato mišrių porų varžybų sidabrą.
Abu jie dirbo Lietuvos kūno rengybos rinktinės treneriais, bet persikraustė gyventi į JAV prieš pat gimstant Evitai ir po to savo energiją skyrė jos talentui puoselėti. Motina vežiojo dukrą į meninės gimnastikos treniruotes beveik kiekvieną dieną, nors iki gimnastikos klubo kelionė trukdavo visą valandą.
„Mama dėl manęs aukojosi. Tėtis ir dabar turi įkvepiančių patarimų, jei tik pasidaro sunkiau“, – sakė E.Griškėnas, Tokijo olimpinėse žaidynėse praėjusią vasarą užėmusi 12-ąją vietą.
Praėjus devyniems mėnesiams nuo olimpinio starto ji Baltųjų rūmų salėse ir ant vejos smaginosi darydama špagatus ore, tiltelius ir lanksčiausias figūras.
„Špagatą šuolyje dariau daug kartų, nes pirma atrodė, kad galiu aukščiau, tada mane pamatė fotografas ir paprašė pašokti dar kelis kartus, o tada vėl prašė Baltųjų rūmų socialinių tinklų darbuotojai. Jie irgi norėjo tą vaizdą įamžinti ir įkelti“, – linksmai pasakojo E.Griškėnas.
J.Bidenas ir pajuokavo
Atmosfera tą dieną buvo tokia pakili, kad JAV prezidentui J.Bidenui dar nepriėjus prie pakylos visi 600 atletų šūkavo, plojo ir darė bangą po bangos.
Po ilgų pandemijos metų, kurie privertė metams perkelti vasaros olimpines žaidynes ir varžytis be žiūrovų, pagaliau jie galėjo pasveikinti vienas kitą išgyvenus beprotybę.
„Visada kalbame apie komandinę dvasią, bet pirmą kartą aš ją taip artimai pajutau. Buvo nuostabu matyti visų sporto šakų sportininkus iš visos šalies, tiek vasaros, tiek žiemos, tiek paralimpinių žaidynių dalyvius. Kiekvienas jų turi savo istoriją, kiekvienas kai ką aukojo, įdėjo daug valandų darbo ir tik dėl to ten pateko“, – sakė E.Griškėnas.
„Sekdami jūsų pavyzdžiu žmonės pasisėmė stiprybės niekada nepasiduoti, – sakė J.Bidenas. – Amerikoje tikime, kad viskas yra įmanoma. Jūs esate pavyzdys, ko mums reikia. Jūs esate viskas, kas įmanoma. Jūs įkūnijate pačią Amerikos sielą.“
JAV prezidentas juokavo ir apie savo paties sportinį meistriškumą pasakodamas apie jaunystės svajones: „Ir jos nebuvo tapti prezidentu. Jos buvo tapti geriausiu sportininku.“
Norėtų daugiau populiarumo
Kai J.Bidenas priėjo prie olimpiečių pasisveikinti ir pasišnekučiuoti, E.Griškėnas nepraleido progos nusileisti iš viršutinių eilių į priekį. Baltųjų rūmų Rožių sode ji pleškino asmenukes su plačiai besišypsančiu JAV prezidentu.
„Apsaugininkams norėjosi, kad jis jau išeitų, bet prezidentas niekur neskubėjo.
Pasirodė labai draugiškas ir charizmatiškas, klausinėjo vardų ir apie skirtingas sporto šakas“, – pasakojo E.Griškėnas.
Ją atpažino ne visi, nes meninė gimnastika Amerikoje yra sportinės šešėlyje, bet lietuvė buvo nustebusi, kad aiškinti skirtumų nereikėjo – daug kas ir taip puikiai žinojo. Bet E.Griškėnas norėtųsi, kad meninė gimnastika JAV būtų dažniau rodoma per televiziją ir reklamuojama, kad jos šeimai nereikėtų iš savo kišenės mokėti už kostiumus, keliones į varžybas ir treniruotes.
„Reikėtų pastūmėti žmones pamatyti mūsų gražų sportą. Pagalvokite, kaip būtų kieta, jei reklamoje automobilių durys būtų uždarytos koja, o ne ranka“, – juokėsi pribloškiančio lankstumo E.Griškėnas.
Cepelinų valgė seniai
Ši Amerikos lietuvė šokinėjo iš džiaugsmo, kai 2019-aisiais pasaulio čempionate Baku (Azerbaidžanas) kartu su Laura Zeng surinko tiek reitingo taškų, kad JAV gavo teisę į olimpines žaidynes siųsti dvi meninės gimnastikos atstoves.
E.Griškėnas galiausiai užsitikrino savo bilietą į Tokiją 2021-ųjų JAV čempionate. Ji dalyvavo įrankių rungtyje, kur sumuojami rezultatai pasirodymuose su kamuoliu, lanku, kuokelėmis ir kaspinu. Iki finalo ją skyrė tik dvi vietos, bet gimnastė dėl nieko neapgailestavo.
„Esu labai patenkinta, kaip kovojau žaidynėse, – sakė E.Griškėnas. – Varžydamasi nežiūriu į kitus, tiesiog stengiuosi pasirodyti geriausiai, kaip galiu, savo kūnu perteikti emociją ir pajusti ryšį su žiūrovais. Aišku, buvo nelengva, nes Tokijuje tribūnos buvo tuščios, bet žinojau, kad žmonės žiūri namuose.“
Jos rezultatus sekė Lietuva, nes šalies atstovių meninėje gimnastikoje neturėjo. Už ją sirgo visa Čikagos lietuvių bendruomenė ir šeima Amerikoje. Nors lietuviškai E.Griškėnas negali susikalbėti laisvai, supranta daug ką ir prisiekinėja, kad dievina cepelinus.
„Nors neatsimenu, kada juos valgiau. Anksčiau išvirdavo mama“, – šypsojosi gimnastė, niekada nebuvusi Lietuvoje.
Ruošiasi kovoti toliau
Jei keliauti – tai tik į varžybas. Laiko nuvykti į savo tėvų gimtinę E.Griškėnas kol kas neturėjo, tačiau labai norėtų ne tik aplankyti šalį, bet ir jaunoms Lietuvos gimnastėms surengti parodomųjų treniruočių seriją. Jai be galo svarbu savo pavyzdžiu įkvėpti mergaites būti ištvermingas ir nebijoti siekti svajonių.
„Mano gimnastikos klube treniruojasi ir kelios Čikagos lietuvės. Taip smagu, kai jos mane vadina švariai lietuviškai – Evita, o ne kaip amerikiečiai: „Avida“, – sakė E.Griškėnas. – Jei mergaitės turi ambicijų ir troškimų siekti savo tikslų, svarbu nebijoti. Aš visada sakydavau, kad dalyvausiu olimpiadoje, o tai kai kam atrodė nerealu. Bet jei dirbi, viskas įmanoma.“
Ji sugeba dvi dienas per savaitę Niujorke lankyti paskaitas Kolumbijos universitete, o tada parskristi į Čikagą ir dukart per dieną treniruotis.
Birželį laukia JAV čempionatas Ajovoje, kur kova dėl vietos šalies rinktinėje prasidės iš naujo. Tikslas – pasaulio čempionatas, kuris rugsėjį vyks Bulgarijos sostinėje Sofijoje. Nors vyresnės nei dvidešimties metų meninės gimnastikos atstovės būna jau baigusios karjerą, E.Griškėnas sustoti neketina dar ilgai.
