Išgyventi karą jai teko mažiausiai du kartus: 2014-aisiais, vykstant Maidano revoliucijai, vėliau 2021-aisiais filme „Olga“ tą siaubą patyrė ir A.Budiaškinos herojė, o dabar filmo siužetas tapo realybe – pačiai teko bėgti nuo karo – palikti Charkovą ir išvykti į Lenkiją.
Pastarąją savaitę A.Budiaškina gyvena Krokuvoje, o nuo sekmadienio kelias dienas vieši Lietuvoje. A.Budiaškina drauge su E.Grappe atvyko į Vilnių, kur pirmadienio vakarą kino teatre „Pasaka“ susitiko su „Olga“ žiūrovais – po specialaus, Ukrainai paremti skirto seanso filmo kūrėjai dalijosi mintimis kino kritiko Edvino Pukštos madaruojamoje diskusijoje.
„Filmas „Olga“ – įrodymas, kaip greitai viskas gali pasikeisti, kaip išgalvotas scenarijus tampa skaudžia realybe. Ši juosta praėjusių metų gruodį atidarė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto ir Lietuvos olimpinio fondo organizuotą Sporto kino festivalį, dabar Ukrainos įvykių kontekste ją nusprendėme parodyti dar sykį“, – pasakojo E.Pukšta.
Pasak jo, sunku suvokti, kad dar visai neseniai viskas buvo visai kitaip: štai ir režisierius Olehas Sencovas likus vos kelioms dienoms iki Rusijos atakos pristatydamas savo filmą pasipuošęs žengė raudonu kilimu, o dabar su ginklu gina Ukrainą pirmose fronto linijose.
„Kiekvienas iš mūsų esame laimingi vien todėl, kad šiuo metu turime galimybę pamatyti filmą, apsilankyti kino teatre – tokios galimybės ukrainiečiai neturi, šalyje viskas uždaryta“, – į susirinkusią publiką kreipėsi E.Pukšta.
„Olga“ pasakoja apie ukrainiečių gimnastę, kuriai tenka išgyventi panašius jausmus į tai, kas šiuo metu vyksta Ukrainoje. Dramos veiksmas nukelia į Maidano įvykius: kol 15-metė ruošiasi Europos čempionatui, kovoja dėl kelialapio į Olimpines žaidynes, namuose Ukrainoje vyksta karas.
Sukrečiantys vaizdai, pavojuje atsidūrusi mama, draugų ašaros – merginai tenka atrasti jėgų siekti pergalės sporte, nors mintys sukasi apie šalies ir jai brangiausių žmonių likimą.
A.Budiaškinai nesvetimos jos įkūnytos Olgos emocijos, nors visa istorija ir suvaidinta. „Aš, kaip ir kitos aktorės, vaidmeniui atsidaviau 100 procentų. Ir nors nemanau, kad pagal charakterį turime daug panašumų su Olga, galimai dalis manęs liko personaže“, – sakė A.Budiaškina.
Tam pritaria ir režisierius, nors pabrėžia – Anastasija padarė didelę įtaką Olgos vaidmeniui. „Anastasija gerokai įdomesnė ir spalvingesnė asmenybė nei Olga, konkretus aktorius turi labai didelę reikšmę vaidmeniui, šiuo atveju Olga Anastasijos dėka tapo daug stipresne ir tvirtesne, nei pradžioje pats maniau“, – komentavo E.Grappe.
Filmą režisierius kūrė pusšeštų metų, filmavimas truko septynis mėnesius – tuomet procesus trikdė ir pandemijos iššūkiai. Tačiau nors šiandien „Olgos“ siužetas tampa dar aktualesnis nei prieš metus, kai juosta išvydo dienos šviesą, E.Grappe tikina šiandien apie tai nebegalvojantis. „Realybė dabar tokia žiauri, kad apie filmą daugiau nebegalvoju. Dabarties įvykiai Ukrainoje nebekeičia filmo reikšmės. Tik noriu tikėti, kad žmonės žiūrėdami filmą šiandien, supras, kad tai Maidano įvykiai, kurie vyksta ne dabar, o prieš aštuonerius metus“, – komentavo režisierius.
Kovo 21–22 dienomis „Pasakoje“ rodomi seansai skirti Ukrainai paremti, visi už bilietus surinkti pinigai bus skirti humanitarinei šalies pagalbai.
