Maskvos Šeremetjevo oro uoste kartu su dalimi kitų rusų olimpiečių pasirodžiusi Kamila Valijeva buvo sutikta tarsi herojė – į dopingo skandalą patekusiai ir be prognozuoto aukso likusiai 15-metei plojo gausybė gerbėjų, kurie šaukė: „Mes su tavimi!“.
Pirmąja moterimi, kuriai pavyko olimpiadoje atlikti keturgubą šuolį tapusiai K.Valijevai atiteko gausybė pagyrimų, tačiau Rusijos dailiojo čiuožimo žvaigždės dopingo istorija sugrįžimu namo dar tikrai nesibaigia.
Kaip nepasibaigė ir visos Rusijos dopingo skandalo istorija.
2022 metų Pekino žiemos olimpinėse žaidynėse K.Valijeva turėjo du tikslus – vieną įgyvendino, bet virš jo pakibo klaustukas, o kitas dužo į šipulius.
Du aukso medalius parsivežti turėjusi sportininkė atvedė dėl dopingo skandalo vis dar po savo vėliava negalinčią kovoti Rusijos olimpinio komiteto (ROC) komandą komandinėse dailiojo čiuožimo varžybose, bet asmeninėse liko ketvirta, į priekį praleidusi ir dvi savo tautietes – auksą laimėjusią Anną Ščerbakova bei sidabru nepatenkintą Aleksandrą Trusovą.
Bronza atiteko japonei Kaori Sakamoto.
K.Valijeva krito dukart, padarė dar tris klaidas ir net negalėjo tikėtis medalių, tačiau pasaulio žvilgsnis vis tiek krypo į ją.
Rusijos dailiojo čiuožimo čempionių augintojos Eteri Tutberidzės elgesys su daug streso patyrusia 15-mete po laisvosios programos sulaukė gausybės kritikos. Akivaizdžiai nusivylusi sportininkė iš trenerės išgirdo spaudimą ir reikalavimus pasiaiškinti.
Netrukus vieni ėmė kritikuoti E.Tutberidzę, kuriai kliuvo ir aštrūs Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) prezidento Thomaso Bacho žodžiai, kiti puolė ją ginti, o treti visais būdais bandė guosti K.Valijevą.
Rusijos žiniasklaidos antraštės tiesiog šaukė ir K.Valijevą vadino olimpinių žaidynių „heroje“ ir piktai šnairavo į Vakarų žiniasklaidą, kuri reikalavo atsakomybės – išsiaiškinti, kas davė draudžiamą preparatą jaunajai šokėjai, paaiškinti, kodėl ji galėjo varžytis ir toliau.
Klaustukas vis dar kybo virš ROC dailiojo čiuožimo komandos aukso, kurio likimą sužinosime jau po olimpinių žaidynių.
Bet viena jau visiškai aišku – valdžios remiamos dopingo sistemos dėmių vis dar išsivalyti nesugebėjusi Rusija į savo pinkles įtraukė dar vieną sportininką, tačiau šįkart prieš visą pasaulį atsidūrė 15-metė. Kaip kaltindami Vakarus kritika nuolat pabrėžia patys rusai – vaikas.
„Beveik visam likusiam gyvenimui, – apie dopingo skandalo dėmės ilgaamžiškumą ant susitepusios sportininkės munduro „Žinių radijo“ laidai „Aktualusis pokalbis“ sakė Lietuvos antidopingo agentūros direktorė Rūta Banytė. – Bet koks pasirodymas – ypač geras – visada turės dvejonių, kad vartojamas dopingas. Rusų tenisininkė Marija Šarapova yra prisipažinusi, kad nežinojo, jog vartojo meldoniumą. Ji buvo diskvalifikuota, o sugrįžus neturėjo varžovių pagarbos. Visi žiūrėjo, ar ji viską, ką pasiekė – tai padarė ne dėl dopingo.“
Sporto arbitražo teismas (CAS) jau vieną kartą sėdo prie stalo ir turėjo nuspręsti, ką daryti su K.Valijeva, kurios gruodžio 25 dieną paimtas mėginys buvo teigiamas, o rezultatas paaiškėjo jau per olimpines žaidynes – vasario 8 dieną.
Galiausiai buvo nuspręsta 15-metei leisti varžytis toliau – sportininkė pagal Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) taisykles patenka po „apsaugoto asmens“ apibrėžimu, tad sporto bendruomenė pagal raidę turėjo iš viso nesužinoti jos pavardės.
Tačiau kai dopingo skandalas palietė itin dideliu polinkiu sukčiauti garsėjančią Rusiją, greitai paaiškėjo, kad draudžiama medžiaga – trimetazidinas – 15-metės mėginyje.
Šiuo metu svarstoma, kad K.Valijevos olimpinė karjera jau gali ir baigtis – Rusijoje dailiojo čiuožimo čempionės yra panaudojamos greitai, efektyviai, o tada jas keičia kitos. 2018 metų Pjongčango olimpinių žaidynių čempionė Alina Zagitova – dabar 19 metų, bet visiškai pajėgi sportininkė dailiojo čiuožimo varžybas komentavo televizijoje.
K.Valijevos istoriją išgirsime dar daugybę kartų, tačiau sporto bendruomenė ir vėl siūlo pažvelgti į didįjį paveikslą, o jis – labai tamsus.
Rusijos valdžios sukurta ir puoselėta dopingo sistema, pagal reikalavimus preparatais girdomi sportininkai ir griaunami jaunų žmonių likimai, 2014 metų Sočio olimpiados metu įrengtas slaptas kambarys, į kurį per skylę sienoje perduodami užteršti mėginiai keičiami į švarius – tai tik dalis šokiruojančių faktų, kuriais išgarsėjo Rusija.
Vakarų pasaulio akimis Rusija taip ir liko nenubausta, o K.Valijevos dopingo skandalas tapo tik ryškiu pavyzdžiu, kad ne tik nenubausta, bet ir nepasimokiusi.
Tačiau R.Banytė pabrėžia – laikai keičiasi ir keičiasi pačių rusų požiūris į sportą, tačiau šioje šalyje dar ne viskas gerai, kad tarptautinė bendruomenė galėtų ja visiškai pasitikėti.
„Kalbant apie dopingo atvejus Rusijoje – Grigorijus Rodčenkovas (buvęs RUSADA vadovas, kuriam teko bėgti iš Rusijos, – red.) yra išleidęs knygą apie visą Rusijos dopingo sistemą, 2014 metų Sočio žaidynių sukčiavimo schemas. Rusijoje jau atsiranda sportininkų, kurie nesutinka, kad dopingas turi būti vartojamas. Šuolininkė į aukštį Marija Lasickienė pakankamai stipriai kritikuoja tiek Rusijos lengvosios atletikos federaciją, tiek visą sistemą, kuri yra susijusi su dopingu ir tuo, kad Rusijos sportininkai negali varžytis po savo vėliava, – „Žinių radijui“ sakė R.Banytė. – Kai jie laimi pirmąsias vietas – jie negali girdėti savo himno. Jaunieji sportininkai po truputėlį keičiasi ir nori, kad ta sistema būtų pakeista.“
– Ar tikslinga buvo leisti dalyvauti Valijevai, kai paaiškėjo, kad buvo naudota draudžiama medžiaga?, – „Žinių radijas“ paklausė R.Banytės.
– Toks klausimas gali skilti į kelis atsakymus. Vertinant iš ten sportuojančių sportininkų – net neabejoju, kad dauguma jų jaučiasi nusivylę ir nuomonė yra, kad negalima jiems leisti startuoti.
Bet žvelgiant iš Kamilos pozicijos, kuri tuos ketverius metus kiekvieną dieną negailėdama savęs treniravosi, jai bent jau suteiktas šansas pasirodyti olimpinėse žaidynėse.
– Apie dopingą atrodo vis išgirstame, bet šis skandalas tapo kone pagrindine tema Pekino žaidynėse. Kuo išskirtinė ši istorija ir kiek tai susiję su visa Rusijos praeitimi ir dopingo skandalais?
– Ši istorija precedento neturi dėl daugelio dalykų. Pirmiausia – mėginys buvo paimtas iki olimpinių žaidynių – gruodžio 25 dieną, jo ištyrimas užtruko ilgai. Rusijos antidopingo agentūra (RUSADA) teisinasi, kad Švedijos laboratorijoje dėl COVID-19 buvo personalo trūkumas.
Kyla įvairiausios sąmokslo teorijos, kodėl mėginys ištirtas ir rezultatai paskelbti būtent po to, kai buvo iškovota pirma vieta komandinėse varžybose.
Yra daug klausimų, į kuriuos nėra pateikti atsakymai, todėl ta istorija ir prikausto.
Kitas niuansas – dailusis čiuožimas. Šioje sporto šakoje nėra daug dopingo atvejų. 2020 metais iš beveik 800 testų – tik 4 teigiami. Tai – labai mažas procentas. Dailusis čiuožimas susideda iš gracijos, mobilumo, kitų aspektų, bet tai nėra tokia sporto šaka, kurioje aiškiai reikėtų jėgos, greičio.
– K.Valijevos istorijoje nereikėtų užmiršti, kad dopingo tyrimai buvo atlikti pačių rusų. Gal ta situacija skaidrėja?
– Jie tarsi paimti Rusijos antidopingo agentūros, bet mėginio analizė vyko Švedijoje, Stokholmo laboratorijoje, nes Maskvos laboratorija dėl dopingo skandalo dar negali dirbti – neturi Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) akreditacijos.
Tai, kad sportininkai testuojami – šaunu. Dabar ten testuojamas didelis kiekis sportininkų, vykdoma švietimo programa. Tai – pliusas, bet yra jaunoji karta ir vis dar yra trenerių, kurie priklauso senajai kartai ir su savo požiūriu.
– Daug kalbama, kad K.Valijeva galėjo nežinoti, jog jai duodamas draudžiamas preparatas. Kaip jūs vertinate tokias spėliones?
– Gali būti viena iš versijų, kad jai dėl didelių fizinių krūvių galėjo būti duodamos tabletės ir sakoma, kad tai vitaminai širdžiai. Tai – variantas. 15 metų – vaikas. Su vaikišku naivu ir vaikišku patiklumu, kuris tiki, ką jam sako autoritetingi žmonės. Šiuo atveju – jos aplinka.
– Kas grėstų treneriams, jeigu paaiškėtų, kad tabletes davė jie?
– Pati griežčiausia bausmė – diskvalifikacija iki gyvenimo pabaigos, o kadangi sportininkė – nepilnametė, tai greičiausiai tokia bausmė ir būtų skirta.
– K.Valijevos gynyba skelbė, kad sportininkė netyčia atsigėrė iš senelio stiklinės ir neva taip jai į organizmą pateko medžiaga, kurią dėl širdies problemų vartojo senelis?
– Manęs ta versija nenustebino. Taip ir tikėjausi – kad jeigu bus ieškoma kaltų, tai iš šeimos aplinkos. Šeimos narių diskvalifikuoti ar kitaip nubausti negali.
Trimetazidinas yra įsisavinamas žarnyne. Tai – tabletė, o ne skystis, kurio galbūt atsitiktinai užlašėtų ant stiklinės sienelės.
Tai nelabai įtikinama versija.
– Ar įmanoma pasimokyti iš šios istorijos? Jau kalbama, kad gal nereikėtų iš viso leisti tokio jauno amžiaus sportininkams dalyvauti tokiose varžybose.
– Tarptautinė čiuožimo federacija norėjo padidinti dailiojo čiuožimo sportininkių amžiaus ribą – bet ne tiek dėl dopingo atvejų, o dėl to, kad jos dar nėra subrendusios. Jų kūnai skiriasi nuo jau subrendusių moterų, todėl jos ir gali atlikti tuos keturgubus šuolius. Norima išlaikyti lygybę – suaugę varžytųsi su suaugusiais.
Tai, kad įvyko ši dopingo istorija – tiesiog patvirtino, kad to reikia. Nepilnamečiai negali būti diskvalifikuojami, baudžiami. Tai – viena paskatinamųjų priežasčių, bet pagrindinė – visa čiuožimo technika.
– Jeigu K.Valijevai būtų 17 metų – Sporto arbitražo (CAS) sprendimas būtų kitoks?
– Tikrai taip.
