Olimpinė švieslentė: paskutinieji Pekino akordai – Suomijos ledo ritulio ir norvegės Th. Johaug pergalės

2022 m. vasario 20 d. 12:22
Sekmadienį paskutinę Pekino žiemos olimpinių žaidynių dieną sportininkams buvo įteikti penki medalių komplektai. Čempionais tapo Norvegijos, Suomijos, Austrijos, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos olimpiečiai. Ledo ritulio turnyrą pirmą kartą laimėjo Suomijos rinktinė, o Therese Johoug, nugalėjusi ilgiausiose slidinėjimo lenktynėse įtvirtino rekordinę Norvegijos pergalę medalių įskaitoje.
Daugiau nuotraukų (1)
Slidinėjimas
Moterys. 30 km lenktynės
1. Therese Johaug (Norvegija) – 1 val. 24 min. 54,0 sek.
2. Jessie Diggins (JAV) atsiliko 1 min. 43,3 sek.
3. Kerttu Niskanen (Suomija) atsiliko 2 min. 33,3 sek.
Norvegijos slidininkės šias lenktynes laimėjo trečiose iš eilės žaidynėse. Therese Johaug perėmė estafetę iš Marit Bjorgen, kuri 30 kilometrų greičiausiai nušliuožė Sočyje ir Pjongčange.
33 metų Th.Johaug per Pekino žaidynes iškovojo tris aukso medalius, o iš viso jos taupyklėje yra šeši olimpiniai medaliai, iškovoti nuo 2014 metų (keturi aukso, po vieną sidabro ir bronzos).
Per Pekino žaidynes Norvegijos slidininkai laimėjo penkis aukso, vieną sidabro ir du bronzos medalius, Rusijos slidininkai – keturis aukso, keturis sidabro ir tris bronzos medalius. Kitas tris slidinėjimo rungtis laimėjo Suomijos, Švedijos ir Vokietijos olimpiečiai.
Kalnų slidinėjimas
Mišrios komandos
1. Austrija (Katharina Huber, Katharina Liensberger, Katharina Truppe, Stefanas Brennsteineris, Michaelis Mattas, Johannesas Strolzas).
2. Vokietija (Emma Aicher, Lena Durr, Julianas Rauchfussas, Alexanderis Schmidas, Linusas Strasseris).
3. Norvegija (Mina Furst Holtmann, Thea Louise Stjernesund, Maria Therese Tviberg, Timonas Hauganas, Fabianas Wilkensas Solheimas, Rasmusas Windingstadas).
Mišrių komandų lygiagretaus slalomo varžybos olimpinėse žaidynėse surengtos antrą kartą. Prieš ketverius metus šios rungties čempione tapo Šveicarija.
Pekino žaidynėse įvyko vienuolikos kalnų slidinėjimo rungčių varžybos. Jose dominavo dvi Alpių valstybės: Šveicarija laimėjo penkis aukso, vieną sidabro ir tris bronzos medalius, Austrija – tris aukso, tris sidabro ir vieną bronzos medalį. Kitų trijų rungčių čempionais tapo Prancūzijos, Slovakijos ir Švedijos olimpiečiai.
Nė vienam sportininkui nepavyko laimėti dviejų asmeninių rungčių, bet austras Johannesas Strolzas namo išsiveža tris medalius: du aukso ir vieną sidabro.
Bobslėjus
Vyrai. Keturvietės ledrogės
1. Vokietija (Francesco Friedrichas, Thorstenas Margisas, Candy Baueris, Alexanderis Schulleris) – 3 min. 54,30 sek.
2. Vokietija (Johannesas Lochneris, Florianas Baueris, Christopheris Weberis, Christianas Raspas) atsiliko 0,37 sek.
3. Kanada (Justinas Krippsas, Ryanas Sommeris, Camas Stonesas, Benas Coakwellas) atsiliko 0,79 sek.
Vokietijos kvartetas keturviečių ledrogių lenktynes laimėjo šeštą kartą per pastarąsias aštuonerias olimpines žaidynes, o Francesco Friedrichas, Thorstenas Margisas ir Candy Baueris buvo ir auksinėje 2018 metų komandoje.
Per Pekino žaidynes F.Friedrichas ir Th.Margisas taip pat laimėjo dviviečių ledrogių varžybas, tad dabar šiedu vyrai turi jau po keturis olimpinius aukso medalius.
Pekino žaidynėse vokiečiai laimėjo tris iš keturių bobslėjaus rungčių, o vieną aukso medalį iškovojo JAV.
Ledo ritulys
Vyrai. Finalas
Suomija – ROC 2:1 (0:1, 1:0, 1:0).
Suomijos rinktinė pirmą kartą tapo olimpine čempione. Iki šių metų suomių sąskaitoje buvo du sidabro ir keturi bronzos medalių komplektai.
Pekino žaidynių bronzos medalius iškovojo slovakai, šeštadienį mažajame finale įveikę švedus.
Šis olimpinis vyrų ledo ritulio turnyras buvo 25-asis (pirmasis buvo surengtas dar 1920 m. per vasaros žaidynes). Septintą kartą visus tris medalių komplektus iškovojo vien Europos komandos.
Visų laikų medalių lentelėje pirmauja Kanada (devyni aukso, keturi sidabro ir trys bronzos) ir SSRS (septyni aukso, vienas sidabro ir vienas bronzos).
Akmenslydis
Moterys. Finalas
Didžioji Britanija – Japonija 10:3.
Didžiosios Britanijos komanda moterų akmenslydžio olimpinius medalius iškovojo trečiąjį kartą. 2002 metais britės irgi laimėjo auksą, 2014 metais – bronzą.
Japonės prizininkėmis tapo antrose iš eilės žaidynėse. Prieš ketverius metus jos užėmė trečiąją vietą.
Pekino žaidynių bronzos medalius iškovojo Švedija, šeštadienį mažajame finale nugalėjusi Šveicariją.
Medalių lentelės lyderiai
Pekino olimpinių žaidynių medalių įskaitoje pirmąją vietą užėmė Norvegija. Jos sportininkai iškovojo 37 medalius (16 aukso, 8 sidabro ir 13 bronzos).
Norvegai pasiekė žiemos žaidynių aukso medalių rekordą. Iki šių metų laimėti tiek rungčių per žiemos žaidynes nebuvo pavykę nė vienai šaliai. Rekordą dalijosi dvi valstybės: Kanada per 2014 metų Vankuverio žaidynes ir Norvegija per 2018 metų Pjongčango žaidynes laimėjo po 14 aukso medalių.
Pekino žaidynių medalių įskaitoje antrąją vietą užėmė Vokietija (12, 10, 5), trečiąją – Kinija (9, 4, 2), ketvirtąją – JAV (8, 10, 7).
Už jų išsirikiavo šešios Europos šalys: Švedija (8, 5, 5), Nyderlandai (8, 5, 4), Austrija (7, 7, 4), Šveicarija (7, 2, 50, Rusija (6, 12, 14) ir Prancūzija (5, 7, 2).
Olimpinius medalius tapo 29 šalių sportininkai, čempionais – 23 šalių sportininkai (sekmadienį čempionų sąrašą papildė Didžioji Britanija). Prizininkų geografija platesnė buvo tik vieną kartą. Prieš ketverius metus per Pjongčango žaidynes medalius iškovojo 30 šalių olimpiečiai.
Baltijos šalys Latvija ir Estija bei kita mūsų kaimynė Lenkija per Pekino žaidynes laimėjo po vieną bronzos medalį. Truputį gausesnis Baltarusijos kraitis – į šią šalį keliauja du olimpiniai sidabro medaliai.
Pekino žaidynių medalius laimėjo 22 Europos šalys, trys Azijos šalys (Kinija, Japonija ir Korėja), dvi Šiaurės Amerikos šalys (JAV ir Kanada) ir dvi Okeanijos šalys (Australija ir Naujoji Zelandija).
Akmenslydis^InstantLedo ritulys
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.