„Koncesijos sutartis baigsis šią vasarą, todėl jau metus kalbamės su savivaldybe dėl jos pratęsimo. Siūlome rasti efektyviausią ir finansiškai naudingiausią sprendimą, bet matome, kad miesto atstovai nori rinktis kitą variantą – perduoti areną valdyti Panevėžio sporto centrui ir kurti viską iš naujo, bet be patirties, kas mokesčių mokėtojams atsieis brangiau. Tikime, kad arenos valdymas turėtų būti atiduotas profesionalams – ar tai būtume mes, ar kuri kita renginius bei arenų valdymą išmananti įmonė“, – pridūrė T. Inčikas.
Atvirame laiške savivaldybei T. Inčikas baiminasi, kad derybų metu su Panevėžio miesto atstovais buvo neišgirstas, todėl, prieš svarbų vasario 17 dienos savivaldybės tarybos posėdį, tikisi atkreipti dėmesį į tai, jog naujasis savivaldybės „Cido“ arenos ateities projektas miestui gali neapsimokėti įvairiomis prasmėmis.
„Pats esu panevėžietis, kuris su komanda rūpinosi „Cido“ arena nuo pat atidarymo. Man rūpi tiek miesto, tiek arenos ateitis, tad jaučiu pareigą kreiptis į Panevėžio savivaldybę ir išsakyti savo, kaip renginių rinkos atstovo ir 14 metų areną valdžiusios įmonės vadovo, nuomonę.
Tikiuosi, kad būsime išklausyti ir, svarbiausia, išgirsti“, – teigė „Cido“ arenos vadovas.
Primename, kad 2008 metais atidarytos „Cido“ arenos statybos ir veikla buvo grindžiama 15 metų trukmės koncesijos sutartimi tarp Panevėžio savivaldybės ir privataus koncesininko – T. Inčiko vadovaujamos įmonės UAB „Panevėžio arena“.
Pagal vieną iš sutarties punktų įmonė buvo įpareigota arenoje surengti bent 50 renginių per metus, tačiau, iki COVID-19 pandemijos, savo iniciatyva kasmet surengdavo per 100 renginių.
Nepaisant visų vykdomų įsipareigojimų, Panevėžio savivaldybė svarsto sutarties nepratęsti ir rinktis kitokią strategiją – arenos valdymą perduoti Panevėžio sporto centrui. Sužinojęs apie naujus savivaldybės planus, „Cido“ areną šiuo metu valdančios įmonės vadovas šiandien miesto atstovams išsiuntė atvirą laišką.
„Oficialiose Panevėžio miesto savivaldybės svetainėje pateikiamose metinių miesto biudžetų ataskaitose nurodyta, jog per pastaruosius metus iš miesto biudžeto finansuojamų įstaigų finansavimas buvo ženkliai didinamas, tačiau „Cido“ arenos suma išliko tokia pati“, – situaciją paaiškino T. Inčikas.
Remiantis „Cido“ vadovo minėtomis ataskaitomis, tokių organizacijų, kaip Panevėžio miesto Muzikinio teatro finansavimas per 9 metus padidėjo beveik 4 kartus, o Lėlių vežimo teatro, Teatro „Menas“ ar Kultūros centro Panevėžio bendruomenių rūmai – po beveik 3 kartus. Per tokį patį laikotarpį kino centro „Garsas“ finansavimas padidėjo beveik 60 proc.
„Lyginant su daugybe Panevėžio įstaigų, kurioms finansavimas buvo didinamas, „Cido“ arena reikalauja daugiau priežiūros ir finansinio išlaikymo, tačiau jo sulaukė mažiau. Beje, per 15 metų nė karto nepasinaudojome turima teise savo naudai indeksuoti koncesijos mokestį, kas, tikime, pagrindžia mūsų, kaip atsakingo koncesininko, teisę ir interesą toliau valdyti, prižiūrėti ir puoselėti areną“, – pridūrė T. Inčikas.
Visas T. Inčiko laiškas Panevėžio savivaldybei:
„Cido“ arena rūpinamės nuo pat jos atidarymo 2008 metais, taip pat dalyvavome ir pastato statybų bei įrengimo darbuose, todėl šią areną tikrai galime pavadinti savo „kūdikiu“. Per 14 veiklos metų įdėjome be galo daug darbo, laiko, jėgų, finansų ir širdies, įgijome neįkainojamos patirties, kad Panevėžio miestas turėtų tarptautinius standartus atitinkančią renginių erdvę ir sėkmingai konkuruotų su kitais šalies miestais, o panevėžiečiai bei miesto svečiai galėtų mėgautis aukščiausios kokybės veiklomis ir patirtimis.
Nuo pat arenos atidarymo tikslingai ir sėkmingai formavome Aukštaitijos regiono kultūros ir sporto sektoriaus veidą, o pati arena per šį laikotarpį užsitarnavo regioninės arenų lyderės poziciją. Bendradarbiaujant kartu su Panevėžio miesto savivaldybe, arenoje buvo įgyvendinta daugybė čempionatų, kultūros, sporto, edukacinių renginių. Suprasdami arenos svarbą tiek Panevėžio miestui, tiek visam regionui, visą šį laiką aktyviai rėmėme reprezentacinę miesto krepšinio komandą, sudarydami jai išskirtines sąlygas nemokamai treniruotis bei žaisti namų rungtynes toje pačioje aikštėje. Nuolat globojome ir dviračių treko sportininkus: tiek Lietuvos rinktinės, tiek Panevėžio dviračių trekininkai arenoje iki pandemijos treniravosi nemokamai. Tiesa, to koncesijos sutartyje numatyta nėra, bet supratome savo, kaip arenos operatoriaus, atsakomybę. Per visą koncesijos laikotarpį nepasinaudojome sutarties punktu dėl koncesijos mokesčio indeksavimo, kas leido miestui sutaupyti beveik 500 tūkst. eurų. Nuolat investavome į arenos infrastuktūros gerinimą, turbūt kiekvienas arenos lankytojas galėtų pasakyti, kad ji prižiūrėta ir išpuoselėta. Primename, kad arenos užimtumas iki pandemijos buvo daugiau nei 300 dienų per metus, kas parodo, kad arena yra nuolat veikianti ir gyva. Toliau esame kupini kūrybinės ugnies – turime aiškią arenos viziją ir, prisitaikant prie šių dienų aktualijų, pasikeitusių rinkos sąlygų bei išorės veiksnių, norime plėsti veiklų spektrą ir kurti visokeriopą naudą miestui ir jo gyventojams.
Koncesijos sutarties terminas artėja prie pabaigos, todėl dar 2021 metų pavasarį pradėjome aktyviai kalbėtis su Panevėžio miesto savivaldybės atstovais dėl tolimesnio bendradarbiavimo. Pabrėžėme, kad tikrai esame pasiruošę toliau tobulinti savo pasiūlymą, kad rastume geriausią įmanomą sprendimą Panevėžio miestui. Iš pokalbių su savivaldybės atstovais supratome, kad jie palankiai vertina mūsų bendradarbiavimą. Deja, šią savaitę mus pasiekė informacija, jog, dėl mums nežinomų priežasčių, savivaldybė pradėjo svarstyti mažiau efektyvią, miestui mažiau naudingą ir, mūsų nuomone, finansiškai brangesnę alternatyvą – perleisti areną Panevėžio miesto sporto centrui, steigti naujus etatus ir daryti viską iš pradžių už praktiškai tokią pačią sumą.
Paskutinių mūsų derybų su savivaldybe metu buvo akcentuojama, kad mūsų profesionalios paslaugos (600 tūkst. eurų su PVM) miestui gali būti per brangios, dėl ko, spėjame, savivaldybėje ir pradėta svarstyti arenos valdymą perimti patiems. Nepaisant to, išnagrinėję kitų Panevėžio miesto kultūros ir sporto įstaigų finansavimą, matome, kad jų finansavimas per paskutinius 9 metus išaugo beveik dvigubai, o kai kurių įstaigų, pavyzdžiui, Panevėžio bendruomenių rūmų finansavimas siekia beveik 1 mln. eurų. Savivaldybės teigimu, naujasis „Cido“ arenos valdymo projektas mokesčių mokėtojams atsieitų per 500 tūkst. eurų, tačiau, vertinant realią situaciją, esame tikri, jog viskas kainuotų netgi brangiau. „Cido“ arena ir jos ateitis mums yra be galo svarbi, todėl, nepaisant infliacijos, išaugusių energetinių kaštų, mažėjančio miesto gyventojų skaičiaus ir kitų aplinkos faktorių, esame pasirengę savanoriškai mažinti savo įkainius ir sėkmingai tęsti darbus už savivaldybės norimą 500 tūkst. eurų ar net mažesnę sumą. Esame pasiruošę sutartyje užfiksuoti tiek mūsų finansinius įsipareigojimus, tiek papildomų įkainių dydžius, jei yra nuogąstaujama, kad jie galėtų būti keliami be pagrindo. Tai yra verslo garantija, kad koncesijos dydis ir įsipareigojimai nesikeis, kas, mūsų manymu, yra labai svarbus saugiklis miestui ir ko nebūtų įmanoma užtikrinti perduodant areną Panevėžio miesto sporto centrui.
Matydami susiklosčiusią situaciją jaučiamės, kad, nepaisant darnaus ir ilgamečio bendradarbiavimo su savivaldybe, nebuvome išgirsti, nes Panevėžio miestui siūlome, mūsų akimis, efektyvesnį variantą. Rūpinomės arena nuo pat pirmosios dienos, todėl labai linkime miesto savivaldybei priimti teisingą sprendimą ir atiduoti arenos valdymą į profesionalų rankas, o ne pradėti viską iš pradžių ir potencialiai neefektyviai panaudoti mokesčių mokėtojų pinigus. Vertindami situaciją, patariame ir prašome savivaldybės nedaryti klaidos, kol dar nevėlu. Nors ir siekiame toliau valdyti areną, ką sėkmingai darėme pastaruosius 14 metų, arenos ateitis nėra vien mūsų asmeninių interesų klausimas. Manome, kad areną gali valdyti ir bet kuri kita renginių rinką ir arenų valdymą išmananti profesionali įmonė, tačiau tikime, kad privati, profesionali ir patirties turinti įmonė už tuos pačius 500 tūkst. eurų ar mažesnę sumą Panevėžio miestui atneštų daugiau naudos, nes kiekvienas turi atlikti savo darbą, o arenų valdymas, su visa pagarba, nėra stiprioji sporto centro ar kitos savivaldybės įstaigos sritis.
Rašydami šį laišką viliamės, kad galutiniai sprendimai dėl „Cido“ arenos ateities dar nėra priimti. Esame pasiruošę ne tik sumažinti įkainius, tačiau ir įgyvendinti savivaldybės pateiktą norą arenoje turėti dar daugiau ir įvairesnių veiklų. Jeigu mūsų visų tikslas yra turėti daugiau už pigiau ir profesionaliai, tuomet mes, manau galime prieiti puikaus susitarimo visiems. Viskas, ko prašome, tai būti išgirstiems: ar nuspręstumėte arenos valdymą patikėti mums, ar kitai patyrusiais įmonei – tikime, kad šis variantas Panevėžio miestui bus naudingesnis už šiuo metu svarstomą projektą.
