Sekmadienį 12,5 km persekiojimo lenktynėse dalyvavo vienintelis Lietuvos biatlonininkas Vytautas Strolia. Tačiau ir jam varžybos susiklostė tragiškai. 29-erių lietuvis suko net 10 baudos ratų ir lenktynes baigė 58-oje vietoje. Persekiojime dalyvavo 60 sportininkų.
Kol kas vienintele žaidynių paguoda lieka pirmasis V.Strolios pasirodymas Pekine, kai 20 km individualiose varžybose mūsiškis užėmė 21-ąją vietą. 10 km sprinte jis liko 43-ias.
Apie Gabrielės Leščinskaitės, Karolio Dombrovskio, Tomo Kaukėno ir Linio Banio rezultatus apskritai neverta kalbėti, mat visi keturi biatlonininkai Pekine pasirodė žemiau savo galimybių ir šliuožė bei šaudė žemiau 60-uko ribos.
„Vienos priežasties, kodėl tokie rezultatai, ko gero, nėra, – portalui lrytas.lt teigė buvęs biatlono rinktinės narys ir šios sporto šakos ekspertas Rokas Suslavičius. – Įsivaizduokime, kad pasiruošimas žaidynėms prasidėjo iškart po 2018 m. Pjongčango žiemos olimpiados. Ketverių metų ciklas buvo statomas kaip kortų namelis. Iki pat olimpiados pradžios namelis buvo statomas tvarkingai, be didesnių problemų. Maža to, Lietuvos rinktinės nariai sausį buvo pasiekę geriausią savo sportininkę formą. V.Strolia ir G.Leščinskaitė pasiekė geriausius karjeros rezultatus. Bet vasario mėnesį minėtas kortų namelis ėmė ir sugriuvo.“
Į Kinijos Džangdziagou kalnus atvykę lietuviai iškart pajuto, kad sąlygos čia sudėtingos. 1700 m aukštis, didelis vėjas ir stingdantis šaltis atletams iš Lietuvos nebuvo pačios komfortiškiausios sąlygos, kuriose yra tekę varžytis.
„Labai sunku atsakyti, kas lėmė prastus rezultatus. Faktas, kad klaidų buvo padaryta, nes per mėnesį nusiristi iš pasaulio taurės 10-20-uko, iki 60-uko – neįmanoma. Tai nebuvo vienetinis atvejis, kad tik vienas kažkuris sportininkas prastai startavo.
Visiems jiems buvo sunku. Treneriai turi aiškintis, kur buvo padarytos klaidos. Gal gera sportinė forma buvo pasiekta per anksti, gal į olimpiadą atvyko ne pačiu tinkamiausiu laiku, gal komanda neįvertino aukštikalnių. Atsakymas slypi šiose detalėse“, – pasakoja Pekino žiemos olimpiadoje viešintis R.Suslavičius.
Prieš pat kelionę į Kiniją lietuviai išvyko į Italijos kalnus, kur vyko pasaulio taurės etapas. Tiesa, ten biatlonininkai tik sportavo, bet pilna jėga varžybose nedalyvavo. Italijoje varžėsi tik K.Dombrovskis, G.Leščinskaitė ir masinėse lenktynėse sudalyvavęs V.Strolia.
„Dabar matome, kad šis planas nesuveikė. Klausimas, kodėl nesuveikė – ar sportininkų organizmas kelionės metu vėl atsistatė į normalią būseną ir Kinijoje priprasti prie kalnų vėl reikėjo laiko, ar buvo nepataikyta į atvykimo dienas“, – samprotavo R.Suslavičius.
Lietuvių varžovai norvegai pasirinko kiek kitokią taktiką.
Jie praleido priešpaskutinį pasaulio taurės etapą, vietoje to išvyko į kalnus, o vėliau sudalyvavo taurės etape Italijoje. Iki žaidynių norvegai kalnuose praleido šiek tiek ilgiau nei lietuviai. Lrytas.lt primena, kad Norvegijos biatlonininkai Pekine jau iškovojo 4 aukso, 1 sidabro ir 4 bronzos medalius.
„Žinant rezultatus, matome, kad norvegų taktika pasiteisino, nors šį sezoną pasaulio taurėje jie ir nebuvo patys stipriausi. Vis dėlto prieš kelis mėnesius buvo sunku pasakyti, kas geriau. Galima sakyti, kad norvegai rizikavo“, – kalbėjo R.Suslavičius.
Nepaisant nesėkmių, lietuviams dar liko viena galimybė atsitiesti. Antradienį V.Strolia, K.Dombrovskis, T.Kaukėnas ir L.Banys dalyvaus komandinėje estafetėje, kur sieks pasiekti prieš žaidynes išsikeltą tikslą – patekti tarp 16 stipriausių rinktinių. Varžybose dalyvaus 21 komanda.
„Žaidynes išgelbėtų tik tai, jei biatlonininkai patektų tarp 10-ies geriausių rinktinių. Tai kažkiek kompensuotų prastus asmeninius startus. Jei finišuos 16-oje vietoje, prastų olimpiados rezultatų tai neatsvers. Galime lyginti su 2018 m. Pjongčango žaidynėmis, kur buvo tik keturi biatlonininkai. Bet keturiuose startuose buvo pasiektas 30-ukas, o mišrioje estafetėje – 20-ukas. Pekine tik kartą pasiektas 30-ukas“, – kalbėjo R.Suslavičius.
Pekino olimpinės žaidynės tęsis iki vasario 20-osios.
