Lietuvos treneriai sugeba rasti talentingus vaikinus ir moka paruošti pasaulinio lygio ledo šokėjus. Tačiau partnerių jiems tenka ieškoti svetur. Visos Lietuvai atstovavusios ledo šokėjų poros, kurios įsiveržė į pasaulio elitą ar prie jo priartėjo, buvo tarptautinės.
Pirmąją tarptautinę pora, kuri tuo metu dar net nebuvo tarptautinė, XX amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje sudarė kaunietis Povilas Vanagas ir maskvietė Margarita Drobiazko.
Atkūrus Nepriklausomybę, jiedu atstovavo Lietuvai ir startavo 1992 metų Albervilio olimpinėse žaidynėse, į kurias vos pateko dėl biurokratinių kliūčių ir dėl to, kad M.Drobiazko neturėjo Lietuvos pilietybės.
Pagal Tarptautinės čiuožimo sąjungos (ISU) taisykles oficialiose varžybose šaliai gali atstovauti ir jos pilietybės neturintys sportininkai. Tačiau Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) reikalavimai daug griežtesni ir sportininkai privalo pateikti šalies, kuriai atstovauja, pasą.
M.Drobiazko ir P.Vanagas prieš Albervilio olimpines žaidynes atsidūrė užburtame rate. Ledo šokėjų pora olimpinio kelialapio neiškovojo ir negalėjo iškovoti, nes Lietuvai netapus Tarptautinės čiuožimo sąjungos (ISU) nare, M.Drobiazko ir P.Vanagas negalėjo dalyvauti oficialiose varžybose. Tačiau IOC pažadėjo padaryti išimtį ir pakviesti ką tik Nepriklausomybę atkūrusios valstybės atstovus, jei to paprašys Lietuvos Tautinis olimpinis komitetas.
Tačiau tarp Lietuvos sporto vadovų netrūko prieštaravusių, kad maskvietė M.Drobiazko atstovautų Lietuvai. LTOK pažadėjo ledo šokėjus į olimpinių kandidatų sąrašą įtraukti tik tuomet, kai bus išspręstas M.Drobiazko pilietybės klausimas. Tačiau LTOK atsisakė tarpininkauti, kad Aukščiausioji Taryba išimties tvarka suteiktų P.Vanago partnerei Lietuvos pilietybę.
Ledo šokėjai nežinomybėje gyveno kelias savaites. Kad Lietuvos pasą vos ne paskutinę akimirką gavusi M.Drobiazko ir P.Vanagas galės čiuožti ant Albervilio olimpinio ledo, paaiškėjo tik likus kelioms dienomis iki žaidynių atidarymo.
Ilgas tąsymasis sporto valdininkų kabinetuose kainavo daug nervų, bet per 1992 metų Albervilio žaidynes Lietuvos čiuožėjai nenuvylė. 20-metė M.Drobiazko ir 21 metų P.Vanagas ledo šokėjų varžybose aplenkė tris poras ir užėmė 16-ąją vietą.
Po to jiedu per kiekvienas olimpines žaidynes kopė vis aukščiau: 1994 metais Lilehameryje užėmė 12-ąją vietą, 1998 metais Nagane – 8-ąją vietą.
O prieš 2002 metų Solt Leik Sičio žaidynes įsižiebė viltis, kad Lietuvos pora gali kovoti ir dėl medalių. Tikėjimą sužadino 1999-2000 metų sezonas, kuris buvo geriausias M.Drobiazko ir P.Vanago karjeroje. Tą sezoną jie iškovojo Europos ir pasaulio pirmenybių bronzos medalius ir atsidūrė kaip niekada arti viršūnės.
Vis dėlto Solt Leik Sityje išsipildyti didžiosioms viltims nebuvo lemta. M.Drobiazko ir P.Vanagas užėmė tik penktąją vietą. Ledo šokėjai sau didelių priekaištų neturėjo, bet juos labai nuvylė teisėjų požiūris. Lietuvius aplenkė dvi poros, kurios atlikdamos laisvąją programą griuvo, tačiau dėl šios klaidos balų beveik neprarado.
Nors didžiausias tikslas nebuvo pasiektas, M.Drobiazko ir P.Vanago užimta penktoji vieta yra geriausias Nepriklausomos Lietuvos sportininkų rezultatas žiemos olimpinėse žaidynėse.
Po Solt Leik Sičio žaidynių M.Drobiazko ir P.Vanagas pasitraukė iš ISU rengiamų varžybų ir tris sezonus dalyvavo tik parodomuosiuose čiuožimo pasirodymuose. Tačiau 2005 metais jie grįžo į sportą ir pradėjo rengtis penktosioms olimpinėms žaidynėms.
Prieš Turino žaidynes naujas viltis sužadino M.Drobiazko ir P.Vanago iškovoti bronzos medaliai Europos pirmenybėse. Vis dėlto olimpinis pasirodymas nebuvo pakankamai geras. Atlikdami originaliąją programą Lietuvos šokėjai griuvo ir galutinėje įskaitoje užėmė septintąją vietą.
P.Vanagas baigdamas karjerą estafetę perdavė kitam kauniečiui Deividui Stagniūnui. Jis nuo paauglystės treniravosi JAV ir čiuožė su amerikietėmis partnerėmis, o pirmąjį olimpinį kelialapį iškovojo kartu su Katherine Copely.
K.Copely ir D.Stagniūnas iškovojo teisę startuoti 2010 metų Vankuverio olimpinėse žaidynėse, tačiau K.Copely negavo Lietuvos pilietybės, todėl kelialapis buvo paleistas vėjais, o pora netrukus iširo.
Kitą sezoną D.Stagniūnas ledo ratus jau raižė su kita amerikiete Isabella Tobias. Ši pora iškovojo kelialapį į 2014 metų Sočio žaidynes, tačiau sportininkai vėl ilgai kankinosi nežinodami, ar galės pasinaudoti olimpiniu kelialapiu. Pirmasis I.Tobias prašymas gauti Lietuvos pasą buvo atmestas, bet 2013 metų gruodį amerikietė tapo Lietuvos piliete ir po dviejų su puse mėnesio pora sukosi ant Sočio olimpinio ledo.
Lietuvos sportininkai Sočio žaidynių ledo šokių varžybose užėmė 17-ąją vietą. Po to pora pabaigė žiemos varžybų sezoną, bet pavasarį 29-erių D.Stagniūnas paskelbė, kad dėl vis atsinaujinančių traumų baigia sportininko karjerą.
Netrukus svarbiausių dailiojo čiuožimo varžybų protokoluose atsirado kito kauniečio Sauliaus Ambrulevičiaus pavardė. Jis irgi čiuožė su partnerėmis iš JAV.
Tiesa, S.Ambrulevičius ir jo pirmoji partnerė Taylor Tran iškovoti kelialapio į 2018 metų Pjongčango žaidynes nespėjo.
Tačiau pernai S.Ambrulevičius su kita partnere Allison Reed pasaulio pirmenybėse užėmė 15-ąją vietą ir iškovojo teisę dalyvauti Pekino žaidynėse. Deja, A.Reed ištiko toks pats likimas, kaip prieš kelerius metus K.Copely. Ši amerikietė taip pat negavo Lietuvos pilietybės.
Vis dėlto Lietuvos ledo šokėjai Pekino žaidynėse dalyvaus. Olimpinis kelialapis suteikiamas ne konkrečiai ją iškovojusiai porai, bet šaliai, todėl 27-erių A.Reed ir 29-erių S.Ambrulevičių galės pakeisti 19-metė Paulina Ramanauskaitė ir per žaidynes 24-ąjį gimtadienį pažymėsiantis Deividas Kizala.
Kol kas dailiojo čiuožimo olimpinius kelialapius yra iškovoję tik Lietuvos ledo šokėjai. Nors per pasaulio ir Europos pirmenybes lietuvės nuolat dalyvauja ir moterų čiuožimo varžybose, joms nučiuožti iki olimpinių žaidynių dar nepavyko.
Pekine dirba ir lrytas.lt spec. korespondentas Laurynas Ribakas, kuris pateikia karščiausias naujienas iš Kinijos.
