„Po pirmo kalno viskas atrodė gana neblogai, bet antroje įkalnėje supratau, kad dar laukia 40 minučių kančios. Nei priekyje, nei gale nieko nebuvo. Vėliau tik pora norvegų aplenkė, tad į visus kalnus lipau vienas ir kentėjau“, – įspūdžiais dalijosi 26-erių T.Strolia.
Nugalėtojui iš Suomijos Ilvo Niskanenui (37 min. 54,8 sek.) lietuvis nusileido 8 min. 58,3 sek.
„Prieš kelionę į Kiniją lūkesčiai buvo didesni. Bet jau per apšilimą supratau, kad ne ta diena. Atrodo, vos pavažiuoji ir pulsas pakyla, tik pradedi į kalną kilti ir jau raudonoje zonoje“, – vargus trasoje atskleidė T.Strolia.
Lietuviui Pekino žaidynėse liko dar vienas startas. Vasario 16-ąją T.Strolia kartu su Modestu Vaičiuliu dalyvaus komandų sprinto rungtyje.
– Kas buvo sunkiausia?, – buvo paklaustas V.Strolia.
– Paskutinis ilgasis kalnas buvo sunkiausia trasos dalis. Važiuoji ir galvoji, kad tik užvažiuoti, neišlipti iš vėžės, nes bus dar lėčiau. Psichologiškai kiek lengviau buvo tai, kad distanciją sudarė tik du ratai, tad į kiekvieną kalną reikėjo kilti tik du kartus.
Šiemet pirmą kartą ilgą distanciją šliuožiau klasikiniu stiliumi. Stengiausi atiduoti viską.
– Kaip manote, iš kur tas sunkumas? Labiau fizinis ar psichologinis?
– Raumenyse. Net rankos nelaikė. Aišku, visiems sąlygos buvo vienodos. Bet kiti važiavo labai stipriai, pagarba jiems. Aš galiu kaltinti tik save. Bet padariau ką galėjau. Kaip galėjau, taip pasiruošiau.
– Ar trasoje pavyko pilnai išsikrauti?
– Taip. Galvojau, kaip pasiekti finišą.
– Ar sunkiais momentais nebandėte apgauti organizmo, sakyti, kad tai jau paskutinis kalnas?
– Nebandžiau kažkaip savęs apgaudinėti. Negalvojau apie toliau priekyje esančius kalnus, galvojau tik apie artimiausius. Į vieną įvažiuoji, tada apie kitą pradedi galvoti. Negalvojau, kiek dar liko iki finišo.
– Dar liko vienas startas, kaip atgausite jėgas?
– Ramiai pasitreniruosime, po to poilsio dieną reikės pasiimti, nes prieš tai neturėjau jokio poilsio, pats taip nusprendžiau. Manau, neperspausiu, nes šios varžybos mane suaktyvino, prasikvėpavau. Gal dieną prieš startą kažką aktyviau padarysiu.
– Gal po tokių varžybų sprinto distancija linksmiau skamba?
– Dabar man niekas linksmiau neskamba. Dabar nieko nesinori. Kita vertus, smagu, kad galėjau pravažiuoti šią distanciją, atstovauti Lietuvai, atiduoti viską, ką galiu. Bet apie būsimas varžybas kol kas nenoriu net galvoti.
