1992 metų vasario 9 dieną tuomet 30 metų ukmergiškė V.Vencienė Albervilyje buvo pirmąja mūsų šalies sportininke, kuri po 64 metų pertraukos olimpiadoje išgirdo kviečiant ją į startą ne kaip SSRS, o Lietuvos atstovę.
„Tai buvo tikra euforija. SSRS rinktinėje buvo likusios mano varžybų draugės – su jomis kovojau 1988-ųjų Kalgario žaidynėse.
Tai Albervilyje atėjau jas aplankyti ir mačiau kaip pavydžiai jos žiūrėjo, jog esu ne SSRS sportininkė. O aš pavydėjau sau, kad ištrūkau iš to muštro, Ir nebijojau garsiai juoktis, kad nesupykdyčiau kokio valdininkėlio iš Sporto ministerijos“, – prisiminė įvykius šešioliktose žiemos žaidynėse V.Vencienė.
Į žaidynių sostinę Prancūzijoje 1992 metais V.Vencienė vyko kaip viena iš favoričių bei olimpinį sostą ginsianti sportininkė.
Per 1988 metų Kalgario žiemos olimpines žaidynes SSRS rinktinės sudėtyje V.Vencienė startavo dviejose asmeninėse rungtyse ir iškovojo iškart du medalius.
Per visų įsimylėjėlių dieną vasario 14-ąją lietuvė iššliuožė į 10 kilometrų lenktynių trasą, kurioje buvo greičiausia. V.Vencienė beveik 9 sekundėmis aplenkė legendinę Rusijos slidininkę keturiskart olimpinę čempionę Raisą Smetaniną ir džiaugėsi olimpiniu aukso medaliu.
Po trijų dienų V.Vencienė startavo 5 kilometrų lenktynėse, po kurių jai buvo įteiktas ir antras apdovanojimas – bronzos medalis.
„Baikite, kokie ten Valentino dienos šventimai. Apskritai SSRS niekas apie tokią dieną tais laikais nežinojo. Buvo tada tik kovo 8-oji, kai vyrai šventė, o moterims prisimindavo padovanoti gėlių. Tad suvesti tos Valentino dienos su auksine pergale nereikėtų: tiesiog po visų stovyklų, 300 dienų treniruočių man Kalgaryje pasakė – „varyk“ ir aš „pavariau“.
Net ir laimėjusi nelabai supratau, ką nuveikiau. Laimėjau ir laimėjau – kažkokio išprotėjusio džiaugsmo nebuvo.
Kai kas sako, kad meluoju, tačiau sakau tiesą, nes puikiai atsimenu – Albervilyje laimėtos vietos, atstovaujant Lietuvai, man suteikė žymiai didesnį emocijų pliūpsnį, nei olimpinis auksas“, – lrytas.lt pasakojo Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete su žiemos sporto atstovais dirbanti V.Vencienė.
Albervilyje Lietuvos slidinėjimo žvaigždė į startą stojo neseniai pagimdžiusi dukrą Dominyką, tačiau jos pasirodymas iki šiol išlieka geriausiu per visą mūsų valstybės slidininkų pasirodymą žaidynėse.
15 kilometrų lenktynėse klasikiniu stiliumi V.Vencienė užėmė 11-ąją vietą. Šis rezultatas suteikė vilčių, kad V.Vencienė gali dar geriau pasirodyti trumpesnėse 5 kilometrų lenktynėse. Vis dėlto patekti į dešimtuką ar, juo labiau, įgyvendinti visos Lietuvos svajonę ir iškovoti olimpinį medalį slidininkei nepavyko.
Per Albervilio žaidynes V.Vencienė dalyvavo dar trijų rungčių varžybose. 30 kilometrų lenktynėse laisvuoju stiliumi ji užėmė 16-ąją vietą, 5 kilometrų lenktynėse klasikiniu stiliumi – 19-ąją vietą, 10 kilometrų persekiojimo lenktynėse laisvuoju stiliumi – 28-ąją vietą.
„Noriu pasakyti, kad Albervilyje startavau vos ne kaip mėgėja, palyginus su tais krūviais, kurie buvo sovietų slidinėjimo stovyklose. Ir dar dukros gimimas. Taip kad man tai buvo išprotėjęs pasirodymas – mėgėja susitvarko su pasaulio elitu“, – juokėsi V.Vencienė.
Olimpinė čempionė prisiminė, kad Alberviliui rengtis įkalbėjo tuometinis LTOK vadovas Artūras Poviliūnas, kai po susitikimų su Tarptautiniu olimpiniu komiteto atstovais sužinojo, jog Lietuvai bus leista startuoti Prancūzijos olimpiadoje.
„Tai buvo kažkur spalis, o jau vasarį žaidynės. Negalima sakyti, kad nebuvo pasirengimo – su tada visiškai jaunu devyniolikmečiu Ričardu Panavu važiavome ir į Ignaliną, ir į aukštikalnes Norvegijoje, buvome ir Belgijoje. Surasdavo mums kur pasitreniruoti treneriai“, – prisiminė V.Vencienė.
Garsi moteris konstatavo, kodėl kažkiek nemėgsta slidinėjimo sporto. Pasirodo, dėl slidžių.
„Eina sau – tais laikais visą savo mantą vežiotis turėjai pati. Tai 20 porų slidžių tampyti privalėjai. Kaip mane tai nervino – niekas tau nepadės tampyti tą maišą su begalę slidžių, kurios ir sveria. Tai ir atrodei kaip kažkokia krovikė“, – juokdamasi pasakojo Kalgario žaidynių čempionė.
Nors kalbėta, kad lietuviai į Albervilį vyko be finansavimo, be aprangų ir net gyveno pusbadžiu, V.Vencienė tai paneigė.
„Buvo ir apranga, ir slidės naujos. Nereikia tų nesąmonių. Gal kažkas padarė išvadą iš mano kalbų, jog kartą į Albervilio olimpinį kaimelį mums buvo atneštas maisto lauknešėlis.
Taip, buvo toks įvykis – su Kazimiera Stroliene užsidarėme kambarėlyje ir su tokiu malonumu valgėme lašinius su lietuviška duona, kad gal daugiau niekada nejutau tokio malonumo valgant lašinukus.
Bet tai buvo maistas emocijoms, maistas pajusti namų kvapą, o ne todėl, kad neturėjome ką valgyti.
O jau dėl aprangų, galiu pasakyti, kad buvo duotos naujos, tačiau aš turėjau tą Kalgario, man labai ji patiko ir tiko.
Tai prieš kelionę į Prancūziją nuardžiau tą SSRS herbą ir prisisiuvau lietuvišką trispalvę. Tai buvo mano pasirinkimas startuoti su tokia apranga, o ne iš „biednumo“ viskas, kaip kažkas norėtų galvoti“, – pasakojo V.Vencienė.
Vis dėlto garsi moteris apgailestavo, jog po jos neatėjo naujoji slidininkų kartą, kuri galėtų perimti iš jos laimėjimų estafetę. Ir V.Vencienė nežino, kada jos geriausi rezultatai atstovaujant Lietuvai bus pagerinti.
„Greitai – vargu. Gal po dar kelių olimpiadų, gal po keturių. Reikia susitaikyti su tuo. Žinoma, man, kaip slidininkei, tai yra žiauriu ir skaudu. Man ir gaila tų mergaičių, kurios metamos į Pekino žaidynių kovų katilą, nors joms tik po 16 metų, ir džiugu, kad jos apšaudomos bei pajus tą tikrą kovos dvasią žaidynėse.
Manau, kad Eglei Savickaitei ir Ievai Dainytei šalis padovanojo labai jau gerą dovaną – olimpiadą. O kai yra dovana, visos pusės privalo būti patenkintos. Prašymas būtų būsimiems kritikams, kad atidėtų savo niurzgėjimą kitai olimpiadai“, – konstatavo V.Vencienė.
Visi keturi lietuviai – I.Dainytė, E.Savickaitė, Modestas Vaičiulis ir Tautvydas Strolia – antradienį Pekine dalyvavo asmeninėse sprinto lenktynėse laisvuoju stiliumi ir kalnų nenuvertė. Nė vienam jų nepavyko prasibrauti į ketvirtfinalį. Aukščiausią vietą užėmęs Modestas Vaičiulis liko 49-as. Tautvydas Strolia užėmė 68-ąją poziciją.
17-metė E.Savickaitė tarp 90 dalyvių buvo 82-oji, o 16-metė I.Dainytė liko 87-oji. Iš viso kovojo po 90 dalyvių.
