Pekinas, Jančingas ir Džangdziakou – trys skirtingi olimpiados burbulai, kuriuose apgyvendinti sportininkai, komandų nariai ir žiniasklaidos atstovai. Tiesa, žurnalistai ir dalis aptarnaujančio personalo yra apriboti nuo sporto atstovų ir gyvena griežtai nustatytose teritorijose, kurių ribos baigiasi ties viešbučio tvora ar žurnalistų centrais.
Tai gerokai apsunkina keliones tarp burbulų, o tam yra vos keli būdai – greitasis traukinys, taksi arba autobusas.
Tiesa, penktadienį, kuomet buvo surengta iškilminga atidarymo ceremonija, žurnalistams ir kitiems nuo sportininkų atskirtiems dalyviams buvo palikti tik du traukinio maršrutai, kurie abu vyko anksti ryte. Pavėlavusieji turėjo rinktis vieną iš autobusų, tačiau ir jie ne visi pasirodė numatytu laiku.
Grupelė žurnalistų iš JAV, Kazachstano, Bulgarijos, Latvijos ir Lietuvos į žaidynių atidarymą nusprendė vykti autobusu. Norint išeiti iš viešbučio teritorijos ir nuvykti iki reikiamos autobusų sustojimų stotelės, teko lipti į specialų autobusą, iš jo išvažiuoti iš aptvertos teritorijos ir vėl lipti lauk, mat reikiama stotelė yra už kelių šimtų metrų nuo viešbučio. Painų autobusų kursavimo mechanizmą parengę kinai nesugalvojo nutiesti tiesioginį kelią iš viešbučio iki stotelės, kuri jungia tarp burbulų kursuojančių autobusų liniją.
Na, bet smagumai dar tik parsideda.
13 val. turėjęs atvykti autobusas, važiuojantis iki Pekino žiniasklaidos centro, neatvyko. Grupelė žurnalistų prie 15 laipsnių šalčio jo laukė bene 30 min. Vėliau paaiškėjo, kad autobusas visgi atvyks, tačiau ne 13 val., o 14 val. Laimei, greta stovinčioje aptarnaujamojo personalo budelėje dirbusios jaunos kinės ištiesė pagalbos ranką ir šąlančius žiniasklaidos atstovus pakvietė į vidų.
Įdomu, kad į autobusų stotį atvykusius autobusus specialūs darbuotojai dezinfekuoja tik iš išorės, tačiau viduje jų švaros nė kvapo. Dulkėtos sėdimos vietos, o ant grindų mėtosi šiukšlės – įprastas vaizdas olimpiniais lipdukais apklijuotuose autobusuose.
Pasaulyje ir Europoje įvairios sporto organizacijos buvo surengusios ne vieną renginį, kuris vyko uždarame burbule. Tokie vyko ir Lietuvoje, kuomet FIBA 2022 m. Europos krepšinio čempionato atrankos langai vyko Vilniuje. Tiesa, logika Kinijoje ir minėtuose languose skiriasi. Jei Vilniuje buvo mėginama apsaugoti krepšininkus, kad jokie pašaliniai žmonės negalėtų turėti tiesioginio ryšio su žaidėjais ar treneriais bei taip neužkrėsti koronavirusu, tai Kinijoje filosofija yra priešinga. Burbulai skirti tam, kad Kinija apsisaugotų nuo atvykėlių iš viso pasaulio, kurie į Pekiną jau atvežė ne vieną koronaviruso atvejį.
Žaidynėse iki penktadienio tokių fiksuota jau 55.
Grįžkime prie kelionės į žaidynių atidarymą. Galiausiai pasiekiame Pekino žiniasklaidos centrą, bandome ieškoti dar vieno autobuso, kuris veža į nacionalinį stadioną, vadinamą „Paukščio lizdu“.
Tačiau mums pranešama, kad mes nespėjome į paskutinį reisą, kuris išvyko 17 val. 10 min. Tiesa, prie dviejų bulgarų ir latvio bei Lietuvos žurnalistų prisijungia ir septyni likimo broliai, kurie taip pat dėl vienų ar kitų priežasčių pavėlavo į autobusą ir nebegali patekti į olimpinių atidarymą.
Latvis bando laimę pirmasis. Jauna kinė duoda savo vadovės telefono numerį, tačiau po ilgų diskusijų sulaukiame žinios, kad nėra jokių galimybių patekti į ceremonija, nors iki jos pradžios dar dvi valandos, o atstumas nuo žiniasklaidos centro iki arenos – vos keli kilometrai.
Įsiterpęs bulgaras klausia, ar galime nueiti pėsčiomis, tačiau to padaryti negalime, nes esame burbule, o išėjimas į gatvę reikštų, kad mes pažeidėme taisykles.
Netrukus Azerbaidžano rinktinės atstovas spaudai imasi veiksmų ir bando susisiekti su Tarptautinio olimpinio komiteto asmeniu, kuris atsakingas už žiniasklaidą. Netrukus sulaukiame dar vienos žaidynių atstovės, kuri suokia tą pačią dainelę, jog nėra jokių galimybių, nes gatvės uždarytos ir niekas jų nebegali atidaryti.
Kantrybės nesulaikanti rusė ima priekaištauti organizatoriams ir oficialiems atstovams, jog iš šios, atrodytų, paprastos situacijos nėra jokios išeities. Visgi žaidynių savanorių komandos vadovė bando dar kartą skambinti atsakingiems asmenims. Deja, po valandos sulaukėme dar vieno neigiamo atsakymo.
12 žurnalistų iš Azerbaidžano, Rusijos, Latvijos, Lietuvos, Kinijos, Bulgarijos ir Kazachstano jau praktiškai prarado viltį, tačiau juk ji miršta paskutinė.
Azerbaidžanietis netikėtai prisimena istoriją iš 2012 m. Londono vasaros olimpinių žaidynių, kai buvo atsidūręs panašioje situacijoje, kuomet niekas negalėjo padėti. Visgi tada jis nepasidavė ir paskambino žaidynių karštąja linija, atsakinga už pagalbos skambučius. Netrukus jo problema buvo išspręsta, o Azerbaidžano rinktinės nariai vos per kelias akimirkas pasiekė žaidynių atidarymą.
„Pabandykite paskambinti pagalbos numeriu“, – mandagiai paprašė azerbaidžanietis.
Savanorių komandos vadovė nedrąsiai, bet visgi surinko „karštąjį“ numerį. Po 15 minučių pokalbio mūsų akyse nušvito viltis.
„Bandome spręsti situaciją, laukiu dar vieno skambučio“, – optimizmo įpūtė kinė.
Po kelių akimirkų prisistatė dar du žaidynių darbuotojai, kurie patikino, kad ieškomas autobusas ir policijos automobilis, kuris mus galėtų nuvežti į atidarymo ceremoniją, kuri prasideda 20 val. vietos laiku.
19 val. 50 min. mes pagaliau esame autobuse, įsmunkame pro paradinį stadiono įėjimą ir netrukus stebime, kaip Lietuvos trispalvę neša dailiojo čiuožimo pora Paulina Ramanauskaitė ir Deividas Kizala.
