Ir šios dvi Baltijos šalys svajoja, jog Pekine tikrai nors kartą kils per apdovanojimus jų valstybių vėliavos.
„Tai, kad sakome, jog išvyko, sakysime, šimtas sportininkų į Pekiną, nereiškia, kad tiek ir startuos. Estija jau per pirmąsias kelias dienas iš esmės prarado vieną atstovą ir klausimas dėl dar kelių – Pekine jau turime COVID-19 susirgimus.
Todėl kalbėti apie dalyvių šiai dienai skaičių neprotinga“, – tikino estų portalo rrr.ee vienas iš sporto žurnalistų Jaakas Maartinsas.
Jo kolega iš Latvijos Gatis Kreiceris taip pat turėjo ką pridėti apie Baltijos šalių komandas: „Be koronaviruso problemų kaip visada yra ir žmogiškasis faktorius – latviai planavo siųsti 58 sportininkus, tačiau galiausiai tarpusavio vaidai ir šiokie tokie skandalai „aptirpdė“ sudėtį“.
Nors Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė mano, kad ir šįkart mūsų šalies sportininkams Pekine nepavyks įsidėti į žiemos žaidynių kraitį pirmojo per visą mūsų istoriją „žiemišką“ medalį, kaimynai šiuo atveju yra kur kas labiau kvėpuoja optimizmu – Latvija patyliukais skaičiuoja galimus 4 apdovanojimus Kinijoje, o Estija svarsto su fanfaromis sutikti bent vieną olimpinį prizininką.
Latvija: ledo ritulį nustelbs kitos tys sporto šakos
Latviai į žaidynes pasiuntė 57 olimpiečius, kurie varžysis net 11 sporto šakų rungtyse.
„Mūsų tiek daug, nes olimpiadoje žais ir ledo ritulio rinktinė: tad natūralu, jog tai iškart jau 28 sportininkai. Jei kalbėsime apie Latvijos ledo ritulininkų galimybes, tai žinote, kad komandose nebus NHL atstovų.
Taip atsisijojo mūsų keturi už Atlanto žaidžiantys ledo ritulininkai, tačiau ir kitose rinktinėse jų nebus. Vadinasi, šansai gerėja, nes surinkome visą, kas geriausia ne tik iš Rygos „Dinamo“, bet ir Švedijos, Suomijos, Čekijos, Vokietijos ir Šveicarijos.
Neoficiali užduotis šiai komandai yra prasimušti į žaidynių pusfinalį. O jau ten galima ir į bronzą kabintis“, – kalbėjo tvnet.lv sporto skyriaus vadovas G.Kreiceris.
Latvijos sirgaliai labiausiai seks įvykius skeletono, bobslėjaus ir rogučių sporto kovose, kur laukiama didžiausių pergalių.
Svarbiausia jų viltis šaukti iš džiaugsmo ir kelti rankas į viršų yra 37-erių skeletono varžybų veteranas Martinas Dukuras, kuris Vankuverio ir Sočio žaidynėse pelnė po sidabro apdovanojimą.
Penktose žaidynėse dalyvaujantis M.Dukuras pasirodys trasoje bei padės siekti pergalių ir broliui Tomassui, tačiau visi pripažįsta, kad abiems broliams užlipti ant nugalėtojų pakylos beveik neįmanoma.
Tačiau kita brolių pora – Andris bei Juris Šicai rogučių sporto kovose galėtų pelnyti vienos ar kitos spalvos medalį, o galbūt, ir padėti draugams komandinėje rungtyje. Iš 7 rogučių sporto atstovų Pekine Latvija lauks bent vieno bronzos medalio.
„Jau nekalbėsime apie bobslėjų – Pekine kovos tiek dvejetų pora, tiek ir ketvertukas. Nors kažkokių įspūdingų rezultatų šiame sezone mūsų bobslėjaus meistrai ir neparodė, tačiau kartą dvejetas taurės etape buvo pirmas. Manau, bronzą taip pat galima planuoti“, – kalbėjo Latvijos sporto žurnalistas.
Tiesa, tam tikrų vilčių teikia ir dar keli latvių olimpiečiai: Europos dailiojo čiuožimo čempionate neseniai trečią vietą vyrų varžybose laimėjęs Denisas Vasiljevas, o, galbūt, netikėtai rogučių sporte pasižymės ir sidabrą Europos pirmenybėse šiemet iškovojęs Kristeris Aparjodas.
Apkaltino ir pats nukentėjo
Prieš olimpiadą Latvijoje kilo nemenkas skandalas, kurį pakurstė slidininkas 26-erių Indulis Bikše. Jau kartą prieš ketverius metus – Pjongčango žaidynėse dalyvavęs slidininkas ir šiemet išsikovojo kelialapį į Pekiną, tačiau Latvijos slidinėjimo federacija po dviejų posėdžių nutarė išbraukti atletą iš rinktinės, o olimpinę vietą atidavė iki tol biatlono trasose be žymesnio pasisekimo kovojusiam Robertui Slotiniui.
I.Bikse rašė protestus šalies olimpiniam komitetui ir reikalavo, kad šis imtųsi veiksmų sugrąžinti sportininką į rinktinę, nes nukentėjo „už tiesą“.
„Tai Indulio ir jo trenerio bei tėvo Zinčio kova. Jie pabandė apkaltinti federaciją finansinėmis machinacijomis. Neva keturiems olimpiečiams gimtasis Maduonos miestas pervedė po tūkstantį eurų pasirengimui, o sportininkas jų negavo.
Treneris tikino, kad tokiu būdu siekiama užčiaupti tiesą sakantį sportininką, tačiau federacija atkirto, kad pinigų pastarieji neprašė ir jie tiesiog guli sąskaitoje“, – istoriją papasakojo G.Kreiceris.
Galiausiai, likus 10 dienų iki žaidynių buvo pranešta, kad „už melagingus pranešimus ir federacijos įvaizdžio menkinimą bei numatant, jog Indulis bei Zintis Bikšes turės neigiamą įtaką rinktinės vidiniam mikroklimatui, šie žmonės išbraukiami iš olimpinės rinktinės sąrašų“.
Estija: per gimtadienį – medalis?
Iki šių žaidynių Nepriklausoma Estija per visą žiemos olimpiadų istoriją buvo laimėjusi 7 medalius ir dabar svajoja pridėti bent vieną. Iki šiol olimpinius apdovanojimus į Taliną vežė tik slidininkai.
„Pagaliau būtina tą tylą nutraukti. Pastarąjį kartą estai iš žiemos olimpiados su apdovanojimu sugrįžo 2010-siais iš Vankuverio – pasižymėjo Kristina Šmigun.
Dabar turime kokteilį sportininkų ir labiausiai šįkart žiūrime ne į devynis ten pasirodysiančius slidininkus, o į vieną žmogeliuką, kuris varžysis akrobatiniame slidinėjime“, – konstatavo J.Maartinsas.
Estiją į olimpiadą pasiuntė 26 atletus, kurie varžysis aštuoniose rungtyse.
Šiems metams net 14,7 mln. eurų biudžetą turintis Estijos olimpinis komitetas vis dėlto mano, jog teks vienam ar keliems sportininkams sumokėti premijas už sėkmingą pasirodymą Pekine.
„Mes neturėjome tokios galingos sportininkės kaip 19-metė akrobatinio slidinėjimo žvaigždė Kelly Sildaru. Visos estų sporto sirgalių svajonės yra susijusios su ja.
Mūsų mergina kovą pradės kaip tik per savo 20-ąjį gimtadienį vasario 17-ąją ir kaip gimtadienio dovaną ji galėtų tiek sau, tiek mums padovanoti medalį, juolab, kad ji kovos trijose rungtyse“, – kalbėjo estų sporto žurnalistas.
Tačiau kol kas Estija skaičiuoja ne šansus laimėti apdovanojimus Pekine, o tik nuostolius – jau net du delegacijos nariai Pekine po tyrimų izoliuoti dėl teigiamų COVID-19 testų ir nežinia, ar nebus blogiau.
Praėjusių metų pabaigoje koronavirusu sirgusi biatlonininkė Susana Kulm Pekine netikėtai po testų sužinojo, jog ji ir vėl serga, tad sportininkė išvežta į saviizoliacijos centrą.
Jei iki startų po šešių dienų ji neturės dviejų neigiamų COVID-19 testų, olimpiada jai bus baigta.
Ten pat yra ir dar vienas Estijos delegacijos narys – slidininkų treneris Riho Roosipoldas ir dabar varžybų rengėjai itin atidžiai seka Estijos slidininkų testų duomenis. Gali būti, kad kelionę pramintu taku į saviizoliacijos centrą estai ir tęs ir toliau.
Pasų užsieniečiams nedalino
Tiek Lietuvos, tiek Estijos bei Latvijos olimpinėse rinktinėse Pekine nebus nė vieno sportininko, kuris būtų gavęs šalies pilietybę prieš pat žaidynes, kad galėtų atstovauti naujai savo šaliai.
Lietuvoje praėjusiais metais ledo šokėjų pora – Allison Reed ir Saulius Ambrulevičius siekė išimties tvarka gauti JAV ir Japonijos pilietybę turinčiai šokėjai mūsų valstybės pasą.
Jis leistų A.Reed startuoti Pekino žaidynėse, nes pora praėjusių metų pavasarį buvo iškovojusi šaliai kelialapį į žaidynes pasaulio čempionate.
Tačiau du bandymai prašyti pilietybės baigėsi niekuo – šalies Prezidentas Gitanas Nausėda nepasirašė dokumento, kuris atvertų duris A.Reed tapti Lietuvos piliete bei leistų startuoti žaidynėse.
Vienas iš nemalonių akcentų, susijusių su pilietybe tapo 2014 metų precedentas, kai ledo šokėja iš JAV Isabella Tobias prieš pat Sočio žaidynes gavo išimties tvarka Lietuvos pilietybę, tačiau vos tik pasibaigus žaidynėms pora iširo ir daugiau nestartavo.
Nors apie karjeros pabaigą paskelbė šokėjas Deividas Stagniūnas, viešoje erdvėje I.Tobias buvo kaltinama tuo, jog pasinaudojo olimpiada, kad gautų lietuvišką pasą bei startuotų žaidynėse.
„Mes taip pat turėjome panašią istoriją, todėl Latvijoje taip pat labai skeptiškai žiūrima į tokius „sporto piliečius“. Mūsų istorija kur kas senesnė – prieš 2003 Europos krepšinio čempionatą Švedijoje buvo suteikta pilietybė amerikiečiui Troy Ostleriui.
Visi galvojo, kad šis 209 cm ūgio krepšininkas dar ilgai padės rinktinei, ji sieks medalių ir bus elitine. Bet... Amerikietis su Latvijos pasu Švedijoje sužaidė vos tris mačus, vieną prieš būsimą Europos čempionę Lietuvą, kur pralaimėjo 91:92, ir užmiršo kelią į Latviją.
Tad dabar niekas netiki užsieniečių kalbomis apie meilę gaimai naujai gimtinei ir pasų beveik nedalina. Olimpiada – ne išimtis“, – papasakojo G.Kreiceris.
