Lietuvos vandensvydžiui pernai sukako 90 metų. Šis jubiliejus buvo paminėtas gruodžio 11 d., o į renginį susirinko įvairių kartų vandensvydininkai.
„Vandensvydis – pirmasis komandinis žaidimas, 1900 m. įtrauktas į Paryžiaus olimpinių žaidynių programą. Jose dalyvavo Prancūzijos, Belgijos, Didžiosios Britanijos ir Vokietijos komandos. Moterų vandensvydis olimpine sporto šaka tapo 2000-aisiais Sidnėjuje.
Lietuvoje vandensvydį 1931 m. pirmieji pradėjo žaisti Klaipėdos „Poseidono“ klubo sportininkai. Pirmasis Lietuvos vandensvydžio čempionatas įvyko Zarasų ežeruose 1949 m.
1953 m. buvo įkurta Lietuvos vandensvydžio sporto federacija (LVSF), kuri 1992-aisiais buvo priimta į Tarptautinę vandens sporto šakų federaciją (FINA).
Vandensvydis žaidžiamas stačiakampiame vandens plote, kurio matmenys 30×20 m (moterys 25×20 m), baseine arba vandens telkinyje. Komandos žaidžia skirtingų spalvų kepuraitėmis, o vartininkų kepuraitės – raudonos. Žaidžiami keturi kėliniai po 8 minutes grynojo laiko. Visiems žaidėjams kojomis negalima siekti baseino dugno, plaukti galima įvairiais stiliais“, – trumpai sporto šaką pristato buvęs vandensvydininkas, Lietuvos vyrų rinktinės bei Elektrėnų „Žaibo“ komandos vyriausiasis treneris A.Asajevičius.
– Vandensvydis vadinamas intelektualia sporto šaka, bet juk komandos aršiai grumiasi viena su kita, žaidėjai nevengia ir šiurkščių veiksmų, būna šalinami iš aikštės 20 sekundžių.
– Paprastai susitinka skirtingų stilių komandos. Vienos jų savo pranašumą stengiasi išreikšti fizine jėga, todėl būna įvairiausių palaikymų, kartais pasitaiko netgi brutalių veiksmų, kurių, tiesa, būna nedaug. Kitos komandos varžovus stengiasi apžaisti greičiu.
Vandensvydį gerai žaidė daug intelektualių, Lietuvą garsinusių žmonių: dailininkas, grafikos klasikas Stasys Krasauskas, Lietuvos ambasadorius Latvijoje Algirdas Žvirėnas, Lietuvos ambasadorius Estijoje Rimantas Juozapas Tonkūnas, Kovo 11-osios Akto signataras, diplomatas Justas Vincas Paleckis, verslininkas Jonas Liubertas, profesorius Kalikstas Vytautas Paulauskas, kompozitorius Juozas Širvinskas, istorikas Romas Batūra, gydytojai Algimantas Mudėnas, Vladimiras Kristalnis, Tadas Latkauskas. Ir žaidė jie neprastai, atstovavo Lietuvos rinktinėms.
Vandensvydis jiems padėjo tapti garsiais ne tik vandenyje. Pas mus galioja nerašyta taisyklė: koks esi vandenyje, toks būni ir gyvenime. Jeigu baseine esi pasiruošęs priimti iššūkius, atsakomybę už savo veiksmus bei sprendimus, toks būni ir gyvenime. Jeigu sėdi ant atsarginių suoliuko, pasislėpęs už draugų nugarų, – toks ir gyvenime būsi.
Metams bėgant vandensvydis keitėsi. Anksčiau žaidėjai buvo skirstomi į vidurio puolėjus, gynėjus, puolėjus, o dabar jie visi universalūs, žaidžia įvairiose pozicijose. Visi gerai plaukia, yra fiziškai stiprūs, atakuoja iš įvairių padėčių.
– Lietuvoje visą laiką vykdavo principinės Vilniaus ir Kauno dvikovos: kelerius metus dominavo Kauno „Raudonasis spalis“, „Banga“, „Lituanica-Gaja“, po to atėjo eilė Vilniaus „Baltic Amadeus“, o dabar trejus metus iš eilės tvirtu lyderiu tapo pusiau profesionalus Elektrėnų „Žaibas“, kuriam vadovaujate.
Kokie pagrindiniai tikslai keliami šiai geriausiai Lietuvos komandai?
– Patys aukščiausi. Žaidėjai, kurie atstovauja „Žaibui“, yra ir Lietuvos nacionalinės vyrų rinktinės nariai. Šios komandos atsiradimas – tai 2016–2019 m. LVSF vadovavusio prezidento Andriaus Jankūno iniciatyva. Jis ėmėsi šio nelengvo išbandymo, ir federacija ryžosi suburti pusiau profesionalią komandą.
Dabar „Žaibo“ komandą jau galima vadinti profesionalia, nes joje žaidžia ir legionierių iš kitų šalių, vyrai treniruojasi dukart per dieną. Per savaitę komanda dirba 9–12 kartų. Plaukimo ir bendrojo fizinio rengimo pratybos vyksta rytais Vilniuje, o žaidimą tobuliname pagrindinėje mūsų bazėje – Elektrėnų plaukimo baseine.
Dalis mūsų žaidėjų gyvena Kaune, dalis Vilniuje, prisijungia ir Elektrėnų jaunimas. „Žaibas“ turi du mikroautobusus, todėl dėl transporto problemų nekyla. Elektrėnų savivaldybė mums sudaro gana geras treniruočių sąlygas.
– Ar sulauksime dienos, kada „Žaibo“ vyrai pralauš ledus ir pateks į Europos čempionatą?
– Komanda jau mėgino dalyvauti Europos čempionate – rungtyniavo Čempionų lygoje. Viską bandome daryti, kad sulauktume istorinio momento ir žaistume su pajėgiausiomis Europos nacionalinėmis vyrų rinktinėmis.
Sunku pasakyti, ar tai pavyks padaryti dabartinei komandai, nes siekiant įgyvendinti šią svajonę reikia laiko. Važinėjame į Juodkalniją, semiamės žinių ir patirties, su tos šalies sportininkais kartu treniruojamės.
– Ar nepritrūkstate gerų žaidėjų?
– Per pandemijos laikotarpį truputį išsibarstė mūsų jaunimas. Tačiau jo turime tikrai neblogo. Yra perspektyvių jaunų žaidėjų Kaune, Elektrėnuose, gaila, kad į pratybas Elektrėnuose nelabai veržiasi vilniečiai. „Žaibo“ komandos gretas jau artimiausiu metu turi galimybių papildyti 3–4 elektrėniškiai.
Lietuvos vandensvydžio sporto federacija jaunimui skiria didelį dėmesį. Šalies 17-mečių rinktinė pernai nemažai rungtyniavo, dalyvavo trijuose stambiuose tarptautiniuose turnyruose – Europos čempionato atrankoje, Europos šiaurės šalių čempionate, Europos tautų turnyre. Jaunimu kol kas nenusiviliame.
– Su kokiomis problemomis dažniausiai susiduriate?
– Galėtų būti daugiau trenerių. Tie patys dirba ir su suaugusiais, ir su vaikais. Daug kas priklauso nuo baseino užimtumo ir vandens, skiriamo mūsų treniruotėms. Jo dažnai būna per mažai, kad galėtų treniruotis ir suaugusieji, ir jaunimas, ir vaikai.
Federacija ne visada gali daryti įtaką miesto savivaldybėms, kurios skiria laiką ir vietą baseine. Plaukimo takeliai reikalingi ir plaukikams, povandeninio sporto entuziastams, triatlonininkams, penkiakovininkams, mes su jais negalime konkuruoti.
Vandensvydžiui dviejų plaukimo takelių neužtenka, juose vandensvydžio neišmokysi žaisti, reikia mažiausiai šešių. Vandensvydis žaidžiamas 30×20 m vandens plote. Tie takeliai mums – didelė finansinė našta, todėl reikalinga miesto valdžios pagalba.
– Tikra vandensvydžio legenda – kaunietis Jonas Čirūnas, kuris 1979 m. tapo FINA A kategorijos teisėju ir teisėjavo Maskvos bei Seulo olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose, Pasaulio taurės turnyruose. Ar užaugo derama jo pamaina?
– Šio kauniečio pėdomis galbūt žengia vilnietis Nerijus Papaurėlis, o dabartiniai mūsų arbitrai dar jauni, jiems kol kas sunku patekti į aukšto rango varžybas, nes tarp teisėjų didelė konkurencija. Tarptautinės kategorijos teisėjais tapo Povilas Sriubas ir Tomas Kašėta, tačiau jie dar stokoja rimčiausių varžybų patirties.
– Lietuvoje vandensvydis žaidžiamas Vilniuje, Kaune, Alytuje, Elektrėnuose ir Klaipėdoje. Galbūt numatyta naujų šios sporto šakos centrų?
– Stengiamės, kad vandensvydis būtų žaidžiamas Radviliškyje, kuriame yra baseinas. Apie šią sporto šaką galvoja kėdainiškiai, kurie mus kviečiasi ir nori, kad supažindintume su vandensvydžiu. Gaila, bet išretėjo Panevėžio žaidėjų gretos ir ten užgeso puoselėtas židinys. Kalbamės su panevėžiečiais ir jų treneriu Mečislovu Grincevičiumi, bandysime vėl atgaivinti šiame mieste vandensvydį.
– Kaune ir Vilniuje vandensvydį pradėjo žaisti ir moterys. Ar čia galima tikėtis pragiedrulių?
– Tikrai tikiu, kad Lietuvos moterų vandensvydis ras savo vietą. Labai didelis susidomėjimas juntamas Kaune, kur suburtos merginos, baigusios plaukikių karjeras. Komanda yra ir Vilniuje. Tačiau daug kas priklausys nuo miesto savivaldybių požiūrio į moterų vandensvydį. Jeigu nuo jų nebus nusigręžta, neabejoju, kad merginos pasieks didesnį meistriškumą. Vilniuje merginas ugdo Tadeušas Pašukas, o Kaune – Rimvydas Šimanskas.
– Esate vadinamas vienu geriausių Lietuvos vandensvydžio žaidėjų, tobulėjote ir Suomijoje. Kokią sudarytume simbolinę visų laikų Lietuvos vyrų rinktinę?
– Jos neįmanoma sudaryti, nes tai skirtingų kartų žaidėjai, o vandensvydis keitėsi. Daug puikių, gerų žaidėjų buvo sovietmečiu: Jonas Liubertas, Stasys Krasauskas, Bronislovas Putrimas, Vitalijus Alekperlis, Rimvydas Šimanskas, vartininkas Vidas Žygialis, Egonas Jakimavičius, Saulius Sabaliauskas. Visus būtų sunku išvardyti. Toje simbolinėje rinktinėje aš būčiau tik kažkur pabaigoje.
Daug gero lygio žaidėjų yra „Žaibe“, tačiau juos lyginti su minėtais ankstesnės kartos sportininkais būtų sunku, nes dar yra gana jauni.
