Baigiantis paraiškų į Pekino olimpiadą pateikimo laikui pirmadienį Lietuvos biatlono federacija pranešė, kad į žiemos žaidynes pirmą kartą šalies istorijoje vyks vyrų estafetės komanda – Vokietijoje kelialapį per pasaulio taurės varžybas iškovoję Vytautas Strolia, Tomas Kaukėnas, Karolis Dombrovskis ir Linas Banys.
O prie keturių vaikinų prisijungė tik viena biatlonininkė: olimpiadoje debiutuosianti 25-erių Gabrielė Leščinskaitė, nors kandidatė buvo ir 2018-aisiais Pjongčange pasirodžiusi 36-erių Natalija Kočergina.
Šis sezonas G. Leščinkaitei yra vienas geriausių karjeroje: praėjusį penktadienį Antholce ji užėmė 19 vietą asmeninėse lenktynėse, o sezono pradžioje pirmą kartą pateko į IBU persekiojimo taurės varžybas, kur lietuvė taip pat sužibėjo rekordu, užėmusi 9-ąją vietą trumposiose asmeninėse lenktynėse. Pasaulio reitinge sportininkė yra 69-oje pozicijoje.
„Jei būtų kitas sprendimas, kita pavardė, visi klaustų to paties – kodėl ši, o ne ta, – juokdamasis kalbėjo prezidentas A.Daugirdas. – Jei rimtai, tai turėjome du planus: geriausiu atveju į Pekiną vyktų dvi sportininkės, kitas variantas – trenerių tarybos ir aptarnaujančio personalo sprendimas balsavimu.
Tas balsavimas ir nulėmė olimpietės pavardę. Užbėgsiu įvykiams už akių ir pasakysiu, kad aš nusišalinau nuo balsavimo, kad nebūtų bereikalingų kalbų apie mano įtaką – daug kas žino, kad aš su Gabrielės mama esame pora“.
Lietuvos biatlono federacijos vadovo teigimu, tiek Lietuva, tiek ir Rumunija laukė Suomijos olimpinio komiteto sprendimo. Mat suomių biatlonininkėms buvo iškelta užduotis užimti tam tikras vietas tarptautinėse varžybose.
Jei ne – Suomija nesiųstų dviejų savo atstovių į žaidynes, o šias vietas po vieną gautų lietuviai ir rumunai.
„Vėlų sekmadienio vakarą rinktinės treneris informavo, jog turi žinių, kad Suomija siųs visas biatlonininkes, tad pradėjo veikti planas B. Jis reiškė, kad vienbalsiu trenerių sprendimu į Pekiną turi važiuoti tik Gabrielė“, – pasakojo A.Daugirdas.
– Vis dėlto kokie buvo trenerių pagrindiniai argumentai, kurie nulėmė šį sprendimą?, – lrytas.lt paklausė Lietuvos biatlono federacijos vadovą A.Daugirdo.
– Tas rezultatas Antholce daug ką pasakė. Tai buvo ne tik sportininkės karjeros rekordas, bet ir geriausias Lietuvos moterų biatlonininkių rezultatas planetos taurės varžybose nuo 2013 metų.
Kitą vertus, G.Leščinskaitė šį sezoną kovojo labai stabiliai, rodė gerus rezultatus, jos sportinė forma yra labai gera, tad tas trenerių sprendimas nieko nenustebino.
Dar vienas akcentas, kuris turėjo kažkokios įtakos sprendimui buvo tas, kad prie kelias savaites N.Kočergina sirgo COVID-19, todėl sportininkė turėjo izoliuotis.
– Ar kalbėjotės apie tokį sprendimą su pačia N.Kočergina?
– Taip. Ji dabar išvyksta rengtis Europos čempionatui, bet pasikalbėjau su Natalija. Ji pati pripažįsta, kad jos rezultatai nebuvo tokie, kurie galėtų lemti kelialapį į Pekiną.
Ji bendražmogiškai supranta trenerių sprendimą ir neturi nuoskaudų. Sportininkė pati tai sakė, kad tas sprendimas nebuvo su nuoskaudų kartėliu.
Prisiminėme ir Pjongčango olimpiadą, kai buvo tam tikrų variantų, bet pasirinkome Nataliją kaip asmenybę. Dabar žiūrėjome ir rinkome atstovę labiau pagal sportinį principą.
– Ar buvo priekaištų, kad artimas žmogus – jūsų šeimos narys važiuoja į Pekino žaidynes?
– Aš jau numačiau, kad tokių kalbų bus, todėl nuo visų sprendimų, susijusių su sportininkės pasirinkimu, nusišalinau.
Yra treneriai, rinktinės vadovai, aptarnaujantis personalas, kurie mato, kaip ir kas, iš ko galima tikėtis geriausio rezultato. Šiuo atveju ne Daugirdas sprendė – sprendė tie žmonės, kurie atsakingi už komandą Pekino olimpiadoje.
– Apie kokias lietuvių biatlonininkų vietas būtų galima kalbėti Pekino olimpiadoje?
– Nežinau, kaip čia aiškiau pasakyti. Taip, mes norime medalių žaidynėse, tačiau viena yra norėti, o antra – galimybės...
Ne kartą esu sakęs, kad olimpiadoje veikia labai stiprus norų neatitikimo faktorius. Tu lyg nori, lyg svajoji, lyg gali, tačiau per žaidynes gali įvykti bet kas.
Gali ir būti taip, kad prieš lipant į lėktuvą tave patikrins, o tu sergi koronavirusu ir į žaidynes neskrisi. Bet mes svajojame apie medalį, tačiau turime nusibrėžę būtiną rezultatą.
Vyrų estafetė Pekine turi būti geriausiųjų šešioliktuke, o individualiose rungtyse visi biatlonininkai turi patekti į trisdešimtukus. Tai tokie mūsų norai.
