Kolekcininkas turi ir savo brangiausią eksponatą, kurio kaip tarptautinės kategorijos stalo teniso teisėjas siekė visą gyvenimą.
Jau dvejus metus iš aktyvaus teisėjavimo pasitraukęs vyras dabartinę Alytaus miesto sporto situaciją stebi iš šalies ir pastebi, kad potencialo šioje srityje lieka vis mažiau, o dėl to, pasak jo, kaltas ir šiuolaikinis pasaulis.
Eksponatai nugulė mokykloje
Ponas Zenonas yra jau penkiolika metų oficialiai skaičiuojančio Alytaus kolekcininkų klubo vadovas, buvęs ilgametis miesto ir rajono sporto organizacijų vadovas, ne kartą apdovanotas už nuolatinį rūpestį sporto istorijos paveldu.
Prieš 56-erius metus baigė Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago mokyklą, todėl būtent čia nusprendė inicijuoti Sporto informacijos centro-muziejaus įkūrimą, kur nugulė per 6 tūkst. jo daugiau kaip 40 metų kauptos kolekcijos eksponatų. Čia organizuojamos ir įvairios veiklos mokiniams.
„Mes dirbame su devizu: „Be praeities nebus ateities“. Todėl vaikus stengiamės supažindinti su mūsų sporto istorija, kokiomis sąlygomis ir aplinkybėmis sportavo žymiausi mūsų sportininkai“, – pasakojo Z. Gramackas, demonstruodamas įvairiausius Sporto informacijos centro-muziejaus eksponatus – medalius, taures, spaudą, ženklelius, drabužius, nuotraukas, diplomus ir kitokius daiktus.
Galybė eksponatų dar nugulė ir archyvuose. Seniausiems pono Zenono surinktiems sporto srities eksponatams – apie 120 metų.
Paklaustas, apie didžiausios vertės eksponatą, buvęs teisėjas nė trupučio nemąstydamas eina link ženklelio, kurio, būdamas tarptautinės kategorijos stalo teniso teisėju, siekė visą gyvenimą.
„Jį gavau 1994-aisiais. Nors jo piniginė vertė nėra didelė, tačiau man asmeniškai jis yra vertingiausias, nes jis vainikavo tai, ko visą gyvenimą ir siekiau“, – su nostalgija akyse pasakojo Z. Gramackas.
Aistros šaknys – nuo tėčio
Pasiteiravus kaip prasidėjo jo kaip kolekcininko istorija, vyras pasakojo, kad šis pomėgis veikiausiai buvo paveldėtas iš tėčio, mat jis buvo aistringas futbolo sirgalius, vedęs Alytaus sportininkų statistiką nuo pokario metų. Taip pat buvo pašto darbuotojas ir kolekcionavo pašto ženklus. Deja, karo metu kolekcija kažkur pradingo.
Varlyčių kolekcionavimo manija yra užsikrėtusi ir viena iš pono Zenono seserų ir jau yra sukaupusi netoli trijų tūkstančių eksponatų. Savam krašte ją žmonės vadina varlių karaliene.
Ponas Zenonas tuometiniame Kūno kultūros institute studijavo stalo teniso trenerio specialybę. Dar studijuojant teko ragauti teisėjo duonos ir per tą laiką teko susipažinti su daugybe šios srities profesionalių sportininkų.
„Pradėjau rinkti, mainytis įvairiais ženkleliais ir taip užgimė mano aistra kolekcionavimui. Vėliau dešimt metų dirbau Alytaus sporto rūmų vadovu, tad dažnai susitikdavau su įvairių sporto šakų atstovais, profesionalais, tad ir rinkti kolekciją buvo terpė.
Be to, man kaip treneriui teko išmaišyti daug pasaulio, praktiškai visuose žemynuose esu buvęs, dalyvauti pasaulio, Europos čempionatuose.
Tada subūrėme kolekcininkų entuziastų klubą su savomis tradicijomis. Pamažu pradėjome organizuoti parodas, renginius, mainus ir taip užaugome iki kelių dešimčių klubo narių“, – pasakojo Z. Gramackas.
Ponas Zenonas yra ir vienas iš Alytaus kolekcininkų klubo steigėjų. Šiemet ši organizacija oficialiai skaičiuoja 15 metų veiklos jubiliejų, nors aktyvi ir vieninga klubo narių veikla tęsiasi daugiau nei tris dešimtmečius.
Alytuje – neišnaudotas sporto bazės potencialas
Z. Gramackas jau dvejus metus yra pasitraukęs iš aktyvaus teisėjavimo veiklų ir dabartinę Alytaus miesto sportinę situaciją stebi iš šalies.
Jis pastebi, kad dabar sportinių pasiekimų būna vis mažiau, vis mažiau išugdoma ir sporto legendų.
„Daug iniciatyvų užgniaužia politika. Yra idėjų, bet jų negali realizuoti, nes apkarpo sparnus. Daug sporto specialistų, profesionalų dėl to atrofuojasi. Su tuo esu ir pats susidūręs, bet visuomet turėjau tvirtą stuburą ir nebuvau nuolankus politikams.
O Alytus turi vieną geriausių sporto bazių šalyje. Vilniuj, Kaunui iki tokios dar toli, tačiau Alytuje potencialas neišnaudotas. Trūksta trenerių“, – kalbėjo ponas Zenonas.
O ir planus Alytuje statyti futbolo maniežą ar ledo areną jis vadina ne itin apgalvotais, mat svarbu ne tik turėti tokią infrastruktūrą, bet ir žmones, kurie ja naudosis.
„Trūksta potencialo ir todėl, kad dabartiniai vaikai nėra tokio lygio, kokie buvo prieš kelis dešimtmečius. Dabar toks laikas – prie prastėjančių fizinių duomenų prisideda technologijos, nes mažiau judama, be to, koją kiša ir netinkama mityba. Trūksta ir skatinimo sistemos.
Nepaisant to, miesto sportinė ateitis yra, nes vis dar turime ir stiprių trenerių, ir vadovų“, – įsitikinęs Z. Gramackas.
