Iki Pekino žiemos olimpinių žaidynių lieka labai mažai. Laukiamiausias žiemos sporto sirgalių renginys Kinijoje prasidės vasario 2-ąją ir truks iki vasario 20-osios.
Joje Lietuvai atstovaus mažiausiai penki biatlono atstovai – Vytautas Strolia, Karolis Dombrovskis, Linas Banys ir Tomas Kaukėnas. Kam atiteks kol kas vienintelis moterų bilietas į olimpiadą – dar neaišku. Anot A.Daugirdo, gali nutikti ir taip, kad į Pekiną išskris abi Lietuvos kandidatės – Natalija Kočergina ir Gabrielė Leščinskaitė.
„Kelialapiai skiriami šaliai, o ne individualiam sportininkui. Šio dalyko mes iškart neištransliavome, visi žiūri į reitingą ir galvoja, kas pirmas, o kas antras. Mes turime vieną moterų vietą dvyliktuke, iki antrosios mums trūksta nedaug. Jei kažkas iš aukščiau esančių valstybių pasislinks žemiau, tuomet gausime dar vieną kelialapį. Tai paaiškės šeštadienio vakarą. Girdėjome gandų, kad kai kurios valstybės svarsto nedeleguoti savo atstovų, jei jie blogai pasirodys savaitgalį. Matysime“, – įtemptą situaciją portalui lrytas.lt nušvietė A.Daugirdas.
Vis dėlto vilčių, kad Lietuva Kinijoje turės net šešis biatlonininkus, nėra daug. Tikimybė prilygsta stebuklui, tad panašu, kad teks pasirinkti vieną iš dviejų. Tai sukėlė sumaištį tiek pačioje federacijoje, tiek Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) užkulisiuose.
„Natalija pagal taškus yra aukščiau, bet juos ji iškovojo praėjusiais metais Europos čempionate. Šį sezoną jos rezultatai nėra tokie geri, geriau sekasi G.Leščinskaitei. Tiek LTOK, tiek mūsų federacija laikosi tokios pozicijos, kad į olimpiadą turėtų važiuoti šiuo metu geriausi šalies atletai. Kol kas abi turi vienodus šansus“, – teigė A.Daugirdas, federacijai vadovaujantis nuo 2004-ųjų.
Į Pekiną biatlonininkai išvyksta sausio 31-ąją, o prieš kelionę su portalu lrytas.lt bendravęs A.Daugirdas papasakojo, kokius tikslus kelia sportininkams ir ar gali nustebinti spindintis V.Strolia.
– Nepaisant to, ar į olimpiadą vyks dvi ar viena biatlonininkė, tai bus gausiausias šios sporto šakos atstovų būrys žaidynėse per visą Lietuvos istoriją. Kaip manote, kas lėmė tokį dalyvių augimą?, – lrytas.lt paklausė federacijos prezidento.
– Tai lėmė darbai, kurie buvo pradėti prieš dešimtmetį. Buvo daug kritikų, bet mes nusprendėme pakeisti kursą. Žinojome, ko reikia, kad pasiektume pasaulio taurės lygį, kad galėtume ten įsitvirtinti.
Mums reikėjo ne tik sportininkų, bet ir kokybiškos aplinkos, specialistų. Mums reikėjo komandos, todėl šiandien mes per daug neišgyvename, jei nesiseka vienam ar kitam, nes vienas kažkuris tikrai iššauna ir patempia kitus. Investavome ne į vieną sportininką, ką darė latviai, bet į komandą.
– Vis dėlto moterų rinktinė vis dar neprilygsta vyrams. Kodėl?
– Su pasaulio taurės normatyvu turime apie 10 vaikinų, kurie galėtų dalyvauti varžybose, tačiau merginų tarpe yra tik dvi, o kitos dar labai jaunos. Net nežinome, ką daryti. Labai sunku merginą priversti sportuoti tokią sporto šaką. Su šiuolaikiniu jaunimu yra didelės problemos. Jiems ne tas galvoje, jie visko nori dabar ir čia, nenori aukotis, laukti.
Atrodo, kad iki 16-17 metų merginos sportuoja, bet vėliau jos dingsta – tai meilės reikalai, tai hormonų audros. Jaunimas neišlenda iš išmaniųjų prietaisų, jiems gyvenimas ten atrodo daug patrauklesnis. Nepaisant to, labai džiaugiuosi, kad mes su vyrais pagaliau užtikrintai įžengėme į olimpines žaidynes. Labai norėčiau, kad jiems ir ten pasisektų, pirmą kartą turėsime istorijoje vyrų estafetės komandą.
– Vienas pagrindinių to kaltininkų yra V.Strolia, kuris šį sezoną demonstruoja puikius rezultatus. Ar pasiruošimo metu tikėjotės, kad jis gali taip iššauti?
– Paslapčia tikėjomės, praeitais metais buvo kibirkštys, kurios rodė, kad potencialo yra. Bet kad taip stabiliai atrodys, tiek taškų, o dar kai į gėles įvažiavo (pateko tarp 8 geriausių varžybų dalyvių, – red.). Apie tai galėjome tik pasvajoti.
Džiugu, kad jis pramušė, kai kiti šiek tiek buksuoja. Kažkada K.Dombrovskis patempė, vėliau T.Kaukėnas. Va, ką reiškia komanda, kai dėmesys nėra skiriamas tik vienam sportininkui, o visiems. Visą laiką kažkas yra rezerve. Šiai dienai tai yra mūsų vaistas nuo krizių. Visgi V.Strolia ilgai to siekė, daug dirbo, tad galiausiai pasiekė.
– Ar prieš olimpiadą lūkesčiai dėl jo pasirodymo žaidynėse dar labiau išaugo?
– Gerai, kad V.Strolia suprato, ką reiškia būti 10-uke. Bet olimpiada yra naujas žaidimas. Mes su treneriais kalbame, kad pasaulio taurėje užimti aukštą vietą yra sunkiau nei pasaulio čempionatuose ar olimpiadoje, nes čia startuoja žymiai mažesnis stiprių komandų biatlonininkų skaičius. Pasaulio taurėje jų startuoja apie 7, o olimpiadoje – 4. Paskaičiuokite, kiek atkrenta stiprių biatlonininkų.
– Kaip sportininkams sekasi įveikti psichologinį olimpiados barjerą?
– Žinoma, daug kas priklauso nuo asmeninės sportininko psichologijos. T.Kaukėnas neseniai viename interviu pasakojo, kaip susitvarkė su įtampa 2018 m. Pjongčango olimpiadoje. Jis atvažiavo ramus, atsipalaidavęs, nes visą sezoną nesisekė. Visgi, nieko nesitikėdamas, olimpiadoje pasiekė puikius rezultatus.
– O kokie tikslai keliami šiemet?
– Turime pagrindinę užduotį, kad mūsų rinktinės nariai individualiai pasiektų įskaitines vietas – nuo 1 iki 36. Komandinėje rikiuotėje norėtume, kad jie patektų tarp 16 geriausių. Tai jiems garantuotų stipendiją ketveriems metams.
