Pasak LŽSF prezidento Sigito Paulausko, 2021-ieji žirginiam mūsų šalies sportui buvo rekordiškai aktyvūs. Suorganizuota 50 nacionalinių ir dviejų disciplinų tarptautinės varžybos.
„Praėję metai žirgų sporto istorijoje neabejotinai išsiskirs savo ryškumu. Rekordiškai daug, net 7 mūsų šalies sportininkai dalyvavo pasaulio čempionatuose ir net 4 šaliai atstovavo čempionatuose Europoje. Kasmet gerėja Lietuvos žirginio sporto rezultatai, auga naujų mažųjų raitelių gretos bei žiūrovų susidomėjimas, todėl šiųmetį sezoną planuojame dar aktyvesnį“, – sako S. Paulauskas.
Praėjusiais metais po ilgos pertraukos buvo suformuota Lietuvos konkūrų disciplinos suaugusiųjų raitelių rinktinė – jai pritrūko vos 1 sek. iki Europos žirgų sporto federacijos organizuojamo turnyro finalo.
Žirginis sportas skirstomas į penkias oficialias jojimo disciplinas: ištvermės jojimas, trikovės jojimas, dailusis jojimas, važiavimas kinkiniais ir konkūrai. Užbaigiant žirginio sporto savaitę, pagerbti visų penkių disciplinų lyderiai.
Ištvermės jojime geriausia suaugusiųjų grupės raitele pripažinta Alisija Zabavska-Rogers, jaunimo – Vija Klimaitė, vaikų grupėje Eimilė Kačinskaitė, o kinkinių kategorijoje – Vidas Kūlokas.
Geriausiu trikovės disciplinos suaugusiųjų kategorijos raiteliu tapo Aistis Vitkauskas.
Pirmąją poziciją dailiojo jojimo ponių klasės žirgais grupėje užima Rinel Libman, Orinta Klimantavičiūtė pirma vaikų, Laura Lumbytė – jaunučių, o Barbora Jakilaitė – jaunių grupėse. Geriausios suaugusiųjų dailiojo jojimo atstovės vardas atiteko Sandrai Sysojevai, o mėgėjų kategorijose – Monikai Juknevičiūtei ir Karolinai Repšaitei.
Važiavime kinkiniais už geriausius rezultatus apdovanotas Sergejus Feoktistovas.
Geriausia sportininke konkūrų jojimo ponių klasės žirgų grupėje tapo Faustina Padolskytė, vaikų tarpe – Saulė Jaudženytė, jaunučių – Trojus Rimkevičius, jaunių – Doma Zigmantavičiūtė, o jaunimo – Evita Vismerytė. Pirmosios reitingų pozicijos konkūrų mėgėjų grupėje priklauso Jūratei Cvinskaitei, Mildai Galdikaitei ir Ievai Brazytei. Lyderio vietą suaugusiųjų konkūrų kategorijoje užima Andrius Petrovas.
LŽSF generalinė sekretorė Gintarė Šakytė neslepia džiaugsmo dėl mūsų šalies žirginio sporto perspektyvos.
„Profesionalių sporto atstovų pasiekimų augimas – akivaizdus. Siekiame sudaryti sąlygas šalies sportininkams patekti į 2024 m. Paryžiuje vyksiančias vasaros olimpines žaidynes. Taip pat tikimės, kad jaunųjų raitelių rinktinei pavyks varžytis Europos ir Pasaulio čempionatuose. Todėl dabar mums ypatingai svarbios partnerystės, padėsiančios tai įgyvendinti“, – teigia G. Šakytė.
LŽSF yra Tarptautinės žirginio sporto federacijos (FEI) narys, pripažintas kaip vienintelis žirginio sporto valdžios organas Lietuvoje. LŽSF turi teisę kurti ir taikyti šalies žirginio sporto čempionatų, pirmenybių, taurių varžybų ir kitų žirginio sporto varžybų taisykles. Taip pat LŽSF nustato žirginio sporto renginių organizavimo ir vykdymo taisykles. 2011 m. asociacija, pakeitusi pavadinimą iš Lietuvos žirginio sporto sąjungos (LŽSS) į Lietuvos žirginio sporto federaciją, tapo nuo 1989 m. veikusios LŽSS teisių ir pareigų perėmėja bei tradicijų tęsėja.
Pagrindinė Lietuvos žirginio sporto federacijos rėmėja – tarptautinė investicinė VMG grupė – vienija 27 įmones, kuriose dirba daugiau nei 5000 darbuotojų. Jos produkcija eksportuojama į daugiau kaip 40 pasaulio šalių.
