O jei susirgo sveikiausia Lietuvos sporto kūno dalis, kitoms irgi skauda, nors tarpusavyje sporto šakos konkuruoja ne juokais.
Prieš trejus metus dar valstiečių valdymo laikais prasidėjusi chaotiška Lietuvos sporto institucijų pertvarka pernai virto naujos valdžios finansine ataka prieš sporto stabilumo garantu ilgai buvusį Lietuvos tautinį olimpinį komitetą (LTOK).
Prisidengiant mistinio skaidrumo skraiste pavyko atimti LTOK sukurtų loterijų tiesioginę paramą sportui ir olimpinio judėjimo vairininkus paversti biudžeto lėšų prašytojais.
„Olimpiniam judėjimui Lietuvoje 2021-ieji buvo labai sunkūs. Visiškai sugriautas tris dešimtmečius veikęs olimpinio sporto finansavimo modelis, daug neatsakytų klausimų ir nerimo.
Į Naujuosius metus žengiame laukdami atsakymų, kaip sportas ir sportininkai gyvens toliau.
Nors naujoji finansavimo sistema privalo pradėti veikti jau vasarą, sporto bendruomenė su ja dar nesupažindinta“, – metų pabaigoje kalbėjo LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė.
Į Tarptautinį olimpinį komitetą (IOC) išrinktai olimpinei čempionei apmaudu, kad prieš kurį laiką LTOK buvo pateikiamas pasauliui kaip veiklos pavyzdys, o dabar tenka klausyti kolegų užuojautos.
Tarptautinis olimpinis komitetas laiške išreiškė didelį susirūpinimą dėl Lietuvoje neseniai pradėtų reformų ir teisės aktų pakeitimų, kurie gali turėti labai neigiamą poveikį LTOK finansiniams ištekliams ir autonomijai ir dėl kurių itin smarkiai nukentėtų mūsų šalies olimpinis judėjimas.
IOC, be kita ko, priminė, jog Olimpinės chartijos 27.6 taisyklė teigia, kad nacionaliniai olimpiniai komitetai „turi saugoti savo autonomiją ir priešintis bet kokiam spaudimui, įskaitant, bet neapsiribojant, politinį, teisinį, religinį ar ekonominį spaudimą, kuris trukdytų laikytis Olimpinės chartijos“.
Bet visa tai nė motais revanšo už pralaimėtus LTOK vadovo rinkimus siekiantiems sporto veikėjams, kurių nuoskaudas suvienijo įsteigta mistinė organizacija. Ji pasivadino Nacionaline sporto federacijų asociacija (NSFA), nors jungia vos septynias sporto šakas.
Šie sporto veikėjai, nesugebėdami savo idėjomis įtikinti daugumos jau veikiančiose organizacijose, kuria alternatyvas, o joms įgyvendinti pasikinko ir nelabai sporto pasaulyje susigaudančius politikus.
NSFA į savo roges įsisodino buvusį Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) direktorių ir su juo ėmė minti kelius į sutrikusią Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją. O ten jau pavyko pataikyti į sporto bėdų ritmą, tad stumiamas sprendimas netiesiogiai atkurti KKSD, tik kitu vardu – Sporto agentūros arba kaip nors panašiai.
Tik kyla klausimas: jei jau sunku apsispręsti dėl pavadinimo, kas darysis bandant rasti kelią iš pastarųjų metų chaoso?
Žvelgiant atgal atrodo, jog buvo priskaldyta tiek malkų, kad intrigų laužai liepsnos dar ne vienus metus. Tai akivaizdu girdint būsimų pretendentų vadovauti sportui pavardes.
Bet gal žinomas ir prognozuojamas sporto valdininkas nėra taip blogai, kaip iš kepurės ištrauktas naujasis viceministras, kuris savo išmintį rodo kariaudamas su praeities šešėliais sambo ar dziudo varžybose, o atjautą rankininkams išreiškė parodydamas biurokratinę špygą prieš istorinį Europos čempionatą.
2022-ieji bus dar vieni olimpiniai metai, nes vasarį vyks Pekino žiemos olimpinės žaidynės. Nors Lietuva gali tikėtis turėti rekordinę 14 sportininkų rinktinę, ją gali praretinti ir neįtikėtini pandeminio saugumo reikalavimai Kinijoje.
„2022-ieji LTOK bus pokyčių metai. Praradę didžiąją dalį finansavimo turėsime persitvarkyti, persvarstyti savo veiklą, kai ko atsisakyti. Pagrindinis LTOK prioritetas – sportininkai. Tai nesikeičia, stengsimės kiek galėdami jiems padėti net ir stipriai susitraukusiais ištekliais“, – sakė LTOK vadovė.
Buvusi sportininkė D.Gudzinevičiūtė žino ir jaučia, kas labiausiai jaudina atletus, ir visaip juos skatina aktyviai reikšti poziciją.
Didžiulę patirtį sukaupę penkiakovininkai L.Asadauskaitė ir jos vyras A.Zadneprovskis, M.Griškonis bei kiti irkluotojai tiesiai rėžia ministrams ar valdininkams, ko trūksta sportui ir sportininkams, kad pasaulio arenose nebūtų pamirštas Lietuvos himnas.
M.Griškonio žodžiai apie politikų kadencijas ir sportininkų gyvenimą jau tapo lietuvišką realybę atspindinčia klasika, kaip ir vėžlio tempais statomi būtini sporto objektai.
Ar sportui būtų geriau, jei Lietuvoje vienas svarbiausių pareigų eitų buvęs sportininkas? Ilgametis LTOK prezidentas A.Poviliūnas prieš daug metų liūdnai juokavo, kad kuo daugiau sportininkų Seime, tuo sportui blogiau.
Šachmatų didmeistrės išrinkimas Seimo pirmininke su kaupu patvirtino šią frazę, kaip ir Metų sportininkų apdovanojimo ceremonijos ignoravimas. Sportininkai gali tik spėlioti: politikai nevertina ir negerbia jų ar bijo pažiūrėti į akis dėl netesėtų pažadų?
