Ir antrasis ledo šokėjos bandymas gauti Lietuvos pilietybę buvo bevaisis. Tad Lietuvos ledo šokėjų pora 29-erių Saulius Ambrulevičius ir 27-erių A.Reed laidoja viltis startuoti Pekino olimpiadoje, nors pasirengimą varžyboms Kinijoje pradėjo dar praėjusių metų vasarį.
Prezidentūra sportininkę informavo, kad ir antrasis jos prašymas išimties tvarka suteikti pilietybę yra atmestas.
Pagrindiniu argumentu tapo Pilietybės reikalų komisijos sprendimas, kuris nerekomendavo suteikti amerikietei pilietybės išimties tvarka – kalbama tik apie sąlyginę galimybę atitikti Konstitucijos įstatymo nuostatas.
„Konstitucijos ir Pilietybės įstatymo nuostatų aiškinimo kontekste nurodytos naujos aplinkybės nėra pagrįstos taip, kad dėl jų vertinimo, kaip ypatingų nuopelnų būtent Lietuvos valstybei, nekiltų abejonių“ – pateikta komisijos išvadose.
JAV gimusi ir Japonijos pilietybę taip pat turinti A. Reed anksčiau atstovavo Sakartvelui ir Izraeliui ir net dalyvavo 2010-ųjų Vankuverio olimpiadoje su kartvelu Otaru Japaridze. Tąkart pora užėmė 22-ąją poziciją.
Praėjusiais metais A.Reed kartu su Sauliumi Ambrulevičiumi Švedijoje per pasaulio čempionatą užėmė 15-ąją vietą ir iškovojo kelialapį į Pekino žaidynes.
Praėjusių metų birželio 1-ąją šokėjų pora sulaukė pirmojo prezidento Gitano Nausėdos „ne“, tad po antrojo neigiamo sprendimo tapo aišku, kad vietoje Sauliaus ir Allison į Pekiną turėtų vykti visai jauna pora – Paulina Ramanauskaitė ir Deividas Kizala. Mat A.Reed ir S.Ambrulevičius iškovojo vietą šaliai, o ne savo porai.
Tai buvo ne pirmas kartas, kai čiuožėjai siekė gauti Lietuvos pilietybę. Isabella Tobias su Deividu Stagniūnu 2014 metais atstovavo Sočio olimpinėse žaidynėse Lietuvai po to, kai tuometinė šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė amerikietei iš antro karto suteikė pilietybę. Iki Sočio žaidynių buvo likęs tik mėnuo.
Kiek anksčiau, dar 2009 metais, D. Grybauskaitė atmetė išimties tvarka suteikti Lietuvos pasą tuometinei D. Stagniūno partnerei Katherine Leigh Copely.
„Nenorėčiau komentuoti vieno ar kito sportininko galimybių Pekine. Tiesiog visi gali pasižiūrėti į pasaulinį šokėjų reitingą ir spręsti apie galimybės Kinijoje: viena pora užima 13 vietą planetos geriausiųjų klasifikacijoje, kita –104-ąją.
Patys matote, patys spręskite", – lrytas.lt kalbėjo LTOK prezidentė.
Planuojama, kad vasario 4-ąją startuosiančiose žaidynėse tarp 2900 planetos sportininkų gali pasirodyti rekordinis Lietuvos žiemos sporto atstovų skaičius per visą mūsų šalies Nepriklausomybės istoriją.
Skaičiuojama, kad į Pekiną per Helsinkį ir Milaną su Estijos, Latvijos, Suomijos, Danijos ir galimai Norvegijos atletais užsakomaisiais reisais skris 14 Lietuvos pasiuntinių.
Be ledo šokėjų, turėtų būti ir biatlonininkai, ir slidininkai, ir kalnų slidininkai.
„Gali būtį įvairių situacijų su dabartine pandemija: kažkokios šalys „užsidarys“, kai kas neatitiks sveikatos protokolų, todėl negalime pasakyti, ar tai bus 14 sportininkų, ar daugiau.
Gali, pavyzdžiui, pasisekti mūsų snieglenčių sporto atstovui Motiejui Morauskui“, – tikino LTOK atstovas Einius Petkus.
Tikinama, kad Lietuva tikrai turės visą vyrų biatlono komandą ir mažiausiai vieną moterį. Lietuvos biatlono rinktinės smogiamąjį ketvertą turėtų sudaryti olimpinius normatyvus įvykdę Vytautas Strolia, Karolis Dombrovskis, Tomas Kaukėnas ir Linas Banys.
Į Pekiną greičiausiai vyks ir Natalija Kočergina, kuri Tarptautinės biatlono federacijos (IBU) reitinge dabar yra penkta. Jei pasisektų, tai dabar 11-oje pozicijoje esanti Gabrielė Leščinskaitė taip pat galėtų tapti olimpiete.
Slidininkų sąrašuose yra aiškūs du kandidatai krautis lagaminus į Pekiną – Tautvydas Strolia ir Modestas Vaičiulis.
Moterų rinktinės lyderės Eglė Savickaitė ir Ieva Dainytė dar nėra garantuotos dėl vietų lėktuve į Pekiną, nes Slidinėjimo federacija dar rengs papildomą atranką.
Į savo antrąją olimpiadą vyks ir 22-ejų kalnų slidinėjimo atstovas Andrejus Drukarovas.
Jam turėtų atitekti vienintelis mūsų šaliai į vyrų varžybas skirtas kelialapis, nes šio sportininko FIS taškai – svarbiausias rodiklis kovojant olimpinėje atrankoje – yra nepalyginamai geresni nei kitų lietuvių.
Jis didžiojo slalomo pasauliniame reitinge yra 77-as.
Kelialapį į Pekiną gaus ir viena Lietuvos kalnų slidininkė. Teisė dalyvauti olimpinėse žaidynėse greičiausiai atiteks lygiaverčių varžovių šiuo metu neturinčiai 17-metei Gabijai Šinkūnaitei.
– Jau galima kalbėti apie Lietuvos olimpinės rinktinės Pekine griaučius? – lrytas.lt paklausė LTOK prezidentės D.Gudzinevičiūtės.
– Dar reikia laukti. Tikrai negalima nieko sakyti, kad jau turėsime 14 sportininkų ar jų turėsime mažiau.
Viskas galiausiai susidėlios sausio 17 dieną – tada jau olimpinės žiemos federacijos mums pateiks galutines sportininkų pavardes ir mes jas tvirtinsime bei pateiksime žaidynių rengėjams. Tądien bus aiški visa rinktinės sudėtis.
– Šiai dienai jau yra nemažai kandidatų. Galima žiūrint į tą sąrašą kalbėti apie kažkokius galimus rezultatus Pekine?
– Tiesiog tenka apgailestauti, kad nepasisekė A.Reed gauti Lietuvos pilietybės, tačiau tai yra šalies Prezidento sprendimas, kurį privalome priimti tokį, koks yra.
Galvoju, kad ši ledo šokėjų pora turėjo didžiausius šansus būti arčiau lyderių, kovoti dėl vietos dešimtuke ar dar aukščiau. Tačiau tai tik mano asmeninė nuomonė ir su ja galima sutikti arba ne.
Kiti sportininkai yra savo lygyje. Žinoma, galima kalbėti apie „staigmenas“, „fantastikas“, bet esu labiau realistė nei optimistė.
Olimpiadoje yra sunku sukurti stebuklus, nors kai kada kitų šalių atletai tai darė.
– Vasarą teigėte, kad šalies olimpinis judėjimas lyg ir krizėje, nes į Tokijo žaidynes išvyko tik 42 sportininkai. Šiuo atveju kalbame apie rekordinį atletų skaičių Pekine. Kas tai, kaip tai paaiškinti?
– Šiai dienai tiesioginius kelialapius į Pekiną buvo iškovoję tik šokėjai, kurie užėmė pasaulio čempionate reikiamą vietą.
Visose kitose žiemos sporto šakose kalbame apie reitingus, įskaitinius taškus, tarptautinių sporto federacijų skiriamas vietas.
Nenoriu ir nebandau sakyti, kad vieni iškovojo, kiti – gavo vietas olimpiadoje, tačiau vieša paslaptis, jog žiemos sportas yra labiau prižiūrimas Tarptautinio olimpinio komiteto.
Stengiamasi kuo daugiau šalių įtraukti į žiemos žaidynes, skatinamos tarptautinės federacijos, siekiama kuo didesnės įvairovės, kad nebūtų, sakysime, Skandinavijos šalių varžybų.
Todėl siekiama bent po kažkiek kvietimų skirti toms šalims, kurios puoselėja žiemos sportą. Atsiranda platesnių galimybių siekti kelialapių į žiemos žaidynes ir tai suteikia mūsiškiams šansų. Deja, vasaros žaidynėse tokios prabangos nėra – jose išlygų beveik neegzistuoja.
– Kokia bus šalies delegacija Pekino žaidynėse?
– Jokie kviestiniai svečiai iš Lietuvos vykti negalės – įsijungė itin griežtos pandemijos valdymo taisyklės, tad į Kiniją vyks tik akredituoti olimpinės rinktinės nariai.
Kiek jų bus – dar sunku kalbėti, nes nežinome, kiek sportininkų važiuos, kiek kvotų leis varžybų organizatoriai „užpildyti“ aptarnaujančiam personalui.
Kinija ir taip yra užsidariusi dėl koronaviruso pandemijos, sunku surasti skrydžius į šią šalį, todėl šiaip nuskristi ir sugrįžti niekam nepavyks.
– Kalbant apie Lietuvos ir Kinijos diplomatinius santykius ir artėjančią olimpiadą – turėjote sunkumų bendraujant su žaidynių rengėjais?
– Su sunkumais nebuvome susidūrę – su mumis elgiamasi taip pat, kaip ir kitomis valstybėmis.
Tuo pačiu metu kaip ir latviai išsiuntėme tam tikrų darbuotojų akreditacijas, gavome jas taip pat kaip ir latviai.
Vadinasi, tiek mūsų, tiek ir Latvijos paštas gavo atsakymus tuo pačiu metu ir trikdžių nebuvo.
