Įspūdingai atsitiesusios Norvegijos rankininkės pasipuošė pasaulio pirmenybių auksu

Bronzos medalius iškovojo Danijos rankininkės.

Norvegijos ir Prancūzijos rinktinės sekmadienį aiškinosi, kuriai iš jų priklausys du iš trijų svarbiausių moterų rankinio titulų. Tikslą pasiekė 2020 metų Europos čempionės Norvegijos rankininkės, kurios neleido prieš keturis mėnesius Tokijo olimpinių žaidynių aukso medalius laimėjusiai Prancūzijos komandai tobulai pabaigti 2021 metus.

Lemiamą pasaulio pirmenybių dvikovą sudarė dvi kaip diena ir naktis nepanašios dalys. Prancūzės labai gerai žaidė pirmojo kėlinio viduryje, kuomet įmetė penkis įvarčius paeiliui ir nuskuodė į priekį 12:7.

Rungtynių lūžis įvyko netikėtu metu. Pirmojo kėlinio pabaigoje prancūzės pirmavo didžiausiu šešių įvarčių skirtumu 16:10, o teisėjos vieną po kitos pašalino dvi Norvegijos rankininkes. Tačiau Prancūzijos rinktinė nepasinaudojo puikia galimybe padidinti persvarą. Priešingai, dviejų žaidėjų netekusi Norvegijos komanda susitelkė ir iki pertraukos įmetė du įvarčius, o antrojo kėlinio pradžioje pratęsė spurtą ir išlygino rezultatą 16:16.

Po kelių minučių norvegės pirmą kartą rungtynėse išsiveržė į priekį 19:18, antrojo kėlinio viduryje įmetė dar keturis įvarčius be atsako ir padidino persvarą 26:20, o pabaigoje pribaigė pakrikusią varžovių komandą.

Norvegijos rinktinė pasaulio čempione tapo ketvirtąjį kartą. Tris praėjusius titulus norvegės iškovojo 1999, 2011 ir 2015 metais. Norvegija pagal aukso medalių skaičių pavijo pasaulio pirmenybių rekordininkę Rusijos rinktinę, kuri čempione taip pat tapo keturis kartus.

Tačiau norvegės yra aiškios planetos lyderės pagal visų spalvų medalių skaičių. Šios rinktinės taupyklėje taip pat yra keturi sidabro ir trys bronzos medalių komplektai.

Dvi Norvegijos rankininkės sekmadienį iškovojo jau penktuosius pasaulio pirmenybių medalius. Tai – 35-erių Camilla Herrem (3 aukso, 1 sidabro ir 1 bronzos) ir 41-erių vartininkė Katrine Lunde (2 aukso, 2 sidabro ir 1 bronzos).

Iki šių metų po penkis medalius turėjo tik dvi rankininkės: norvegė Kari Grimsbo ir ukrainietė Zinaida Turčyna (SSRS).

Prancūzijos rinktinė dukart buvo pasaulio čempionė (2003 ir 2017 m.) ir ketvirtą kartą tapo vicečempione.

Šalia garbės pakylos liko turnyro šeimininkė Ispanijos rinktinė. Ispanės mažajame finale nusileido Danijos rankininkėms 28:35 (13:16).

Ispanės patyrė tai, ką jų varžovės pernai patyrė per Europos pirmenybes. Praėjusiais metais Senojo žemyno čempionatas vyko Danijoje, bet šios šalies rankininkės tuomet mažajame finale pralaimėjo turnyro atradimu tapusiai Kroatijos rinktinei ir užėmė ketvirtąją vietą.

Šių metų pasaulio pirmenybių mažajame finale Danijos rinktinė varžoves pranoko visa galva. Danės pirmojo kėlinio pabaigoje pradėjo tolti nuo ispanių, iškart po pertraukos padidino persvarą iki septynių įvarčių (22:15) ir mačo baigtis buvo nulemta.

Danijos rinktinė iškovojo šeštuosius pasaulio pirmenybių medalius. Danės buvo 1997 metų pasaulio čempionės, dukart laimėjo sidabrą, o dabar trečią kartą pasidabino bronza.

Didžiųjų turnyrų apdovanojimų Danijos moterų rankinis laukė gana ilgai – nuo 2013 metų. Tuomet rinktinė taip pat iškovojo pasaulio pirmenybių bronzą.

Šios pasaulio pirmenybės buvo 25-osios. 22-ąjį kartą visus tris medalių komplektus iškovojo Europos šalių komandos.

Per visą turnyro istoriją europiečių viešpatavimą buvo įskėlusios tik Korėjos (1995 m. laimėjo aukso, 2003 m. – bronzos medalius) ir Brazilijos (2013 m. – aukso) rinktinės.

Šių metų pasaulio pirmenybėse pirmą kartą dalyvavo 32 komandos, o prasčiausiai tarp europiečių pasirodžiusi Slovakijos rinktinė užėmė 26-ąją vietą.

Tris paskutines vietas užėmė Azijos komandos: 32-ąją – Kinija, 31-ąją – debiutantas Iranas, 30-ąją – Uzbekistanas.

Kinijos rankininkės lentelės apačioje atsidūrė iš dalies dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Vienai žaidėjai užsikrėtus koronavirusu, Kinijos rinktinė pasitraukė iš varžybų dėl 25-32 vietų ir nežaidė trejų paskutiniųjų rungtynių. Pagal Tarptautinės rankinio federacijos (IHF) ir pirmenybių rengėjų nustatytas taisykles, susirgus vienai žaidėjai komanda galėjo rungtyniauti toliau, bet kinės turėjo laikytis jų šalyje galiojančių griežtesnių sveikatos saugumo reikalavimų.

Rezultatyviausia turnyro žaidėja tapo švedė Nathalie Hagman. Ji per 7 rungtynes įmetė 71 įvartį. Nors į pusfinalį patekusios komandos žaidė daugiau rungtynių, stipriausių rungtynių lyderėms ši aplinkybė nepadėjo pavyti švedės.

N.Hagman per dvejas rungtynes įmetė po 19 įvarčių (į Puerto Riko ir Kazachstano vartus). Jai nedaug trūko, kad pasiektų absoliutų pasaulio pirmenybių rekordą, tačiau rekordų lentelėje liko makedonės Natalijos Todorovskos pavardė. Ši rankininkė 2005 metais per rungtynes su Kamerūno komanda įmetė 21 įvartį.

Šiose pirmenybėse N.Hagman neturėjo konkurenčių. Antrąją vietą rezultatyviausių žaidėjų lentelėje užėmusi ispanė Alexandrina Cabral per 9 rungtynes įmetė 44 įvarčius.

Po 43 įvarčius pelnė pasaulio čempione tapusi norvegė Nora Mork (per 9 rungtynes), kazachstanietė Irina Aleksandrova, argentinietė Elke Karsten ir austrė Patricia Kovacs (jos žaidė po 6 rungtynes).

Norvegija – Prancūzija 29:22 (12:16). Reistad 6, Mork 5, Brattset 5/ Pineau 4.

Danija – Ispanija 35:28 (Burgaard 7, Jorgensen 6, Hansen 6/ Martin 6, Campos 5.

5. Švedija, 6. Brazilija, 7. Vokietija, 8. Rusija, 9. Nyderlandai, 10. Vengrija, 11. Japonija, 12. Serbija, 13. Rumunija, 14. Korėja, 15. Lenkija, 16. Austrija, 17. Slovėnija, 18. Kroatija, 19. Čekija, 20. Puerto Rikas, 21. Argentina, 22. Juodkalnija, 23. Kongas, 24. Kazachstanas, 25. Angola, 26. Slovakija, 27. Tunisas, 28. Kamerūnas, 29. Paragvajus, 30. Uzbekistanas, 31. Iranas, 32. Kinija.